- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- 1-717-818/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07248-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- G. R.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 1.2.14.5.3.1Sukčiavimas įgyjant nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę (BK 182 str. 3 d.)
- 1.2.18.1.1Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu yra suimtas, iki suėmimo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, pradinio išsilavinimo, teistas 7 kartus, paskutinius 3 kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 32 paroms (nuosprendis įsiteisėjo 2023-10-27);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 40 parų (nuosprendis įsiteisėjo 2023-10-19);
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme – areštu 30 parų (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. spalio 27 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. S., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrus pinigus - ne mažiau kaip šešis 100 eurų nominalo banknotus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ne mažiau kaip keturis 200 Eur nominalo banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), su užrašais „(duomenys neskelbtini)“, kurie buvo pagaminti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, bet su priklijuotomis hologramomis nuo 20 eurų nominalo banknotų ir šiuos žinomai netikrus pinigus laikė iki 2023-02-21, 22.20 val. ir 2023-02-25, 12.16 val., po ko tyčia realizavo D. B. ir G. R. šiuos žinomai netikrus pinigus atsiskaitydamas jais kaip tikrais pinigais už perkamus mobilaus ryšio telefonus, tokiu būdu įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis, turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ ir pagal skelbimą paskambinęs nukentėjusiajam D. B., sutaręs susitikti su juo dėl mobilaus ryšio telefono pirkimo, 2023-02-21 apie 22.20 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, susitikęs su D. B. namo kieme, (duomenys neskelbtini), padavė jam žinomai netikrus pinigus – penkis 100 Eur nominalo banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus pinigus realizavo atsiskaitydamas jais su nukentėjusiuoju D. B. už mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. B. priklausantį 500 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam 500 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, jis, turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro Max“ ir pagal skelbimą paskambinęs nukentėjusiajai G. R., sutaręs susitikti su ja dėl mobilaus ryšio telefono pirkimo, 2023-02-25 apie 12.16 val. (duomenys neskelbtini) padavė jai 50 eurų kartu su netikrais pinigais – keturiais 200 eurų nominalo banknotais Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienu 100 eurų nominalo banknotu Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus pinigus realizavo atsiskaitydamas jais su nukentėjusiąja G. R. už mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro Max“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. R. priklausantį 950 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajai 900 Eur turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino visiškai ir parodė, kad pagal skelbimą jis buvo nupirkęs suvenyrinius eurų banknotus, banknotu nominalai buvo 100 ir 200 Eur. Kadangi po vieną banknotą nepardavinėjo, todėl jis nutarė nupirkti visą pakelį, kuriame buvo 50 vnt. minėtų netikrų eurų banknotų. Visa tai jam kainavo 12 Eur. Kaltinamojo teigimu, jis suprato, kad nupirko netikrus banknotus. Šiuos netikrus eurų banknotus jis nusipirko siekdamas padaryti motinai staigmeną, nes artėjo mamos gimtadienis ir jis pajuokaudamas ketino minėtus banknotus jai padovanoti. Dalį netikrų banknotų jis iš tiesų padovanojo motinai. Po kurio laiko pagal skelbimą rado pranešimą, kad parduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 13 Pro Max“. Susiskambinęs su pardavėju, susitarė susitikti. Į susitikimą buvo nuvažiavęs vienas, kurioje vietoje susitiko jau dabar neatsimena, tačiau tai buvo (duomenys neskelbtini). Pardavėja buvo moteris, kurį už telefoną prašė apie 950 Eur. Apžiūrėjęs minėtą telefoną, suderėjo telefono kainą iki 800 Eur, gal ir kiek mažiau. Pardavėjai padavė minėtus netikrus 800 eurų banknotus, tai buvo 4 vnt. kupiūrų po 200 eurų nominalo, 100 eurų kupiūra ir 50 eurų kupiūra. 