- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- e2A-989-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07509-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos
- Ieškovas
- R. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-211-1052/2019 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – M. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimą į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu ir priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas nuo 1996 metų dalyvauja įvairiose sportinės žūklės varžybose, taip pat ir plūdinės žūklės sporto varžybose. Ieškovas yra sportinės žūklės klubo (duomenys neskelbtini) vadovas. Sportinės žūklės klubas (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos prezidentą su prašymu užregistruoti sportinės žūklės klubo (duomenys neskelbtini) klubo narius pagal pridedamą sąrašą dalyvauti Lietuvos plūdinės žūklės čempionate. 2018 m. balandžio 25 d. raštu Lietuvos plūdinės žūklės asociacijos prezidentas A. Ž. atsakydamas į sportinės žūklės klubo (duomenys neskelbtini) vadovo (ieškovo) prašymą nurodė, jog Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. nutarimu nuspręsta į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ir M. B. ne mažiau kaip dviejų metų laikotarpiui dėl sportinės žūklės klubo (duomenys neskelbtini) narių bei šių klubų vadovų M. B. ir R. B. reikšto nepasitenkinimo asociacijos ir jos vadovo A. Ž. veikla, su sportininko etika nesuderinamo elgesio 2016 m. Europos čempionato metu ir Lietuvos čempionato 3 etapo Valiulių tv. Šakių raj. ir 4 etapo Skirvytės up. Šilutės raj. metu bei nesumokėto 2016 m. varžybų 3 ir 4 etapo startinio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad minėtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, kadangi priimtas neegzistuojančio valdymo organo, kuris nenumatytas Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose, o tokia sankcija – uždrausti dalyvauti varžybose tam tikram laikotarpiui – nenumatyta jokiame teisės akte, Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos įstatuose ir Lietuvos žūklės plūdine meškere čempionato varžybų taisyklėse. Be to, asociacija įregistruota 2016 m. rugpjūčio 17 d., o Lietuvos plūdinės žūklės čempionato paskutinis etapas vyko 2016 m. rugpjūčio 12–13 d. iki asociacijos įsteigimo. Pati paskirta sankcija taip pat neaiški, nes nenurodyta jos taikymo pabaiga. Ieškovo nuomone, minėtas nutarimas yra nesuprantamų asmeninių sąskaitų suvedimas, neparemtas jokiais teisės aktais, ir pažeidžia ieškovo teises, kadangi ieškovui atimta teisė dalyvauti visose plūdinės žūklės varžybose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Kiekvienas asmuo turi teisę užsiimti jam patinkančia veikla. Atsakovė be teisinio pagrindo uždraudė ieškovui dalyvauti žūklės plūdine meškere varžybose, tai yra užsiimti mėgstama veikla, tobulėti, nežiūrint to, kad ieškovas šioje srityje pasiekęs gerų rezultatų. Dėl priimto neteisėto nutarimo ieškovas patiria sunkius dvasinius išgyvenimus, kadangi negali siekti ir varžytis su kitais asmenimis, kad kitais metais galėtų atstovauti Lietuvos rinktinei tiek Europos, tiek Pasaulio čempionatuose, nes pagal Lietuvos plūdinės žūklės nacionalinės rinktinės formavimo reglamentą nacionalinės rinktinės kandidatais gali būti Lietuvos plūdinės žūklės čempionato dalyviai, pasiekę geriausius rezultatus praėjusių metų sezone, atsižvelgiant į einamų metų sezone įvykusių etapų rezultatus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacija nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalį priimtas nagrinėti ieškinys yra pareikštas asmens, kurio teisė kreiptis į teismą dėl juridinio organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais nėra numatyta. Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo to juridinio asmens dalyviai (taip pat valdymo organai arba kreditoriai), CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos, todėl pateiktas ieškinys turėtų būti atmestas, kaip pareikštas asmens, neturinčio teisės ginčyti juridinio asmens valdymo organo sprendimų. Be to, reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis) yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje. Ieškovas R. B. siekia įrodyti, kad su ginčijamu atsakovės valdymo organų nutarimu jis susipažino tik 2018 m. balandžio 25 d., t. y. kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas nepraleistas. Tuo tarpu, ši aplinkybė ieškovui tapo žinoma jau 2017 m. liepos 31 d., nes atsakovės prezidentas 2017 m. liepos 31 d., atsakydamas į elektroniniu paštu atsiųstą klubo (duomenys neskelbtini) vadovo M. B. prašymą registruoti sportininkų komandą (duomenys neskelbtini) 2017 m. III etapo varžyboms, elektroniniu paštu atsakė, kad komandą (duomenys neskelbtini) galima užregistruoti, tačiau be M. B. ir R. B.. Aplinkybę, kad pastarasis elektroninis laiškas pasiekė gavėją, ir kad