- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2-200-880/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00123-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
- 2.5.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 434,43 Eur negrąžintos paskolos, 84,01 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 667,21 Eur palūkanų, po kredito grąžinimo termino, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovės V. D.. Nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. ieškovas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 8534502, pagal kurią ieškovas atsakovei paskolino 289,62 Eur 12 mėnesių terminui. Atsakovė, pasinaudojusi teise gauti papildomą kredito sumą ir pratęsti paskolos grąžinimo terminą, gavo papildomą 144,81 Eur kredito sumą ir gautą kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2014 m. vasario 4 d., tačiau savo įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovas nuo 2013 m. balandžio 24 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė. Atsakovė liko skolinga ieškovui 434,43 Eur. Kadangi atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, ieškovas prašo priteisti ir 751,22 Eur palūkanų.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2012 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9904190001, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 289,62 Eur vartojimo kreditą 12 mėnesių terminui (el. bylos, I tomo, b. l. 16-24), o atsakovė įsipareigojo visą pasiskolintą sumą grąžinti iki 2014 m. vasario 4 d. Atsakovė 2013 m. sausio 8 d. su ieškovu sudarė dar vieną vartojimo kredito sutartį Nr. 9904190001 (el. bylos, I tomo, b. l. 7-15), pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė papildomą 144,81 Eur vartojimo kreditą bei pratęsė viso kredito grąžinimo terminą iki 2015 m. vasario 4 d., tačiau atsakovė prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, kredito negrąžino, todėl liko skolinga 434,43 Eur. Iki nustatyto termino atsakovei negrąžinus kreditų, ieškovas, remdamasis minėtos Sutarties 4.1 punktu, nuo 2013 m. vasario 4 d. iki 2013 m. balandžio 4 d. atsakovei paskaičiavo 751,22 Eur palūkanas, kurias 84,01 Eur palūkanų iki kredito grąžinimo termino ir 667,21 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino.
Prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kreditavimo sutartimi, bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė – suteikė atsakovei kreditą. Atsakovė Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kredito ieškovui negrąžino ir nesumokėjo palūkanų tuo pažeisdama Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsakovė savo prievolių nevykdė, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 434,43 Eur negrąžinta paskolos suma ir 84,01 Eur palūkanos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 667,21 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino (metinė palūkanų norma 78,82 proc.), paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. Šios palūkanos savo esme laikytinos kompensuojamosiomis palūkanomis. Sprendžiant klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-541/2009). Ieškovas prašo priteisti 667,21 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 78,82 proc.). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Vadinasi, jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiu. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi, kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl ieškovo prašymas priteisti sutartines palūkanas, kurių metinė norma 78,82 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pažymėtina, kad ieškovas, norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, privalėjo šiuos nuostolius įrodyti bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 81,67 Eur palūkanos (434,43 Eur x 0,05 proc. x 376 d.). Kitoje dalyje reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 600,11 eurų sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui iš atsakovo, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 50,61 procentus ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 13,77 eurų žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti UAB „4finance“ naudai iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur negrąžintą kreditą, 84,01 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 81,67 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 600,11 Eur pinigų sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2016 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,77 Eur žyminį mokestį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.