200 eurų kupiūra buvo raudonos spalvos. Paėmusi banknotus, moteris (telefono pardavėja) juos apžiūrėjo, klausė, ar tai tikri pinigai. Kaltinamojo teigimu jam pavyko ją įtikinti, kad pinigų banknotai yra tikri. Moteris minėjo, kad namuose yra likę jos mažamečiai vaikai ir ji neturi laiko važiuoti į parduotuvę tikrinti banknotų, todėl juo pasitikėjo ir sutiko parduoti telefoną. V. S. suprato, kad už telefoną atsiskaitė netikrais eurų banknotais, sutinka, kad moterį apgavo. Po to, kai nupirko telefoną jis nuvyko į lombardą, kur telefoną pridavė, gavo 400 Eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Apgauta moteris dar bandė jam skambinti, tačiau nepavyko, nes jis buvo jau išjungęs savo telefoną. Kaip buvo apsirengęs padarant šią nusikalstamą veiką, jau neatsimena. Ar nupirktas telefonas buvo veikiantis, jis nežinojo, į telefoną SIM kortelės nebuvo įdėjęs, nes iš karto buvo nuvažiavęs į lombardą. Dėl trečiojo epizodo parodė, kad viskas panašiai įvyko kaip ir pirmame epizode. Pagal skelbimą jis buvo radęs pranešimą, kad parduodamas telefonas „Iphone 13 Pro“, susiskambinus su telefono pardavėju buvo nuvykęs į susitikimą su juo, kažkur prie (duomenys neskelbtini). Vyras (pardavėjas) prašė 650 eurų, apžiūrėjus telefoną kaltinamajam pavyko nusiderėti kainą iki 550 Eur. Už telefoną jis atsiskaitė netikrais eurų banknotais, tai buvo po 100 Eurų banknotai. Minėtas vyras pinigus paėmė, perdavė jam telefoną ir jie išsiskirstė. Telefoną pridavė į lombardą, gavo 250 Eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Pilnai sutinka, kad jis žinodamas, kad eurų banknotai yra netikri (suvenyriniai) bei siekdamas apgauti atsiskaitė netikrais pinigais su telefonų pardavėjais, t. y. su moterimi bei vyru. Dėl savo veiksmų gailisi, su byloje pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka pilnai, ketina įsidarbinti bei atlyginti nukentėjusiesiems žalą. Neprieštarauja dėl byloje sutrumpinto proceso atlikimo.
Kadangi kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-09-27 apklaustas įtariamuoju V. S.parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, pripažįsta visiškai. Gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu, šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, Psichikos ligomis neserga ir niekuomet nesirgo, nuo priklausomybių ligų nesigydo, vartoja narkotines medžiagas - „kristalą“. Neretai užsiima (duomenys neskelbtini). Suradęs parduodamą automobilį, kurio kaina žemesnė negu rinkos kaina arba parduodamas automobilis yra sugedęs, jį nuperka, suremontuoja ir parduoda brangiau, pelną pasilikdamas kaip uždarbį. Pirkdamas ir parduodamas automobilius pirkimo-pardavimo sutartyse nurodo savo duomenis arba automobilius perka ir parduoda sugyventinės S. V. vardu jai dalyvaujant kartu ir pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. Jis pamena, kad pirko mobilaus ryšio telefonus „iPhone 13“, galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku ir iš nurodytų asmenų, po to telefonai jam sugedo, ar tai sudužo, neatsimena ir telefonų nenaudojo. Jis numanė, kad už telefonus atsiskaitė netikrais pinigais, įtaria, kad netikrus pinigus jam galimai padavė kažkuris iš asmenų, kuriam pardavė kokį nors automobilį. Kokį ir kada jis tikrai nežino, nes yra pirkęs ir pardavęs apie 10 automobilių, tikslaus skaitė nežino. Jis sutinka atlyginti asmenims padarytą turtinę žalą jeigu jam būtų sudaryta galimybė žalą atlyginti dalimis per tam tikrą laikotarpį, kadangi visos pinigų sumos šiuo metu neturi. Dėl padaryto labai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu (3 tomas, b. l. 86-89).