turėjo pasiekti kitus komandos (duomenys neskelbtini) sportininkus, kurių sudėtyje nurodytas ieškovas, visiškai patvirtina, 2017 m. rugsėjo 28 d. to paties autoriaus elektroninis laiškas, kuriame M. B. patvirtina, kad „mes (klubo (duomenys neskelbtini) nariai) norėjome dalyvauti kaip komanda, tačiau nedalyvavome dėl to, kad neleidote dviem dalyviams startuoti ir dėl to nesurinkome komandos, klube nėra tiek žmonių“. Tai patvirtina, kad ieškovas R. B. praleido ieškinio senaties terminą dėl savo kaltės, todėl ieškinys atmestinas, praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Prašomas pripažinti negaliojančiu Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos tarybos spendimas jokių ieškinyje R. B. teisių nepažeidžia, nes atsakovė Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacija R. B. neuždraudė užsiimti mėgstama veikla, realizuoti savo teisę meškerioti plūdine meškere, tobulėti, kadangi šia veikla ieškovas gali užsiimti netrukdomai ir nepertraukiamai. Ginčijamu nutarimu Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos taryba už nesportinį elgesį R. B. 2 metų laikotarpiui apribojo jo teisę dalyvauti atsakovės organizuojamose nacionalinėse ir tarptautinėse sporto varžybose. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 11 straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip priskiriantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovo hobio, pomėgių, noro meškerioti plūdine meškere ar patobulėti, atsakovo valdymo organo sprendimas niekaip nesuvaržė ir/ar neapsunkino, o dalyvavimo nacionalinėse ar tarptautinėse varžybose laikinas apribojimas yra sąlygotas atitinkamų ieškovo elgesio, etikos ar kitų pareigų nesilaikymu bei jau minėta asociacijų galimybe nusistatyti veiklos taisykles ir tvarkyti vidaus reikalus savo nuožiūra. Įvertinus nurodytus argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė nei vieno (materialaus) CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyto juridinio asmens valdymo organų sprendimų nuginčijimo pagrindo (prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos steigimo dokumentams ir protingumo ar sąžiningumo principams), neturinčio teisės pareikšti ieškinį aptariamos kategorijos byloje asmens reikalavimas, pateiktas praleidus senaties terminą, yra atmestinas ir kaip teisiškai nepagrįstas.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo M. B. nurodė, kad jis 2017 m. vasario 2 d. nutarimo į asociacijos varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ir M. B. ne mažiau nei 2 metų laikotarpiui iki ieškinio gavimo nėra gavęs, į jokius svarstymus nebuvo kviečiamas ir nedalyvavo. Vieną kartą kreipėsi į asociacijos prezidentą dėl komandos užregistravimo, tačiau gavo atsakymą, kad dėl neįvardintų visiems žinomų priežasčių jo ir R. B. neįregistruos. Jam buvo žinoma, kad R. B. dėl kažkokių priežasčių negalės dalyvauti, todėl apie elektroninį laišką R. B. neinformavo. Nurodė, kad asociacija buvo įkurta tik 2016 m. rugpjūčio mėn., iki jos įkūrimo sportinės žūklės varžybas organizuodavo Lietuvos sportinės žūklės klubų lyga. Jokių pastabų dėl vykimo į Europos čempionatą nebuvo gavę, į čempionatą vyko su N. D. sutikimu. Nutarime nurodyti teiginiai, kad R. B. iškoneveikė A. Ž. ir išreiškė nepagarbą girdint sportininkams yra netiesa. Niekinančių komentarų interneto svetainėse ir Facebook‘e jis niekada nerašė ir nežino, kad R. B. rašytų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, panaikino Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimo dalį, kuria nutarta į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu, iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 341 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės valstybės naudai priteisė 21,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas sprendė, kad ginčijamą aktą priėmė veikiantis valdymo organas – taryba.
7. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė, vykdydama jai pavestą viešojo administravimo funkciją, turėdama teisinę galią sudaryti varžybų dalyvių sąrašus, priėmė individualus pobūdžio aktą, įtakojantį ieškovo teisę dalyvauti plūdinės žūklės varžybose.
8. Teismas konstatavo, kad tokia sankcija, kai uždraudžiama dalyvauti varžybose neapibrėžtą laiko tarpą, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, apriboja ieškovo teises dalyvauti Lietuvos čempionatuose neribotą laiką ir tuo pažeidžia ieškovo teises, todėl vien tik sankcijos neapibrėžtumas yra savarankiškas pagrindas panaikinti priimtą nutarimą.
9. Teismas pažymėjo, kad R. B. nėra asociacijos narys, atsakovė uždraudė dalyvauti ieškovui ne asociacijos organizuojamose varžybose, skirtose išimtinai asociacijos dalyviams, į kurias ji pagal savo lokalines taisykles gali riboti narių dalyvavimą.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo skirti R. B. sankcijos už veiksmus, atliktus ne jos organizuotose varžybose.
