Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. T. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nutraukti jos B. T. ir atsakovo R. R. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl sutuoktinio R. R. kaltės.

Buvusių sutuoktinių išlaikymo vienas kitam nepriteisti; pripažinti asmenine B. T. nuosavybe šiuos nekilnojamuosius daiktus: automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo R. R. bylinėjimosi išlaidas.

A. R. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, 2022 m. gegužės 30 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės B. T. ir atsakovo R. R. santuoka sudaryta Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Iš Valstybės įmonės Registrų centro 2022-03-15 pažymos Nr. 30522679 matyti, kad šalys nekilnojamojo turto neturi. B. T. vardu yra registruotas automobilis O. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.

Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, teismas turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 – 3.30, 3.35, 3.36 straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų esmė yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimas, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir šeima.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2009 m. gruodžio mėn. šalys kartu negyvena, jokių artimų santykių nepalaiko, bendro šeimos ūkio neveda, negyvena sutuoktinių gyvenimo, daugiau kaip 10 metų. Taigi sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių teismas turi vertinti sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo momento, taip pat ir kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas R. R. ne tik pasislėpė nuo bausmės atlikimo, bet paliko savo žmoną, ja nesirūpino ir nesukūrė darnios šeimos.

Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo R. R. kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.59 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Nutraukus santuoką ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina pavardė – T., atsakovui – R. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė jos asmenine nuosavybe pripažinti automobilį O. C., kurį ji įsigijo 2016 m. iš savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, tai kad atsakovas daugiau kaip 10 metų kartu negyveno, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, yra pasislėpęs nuo bausmės vykdymo, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais todėl yra pagrindas automobilį pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe, atsakovui piniginės kompensacijos nepriteisiant.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Kreditorių, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą B. T. ir R. R. neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 133,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.72 straipsnio 4 dalimi, 3.127 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti santuoką tarp ieškovės B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini).

Pripažinti asmenine B. T. nuosavybe automobilį O. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotą B. T. vardu.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus, 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei B. T. (duomenys neskelbtini) 333,00 eurus patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.