2023-02-25 gautas G. R. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2023-02-25 apie 12.16 val. (duomenys neskelbtini), nenustatytos tapatybės asmuo prie gyvenamojo namo iš jos nupirko mobilaus ryšio telefoną „iPhone 13 pro max“ IMEI:(duomenys neskelbtini), už jį sumokėdamas 950 eurų grynaisiais pinigais, tarp kurių buvo 900 eurų netikrų pinigų kupiūrų, t. y. 4 vnt. 200 eurų vertės kupiūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 vnt. 100 eurų vertės kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini), (1 tomas, b. l. 26-32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023-02-25 apklausta nukentėjusioji G. R. nurodė, kad 2023-02-20 ji į internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą, kad parduoda mobilaus ryšio telefoną „iPhone 13 pro max x“ IMEI:(duomenys neskelbtini), už 950 Eur. 2023-02-25 apie 11.24 val. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jai paskambino vyriškis, kuris kalbėjo lietuviškai ir pasakė, kad nori šį telefoną nusipirkti bei paprašė atsiųsti žinute adresą kur galėtų atvykti, kadangi ketina jau išvažiuoti. Kadangi buvo namuose su mažais vaikais ji jam išsiuntė savo namų adresą - (duomenys neskelbtini) ir laukė vyriškio skambučio. Maždaug apie 12.13 val. vyriškis jai paskambino ir pasakė, kad neranda jos namo, o fone girdėjosi einančio asmens lauke garsas. Tada ji išėjo į lauką ir pamatė nuo namo kairėje pusėje esančio kalno einantį vyriškį, kuris kalbėjo telefonu, su kuriuo ji susimojavo, taip duodami ženklą, kad vienas kitą atpažino. Kai vyriškis priėjo prie namų ji jį pakvietė į namo vidų, tačiau jis į namo vidų neužėjo. Tada ji su telefonu „iPhone 13 pro max“ priėjo prie durų ir jam jį aprodė. Vyriškis kruopščiai apžiūrėjo telefoną ir nuolatos su ja bendraudamas padavė jai pinigus. Kai ji juos paėmė į rankas suabejojo, kad pinigai yra tikri, kadangi 100 eurų kupiūra, buvo per šviesi, vyriškio paklausė ar pinigai yra tikri, tačiau vyriškis patikino sakydamas „Kad tokiomis nesąmonėmis ji neužsiiminėja ir pinigai yra tikri“. Tada vyriškis jai pasiūlė nuvažiuoti į parduotuvę ir juos patikrinti. Kadangi buvo namuose su mažais vaikais, nenorėjo vargintis, todėl jam atsakė, kad pasitiki ir į parduotuvę pinigų patikrinti nevažiuos. Vyriškis jai padavė 4 vnt., kupiūrų po 200 eurų ant kurių yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, bei angliškas užrašas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ NR. (duomenys neskelbtini), 1 vnt., 100 eurų kupiūra „(duomenys neskelbtini)“, bei angliškas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ NR. (duomenys neskelbtini), ir 2 vnt. kupiūrų po 20 eurų, bei 1 vnt., 10 eurų kupiūra, dėl kurių tikrumo jai abejonių nekilo. Vyriškis jai ištiesė ranką, ją paspaudė ir mandagiai atsisveikinęs išėjo ta pačia kryptimi kuria ir atėjo. Kai vyriškis išėjo ji kruopščiau apžiūrėjo kupiūras ir pamatė, kad ant stambių kupiūrų yra lipnia juostele užklijuoti vandens ženklai, ko nėra tikrose įprastose kupiūrose, tada suprato, kad vyriškis ją apgavo ir šie pinigai yra netikri. Tuoj pat skambino vyriškiui į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis ragelio jai nepakėlė, taip pat jam parašė žinutę su tekstu „Siūlau grįžti ir grąžinti telefoną, nes jūsų mašina nufotografuota, pinigai padirbti. Telefoną blokuoja pagal IMEI. Tikrai siūlo grįžti ir gražiai viską pamiršti“, tačiau vyriškis išjungė telefoną ir jai nepavyko su juo susisiekti. Tada apie įvykį ji pranešė policijai ir priešais namus dirbusiems kaimynams. Kadangi šie kaimynai yra nesenai atsikraustę, jų duomenų ji nežino, tačiau jie jai atsiuntė vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant jų namo įrašą, kuriame užfiksuotas šis asmuo. Prašo paskelbti telefono „iPhone 13 Pro Max X“ IMEI:(duomenys neskelbtini), paiešką. Garantinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nuotrauką prideda prie apklausos. Nori pridurti, kad vyriškis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm., ūgio, tamsaus panašaus į (duomenys neskelbtini) tautybės asmens gymio, buvo apsivilkęs ilga virš kelių, juoda sportine striuke su gobtuvu, ant galvos užsidėjęs kepurę, vilkėjo pilkas sportines kelnes. Daugiau jokių požymių neprisimena. Dėl įvykio jai padaryta 900 eurų turtinė žala (1 tomas, b. l. 38-41).