11. Teismas pažymėjo ir tai, kad net jei byloje būtų įrodyti visi atsakovės nurodyti nesportinio elgesio atvejai – kad ieškovas vartojo alkoholį varžybų metu, nepagarbiai, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė varžybų vyriausiąjį teisėją, nesumokėjo mokesčio už 2016 metų čempionato etapus, atsakovė vis tiek neturėjo įgaliojimų vertinti ieškovo elgesio laikotarpiu iki jos sukūrimo ir už tai taikyti ieškovui atsakomybę.
12. Teismas sprendė, kad byloje esantis raštas patvirtina, jog asociacijos nutarimas R. B. buvo išsiųstas tik 2018 m. balandžio 25 d., o atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, jog apie nutarimą R. B. ir M. B. buvo informuoti žodžiu (telefonu ar konferencijos metu) neturi teisinės reikšmės, nes Viešojo administravimo įstatyme yra imperatyviai reikalaujama, jog apie individualaus taikymo administracinį aktą turi būti pranešama raštu, tuo buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatyme nustatytos procedūros.
13. Teismas nesutiko su atsakovės atstovų nuomone, jog tarp bylos šalių santykiams reguliuoti taikytinas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas, ir nurodė, kad šis terminas galėtų būti taikomas, kai asociacijos sprendimą skųstų asociacijos dalyvis, tačiau R. B. nėra asociacijos dalyvis, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
14. Teismas laikė, kad asociacijos nutarimas R. B. buvo išsiųstas ir įteiktas 2018 m. balandžio 25 d., todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. balandžio 25 d., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės 10 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o ieškinio atmesti remiantis ieškinio senatimi, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą administraciniam teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Priėmęs nagrinėti ieškinį dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, apylinkės teismas teisingai nustatė, kad Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos tarybos 2017 m. vasario 2 d. nutarimo ieškovas neturėjo teisės ginčyti CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes R. B. nebuvo atsakovės asociacijos dalyvis (narys), kreditorius (kurio interesai pažeisti), valdymų organo narys arba asmuo, kuriam ginčyti aptartus sprendinius numatytų kiti įstatymai, tačiau neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjo ne savo kompetencijai priskirtiną administracinių bylų kategorijos savarankišką reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
15.2. Teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl praleisto senaties termino taikymo. Ieškovas R. B. apie ginčijamą sprendimą sužinojo ne 2018 m. balandžio 25 d. (ieškinio rengimo stadijoje), o vėliausiai 2017 m. balandžio 6 d. – Lietuvos sportinės žūklės federacijos ataskaitinės metu, kurioje pats dalyvavo.
Atsiliepimas
16. Ieškovas R. B. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai išnagrinėjo ne savo kompetencijai priskirtiną administracinių bylų kategorijos savarankišką reikalavimą, nagrinėtiną administraciniuose teismuose pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė rūšinio teismingumo.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovas apie priimtą nutarimą sužinojo 2018 m. balandžio 25 d., kai minėtą nutarimą gavo iš atsakovės ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovas nėra praleidęs senaties termino ginčyti atsakovės valdymo organų 2017 m. vasario 2 d. priimtą nutarimą. Net ir pripažinus, kad ieškovui žodžiu buvo pranešta, nors ieškovas tai kategoriškai neigia, neturint nutarimo, nežinant jo turinio ieškovas negalėjo realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, kas vienareikšmiai sutinkamai su kasacinio teismo praktika yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.
17. Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
19. Teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
20. Įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
21. Atsakovė Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacija (toliau – atsakovė arba apeliantė) prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, t. y. nustačius, kad buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo taisyklės. Teigia, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl praleisto senaties termino taikymo. Tokius ir juos detalizuojančius argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
22. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. kovo 8 d. sprendimu ieškovo R. B. ieškinį tenkino ir panaikino atsakovės Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijos 2017 m. vasario 2 d. valdybos nutarimo dalį, kuria nutarta į asociacijos organizuojamas varžybas neregistruoti ir nepriimti dalyvauti R. B. ne mažiau kaip 2 metų laikotarpiu bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
23. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti administraciniam teismui – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
24. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi klausimą dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui perdavė spręsti specialiajai teisėjų kolegijai per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI-9266-423/2019, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
25. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, 2019 m. spalio 30 d. nutartimi konstatavo, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui ir bylą pagal pareiškėjo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos plūdinės žūklės sporto asociacijai dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje M. B.) perdavė Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
26. Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi minėtoje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą, sprendė, kad Lietuvos sportinės žūklės federacija nelaikytina įstatymų įgaliota valstybės ar savivaldybių institucija, todėl ši federacija Asociacijai negalėjo suteikti viešojo administravimo įgaliojimų, taip kaip nustatyta Viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte. Specialiosios teisėjų kolegijos nuomone, priimdama pareiškėjo ginčijamą nutarimą Asociacija neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir priimdama tokio pobūdžio aktą ji nevykdė viešojo administravimo, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas ginču kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurio nagrinėjimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsižvelgusi į ginčijamo akto turinį, specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad tai nėra bendro pobūdžio teisės aktas, jame nustatyti konkretūs, vienkartinio pobūdžio, konkretiems asmenims taikomi jų teisių apribojimai, todėl tokio sprendimo teisėtumo vertinimas taip pat nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartį panaikino, grąžino bylą Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (civilinė byla Nr. e3K-3-138-687/2020).