2023-02-25 G. R. tyrimui savanoriškai pateikė keturis 200 Eur nominalo banknotus Nr., (duomenys neskelbtini), vieną 100 Eur nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) bei įvykio vietos vaizdo įrašą (1 tomas, b. l. 56-57).
2023-06-22 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji G. R. atpažino V. S. kaip asmenį apie kurį ji davė parodymus apklausos metu. Jį gerai įsidėmėjo (2 tomas, b. l. 42-48).
2023-02-27 G. R. pripažinta nukentėjusiuoju (1 tomas, b. l. 42).
2023-02-25 atlikta įvykio vietos apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemas, esantis priešais įėjimo į namą duris. Patekimas į namo kiemą nėra ribojamas tvoromis ar užtvarais, t. y. į namo kiemą laisvai patenkama nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas namo kiemas filmuojamas vaizdo stebėjimo kamera, kuri įrengta ant priešingoje gatvės pusėje esančio namo, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašas pateiktas savanoriškų daiktų pateikimo protokolu). Įvykio vietos apžiūros metu jokie daiktai ar kiti objektai nepaimti (1 tomas, b. l. 47-55).
2023-02-25 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad G. R. pateikė kupiūras (4 vnt. 200 Eur vertės netikri banknotai ir 1 vnt. 100 Eur vertės netikras banknotas, vaizdo įrašą (1 tomas, b. l. 56 -59).
2023-03-22 Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad keturios 200 Eur nominalo kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir viena 100 Eur nominalo kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini)yra padirbtos. Išvadoje pažymima, kad tokie pat banknotai buvo pateikti tirti ikiteisminio tyrimo Nr. medžiagoje 01-1-07479-23 (1 tomas, b. l. 64-65).
2023-04-12 Kitų objektų apžiūros protokolas. Užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašų apžiūra (1 tomas, b. l. 66-72).
2023-04-04 Kitų objektų apžiūros protokolas. Užfiksuota, kad telekomunikacijos įvykių išklotinės apžiūra (2 tomas, b. l. 18-20).
2023-02-23 gautas D. B. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini) pareiškėjui D. B. parduodant mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ 2023-02-21 apie 16:00 val. į jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), su kuriuo sutarė dėl parduodamo mobiliojo ryšio telefono „Iphone 13 Pro“ pardavimo. 2 023-02-21 apie 22:20 val. adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjui D. B. parduodant mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“, iš pareiškėjo įsigiję telefoną asmenys atsiskaitė galimai netikromis (padirbtomis) penkiomis 100 eurų kupiūromis (bendroje sumoje 500 Eur). Pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07479-23 (2 tomas, b. l. 62).
2023-02-28 apklaustas nukentėjusysis D. B. nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Nori parodyti, kad 2023 metų sausio mėnesį į internetinę svetainę (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, kad parduoda naudotą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ už 590 Eur sumą. Minėtas telefonas buvo tamsiai mėlynos spalvos, o įjungus telefoną ir įėjus į telefono nustatymus nėra rodomas baterijos gyvybingumas. Taip pat skelbime buvo nurodęs savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023-02-21 apie 16.00 val. jam paskambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) vyriškos lyties asmuo, kuris pasiteiravo dėl minėto telefono būklės, bei paklausė ar galėtų telefoną jam parduoti už 550 eurų sumą. Kadangi jis sutiko dėl pasiūlytos kainos, susitarė su jam paskambinusiu asmeniu susitikti. Tuomet jis nurodė atvykti prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kai jis išėjo į lauką tarp (duomenys neskelbtini)namų esančio įvažiavimo į kiemus pastebėjo tamsios spalvos automobilį „Toyota Prius“, iš kurio išlipo du žmonės. Tačiau per daug dėmesio nekreipė į juos, kadangi nemanė, kad tai gali būti asmenys, su kuriais tarėsi telefonu dėl parduodamo telefono. Tuomet jis bandė savo telefone surasti tel. Nr., iš kurio jam skambino vyriškos lyties asmuo, norėjęs įsigyti jo mobilaus ryšio telefoną. Tačiau tuomet link jo važiavo tas pats automobilis „Toyota Prius“, iš kurio išlipo du minėti žmonės. Jis, pamanęs, kad galbūt su minėtu automobiliu atvažiavo pirkėjas, rankų gestais paklausė automobilio vairuotojo ar jis pas jį atvyko. Tačiau automobilio vairuotojas savo rankų gestais jam parodė į jau minėtus du asmenis, kurie kaip anksčiau matė išlipo iš minėto automobilio. Tuomet jis nuėjo prie dviejų asmenų, kurie stovėjo (duomenys neskelbtini) namų esančio įvažiavimo į kiemus. Taip pat pastebėjo, kad automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas apsisuko ir pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini) namų esančio įvažiavimo į kiemus arti gatvės, bei vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Priėjęs prie vaikino ir merginos, vaikinas pasitikslino ar turi telefoną. Vaikinas buvo apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) kg. svorio, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų, trumpai kirpta barzda lyg būtų vieną savaitę nesiskutęs, vilkėjo tamsios spalvos pusilgę striukę. Mergina apie (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) kg. svorio, smulkaus kūno sudėjimo, ilgų tamsios spalvos plaukų, vilkėjo tamsios spalvos pusilgę striukę, bei ant galvos buvo užsidėjus striukės kapišoną. Pamatęs minėtus asmenis galbūt galėtų juos atpažinti. Taip pat nori papasakoti, kad jam davus mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ apžiūrėti vaikinui, jis jį apžiūrėjo ir davė jį apžiūrėti merginai pasakydamas, kad telefoną nori nupirkti būtent merginai, nes neva ji sudaužė savąjį telefoną. Tuomet kai mergina apžiūrinėjo jo parduodamą telefoną, vaikinas pasakė, kad labai nori į tualetą ir jis nuėjo už namo. Jis liko stovėti su mergina, mažai kalbėjosi, tačiau mergina jam pasakė, kad jai tinka telefonas. Todėl jis, supratęs, kad telefoną galimai pirks, iš jo išėmė savo sim kortelę. Kaip tik tuo metu atėjo vaikinas ir pasakė "Tai už 500 eurų perkam ir kertam rankomis", leisdamas suprasti, kad telefoną tikrai pirks, jei jis jį parduos už 500 eurų. Jis sutiko su vaikino pasiūlymu ir tuomet jis jam padavė penkias kupiūras po 100 eurų. Vaikinas padavęs jam pinigus iškart tiesė į jį ranką, kad sukirstų rankomis dėl pavykusio sandorio. Jis su vaikina sukirto rankomis, mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ su dėžute ir dokumentais padavė merginai ir atsisveikino. Vaikinas ir mergina nuėjo ir atsisėdo į „Toyota Prius“ automobilį, su kuriuo jie buvo atvažiavę. Kai grįžo namo, užsidegęs šviesą pamatė, kad pinigai, kuriuos jam padavė vaikinas atsiskaitydamas už jo parduodamą telefoną „Iphone 13 Pro“, yra akivaizdžiai netikri, o būtent ant kiekvienos 100 Eur kupiūros lipnia permatoma juostele buvo užklijuotas blizgios spalvos popierėlis, bei kupiūrų šonuose užklijuotos blizgios juostelės, kurios galimai buvo iškirptos iš 20 eurų kupiūrų. Supratęs, kad penkios kupiūros po 100 eurų yra padirbtos, jis pabandė paskambinti tel. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio jam skambino asmuo ir teiravosi dėl jo paduodamo telefono, tačiau minėtas tel. Nr. jau buvo išjungtas ir prisiskambinti jam jau nebepavyko. Apie minėtą įvykį nedelsiant pranešė policijai. Papildomai nori paaiškinti, kad minėto telefono „Iphone 13 Pro“ identifikacijos numerio tiksliai nežino, tačiau jis galimai buvo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nori nurodyti, kad minėtame telefone, kai juo anksčiau naudojosi, nuolat buvo įstatyta sim kortelė su tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi dėl minėto įvykio patyrė 500 eurų turtinę žalą. Daugiau nieko nurodyti negali (2 tomas, b. l. 74-78).