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje pateikė išaiškinimus dėl bylos rūšinio teismingumo, dėl Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo klausimu priimto sprendimo privalomumo.
29. Kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad CPK 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog nutartis dėl rūšinio teismingumo klausimų sprendimo yra galutinė ir neskundžiama. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, taip pat yra nurodęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą, yra saistomas Specialiosios teisėjų kolegijos rūšinio teismingumo klausimais nutartyje išdėstytų išaiškinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2012). Teisėjų kolegija sprendė, kad, išsprendus bylos rūšinio teismingumo klausimą ir nusprendus, jog ji teisminga bendrosios kompetencijos teismams (kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas), byla toliau nagrinėtina CPK nustatyta tvarka, perduodant bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
30. Apibendrinat pasakytina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2019 m. spalio 30 d. nutartimi išsprendė rūšinio teismingumo klausimą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje pateikė išaiškinimus dėl bylos rūšinio teismingumo, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ir daugiau nepasisako tuo aspektu, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, kaip teisingai ir sprendė pirmosios instancijos teismas.
31. Kitas apeliantės argumentas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimą ji laiko neteisingu, yra tas, kad teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl praleisto senaties termino taikymo.
32. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad asociacijos nutarimas R. B. buvo išsiųstas ir įteiktas 2018 m. balandžio 25 d., todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2018 m. balandžio 25 d., ieškinys teismui pateiktas 2018 m. gegužės 10 d., todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, o ieškinio atmesti remiantis ieškinio senatimi, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
33. Sekant Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje pateiktais išaiškinimais, byloje ginčijamas Asociacijos, kuri yra juridinis asmuo, organo sprendimas, kuriame nustatyti konkretūs, vienkartinio pobūdžio, konkrečiam asmeniui – ieškovui, jo teisių apribojimai, ir tokiam ieškiniui pareikšti taikomos CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos. Asociacijos priimtas sprendimas ieškovui sukuria teisines pasekmes. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovas byloje gina savo Konstitucinę teisę į laisvalaikį ir saviraišką. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senačiai skaičiuoti taikomas ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas sutrumpintas 1 mėnesio senaties terminas, o CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, tačiau toks netikslumas skundžiamame spendime nepaneigia šio sprendimo galios.
34. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pagal CK 2.82 straipsnį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais ir tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. CK 1.127 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškinio senaties termino pradžią ir nustato, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės skundo argumentai dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios momento prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Liudytojų V. P. ir J. P. parodymais nustatyta (išklausytas 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad rašytiniai dokumentai konferencijos metu ieškovui nebuvo pateikti, diskusija perėjo į asmeniškumus, per konferenciją buvo tik siūlymų uždrausti dalyvauti varžybose. Asociacijos prezidentas 2017 m. liepos 31 d. elektroniniu paštu atsakydamas M. B. apie atsisakymą užregistruoti M. B. ir R. B. varžyboms, informavo apie diskvalifikavimą (uždraudimą dalyvauti varžybose), nurodydamas, jog priežastys visiems žinomos. Byloje nustatytos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad nei 2017 m. balandžio 6 d. Lietuvos sportinės žūklės federacijos konferencijoje, nei 2017 m. liepos 31 d. raštu R. B. nebuvo tinkamai informuotas apie 2017 m. vasario 2 d. asociacijos valdybos nutarimą neregistruoti ir nepriimti dalyvauti jo varžybose. Byloje esantis raštas patvirtina, jog asociacijos nutarimas R. B. buvo išsiųstas ir įteiktas 2018 m. balandžio 25 d. Taigi ieškovo teisė pareikšti ieškinį dėl priimto jo teises ribojančio sprendimo galėjo būti įgyvendinta tik nuo minėto rašto gavimo dienos. Įstatymo nustatytas trijų mėnesių senaties terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. balandžio 25 d. ir ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2018 m. balandžio 25 d., ieškinio senaties termino nepraleido.
36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
38. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.