2023-02-28 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad D. B. pateikė penkias kupiūras po 100 Eur, ant kurių identifikaciniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienodi (2 tomas, b. l. 91-93).
2023-03-17 Įvykio vietos apžiūros protokolas. Atlikta įvykio vietos apžiūra (2 tomas, b. l. 63-72).
2023-03-01 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Dokumentų tyrimo skyriaus specialistams paskirta užduotis atlikti banknotų tyrimą. 2023-03-22 Lietuvos banko grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 5 kupiūros po 100 Eur, kurių identifikaciniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) yra padirbtos. Išvadoje pažymima, kad tokie pat banknotai buvo pateikti tirti ikiteisminio tyrimo Nr. medžiagoje 01-1-07248-23 (2 tomas, b. l. 99).
2023-03-17- 2023-03-22 Kitų objektų apžiūros protokolas. Užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašų apžiūra (2 tomas, b. l. 102-109).
2023-03-31 D. B. pripažintas nukentėjusiuoju (tomas 2, b. l. 87).
2023-06-22 surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07248-23 pagal BK 182 straipsnį. Tyrimo metu gauta duomenų, kad 2023-02-25 apie 12.16 val. (duomenys neskelbtini) nenustatytos tapatybės asmuo iš nukentėjusiosios G. R. už sutartus 950 eurų nupirko mobilaus ryšio telefoną iPhone 13 Pro Max, (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo nenustatytas asmuo už pirktą telefoną G. R. pateikė 4 padirbtas 200 eurų nominalo kupiūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1 vnt. 100 eurų nominalo kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens naudoto telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė. Atliekant išklotinės duomenų analizę bei siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį buvo tikrinti kontaktiniai numeriai, su kuriuo asmuo bendravo. Pagal išklotinėje pateiktus duomenis matyti, kad iškart prieš padarydamas nusikalstamą veiką asmuo bendravo su abonentu (duomenys neskelbtini). (duomenys iš išklotinės: UAB " (duomenys neskelbtini)" 2023-02-25 12:15:11 (duomenys neskelbtini)26 inCall call/sms success (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad eidamas daryti nusikalstamą veiką asmuo galimai bendraus su artimu žmogumi bei patikrinus abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravimo faktus pagal išklotinės duomenis, nustatyta, kad asmenys laikotarpiu nuo 2023-02-22 iki 2023-03-21 bendravo 8 kartus, buvo tikrinama abonento (duomenys neskelbtini) priklausomybė. Administracinių nusižengimų registro duomenimis minėtu telefono numeriu naudojosi S. V.. Patikrinus asmens duomenis nustatyta, kad jos atžvilgiu buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai, tyrimas 01-1-05873-23 šiuo metu eigoje. Minėtame ikiteisminiame tyrime įtarimai taip pat pareikšti S. V. sugyventiniui, jos vaiko tėvui V. S.. V. S., kaip įtariamojo, atžvilgiu šiuo metu vykdomi 3 ikiteisminiai tyrimai: 2022-07-28 pradėtas IT Nr. 01-1-05873-23 (4 ep.), tyrimą atlieka Vilniaus m. 1 PK, 2023-01-12 pradėtas IT Nr.01-1-01519-23, tyrimą atlieka Vilniaus m. 2 PK ir 2023-02-14 pradėtas IT Nr. 01-05677-23, tyrimą atlieka Vilniaus m. 1PK. Siekiant patikrinti ar 2023-02-25 apie 12.16 val. (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiką padarė ne V. S., 2023-06-22 su pareiškėja G. R. buvo atliktas parodymų atpažinimas pagal asmens nuotrauką. G. R. atpažino V. S. kaip asmenį, kuris už mobilaus ryšio telefoną atsiskaitė netikrais pinigais. Be to, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir tikrinant išklotinės duomenis nustatyta, kad abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas telefono prietaise, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Prietaiso IMEI buvo užfiksuotas ir kitame ikiteisminiame tyrime - Nr. 01-1-07479-23, tyrimas 2023-06-13 sustabdytas (2 tomas, b. l. 36-37).
2023-09-07 ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07479-23 atnaujintas. 2023-09-08 priimtas nutarimas sujungti ikiteisminiu tyrimus Nr. 01-1-07479-23 ir 01-1-07248-23.
2023-09-27- Daiktų apžiūros protokolas. Užfiksuota, kad atlikta suklastotų kupiūrų apžiūra, (3 tomas, b. l. 29-39).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Motyvai dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos
BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius <...>. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: gaminimas, klastojimas, įgijimas, importavimas, eksportavimas, laikymas, gabenimas, realizavimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai bei parodė, kad praeitais metais per skelbimą iš nepažįstamo asmens už 12 eurų nupirko pakuotė netikrų euro banknotu, kupiūromis po 100 bei 200 eurų. Po kurio laiko jis nutarė šiais žinomai netikrais eurų banknotais atsiskaityti už nupirktus mobiliojo ryšio telefonus. Įgyvendinant šį savo sumanymą jis iš G. R. bei iš D. B. nupirktus telefonus atsiskaitė netikrais eurų banknotais, t. y. pripažino, jog įsigijo, laikė bei panaudojo (realizavo) žinomai netikrus pinigus. Šie kaltinamojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. S. suprato, kad realizuodamas netikrus banknotus G. R. ir D. B. jis kėsinasi į valstybės finansų sistemą (teisės aktais reguliuojamą pinigų apyvartą), ir norėjo taip veikti, taigi jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji buvo suinteresuoti duoti neteisingus parodymus prieš kaltinamąjį, norėtų jį apkalbėti, melagingai apkaltinti. Be V. S. parodymų jo kaltę taip patvirtina ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2023-02-25 G. R. ir 2023-02-23 D. B. pareiškimais apie tai, jog parduodant telefonus jie buvo apgauti, nes telefonų pirkėjas (V. S.) su jais atsiskaitė netikrais eurų banknotais; 2023-04-12 įvykio vietos apžiūros bei 2023-04-12 vaizdo įrašų duomenimis; 2023-03-22 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini); 2023-04-04 kitų objektų apžiūros protokolu. Įvertinus visus šiuos įrodymus tiek atskirai, tiek kaip visumą, teismas daro išvadą dėl V. S. kaltės padarius BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą.
Motyvai dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje (dėl apgaulės panaudojimo prieš D. B.)
BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal šią normą baudžiamoji atsakomybė kyla, kai svetimo turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MG (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad praeitais, t. y. 2023 metais, jis iš jam nepažįstamo asmens buvo įsigijęs netikrus eurų banknotus, kurių pagalbą siekiant apgauti mobiliojo ryšio telefono pardavinėjusi D. B., pastarajam už telefoną atsiskaitė netikrais eurų banknotais ir šiais savo veiksmais apgaulė įgijo svetimą turtą už 500 Eurų. Jis gailisi, nusikalstamą veiką padarė, nes pinigų reikėjo padėti sergančiai motinai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę taip pat pripažino, nurodydamas detalesnę, tačiau iš esmės analogišką įvykių versiją. Tai, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, papildomai pateikti dokumentai, telefonų išklotinėse užfiksuotą informacija, šios informacijos apžiūros protokolai, netikrų pinigų (banknotu) apžiūra bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis V. S., turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“ ir pagal skelbimą paskambinęs nukentėjusiajam D. B., sutaręs susitikti su juo dėl mobilaus ryšio telefono pirkimo, 2023-02-21 apie 22.20 val., veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, susitikęs su D. B. namo kieme, (duomenys neskelbtini), padavė jam žinomai netikrus pinigus – penkis 100 eurų nominalo banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus pinigus realizavo atsiskaitydamas jais su nukentėjusiuoju D. B. už mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, D. B. priklausantį 500 eurų vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajam 500 eurų turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais V. S. padarę baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
Motyvai dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl apgaulės panaudojimo prieš G. R.)
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad turėdamas žinomai netikrus pinigus (eurus) bei ketindamas apgaulė įgyti svetimą turtą, jis kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis šiais netikrais eurų banknotais (4 vnt. nominalo banknotas po 200 Eur ir 1 vnt. nominalo banknotas po 100 Eur) atsiskaitė su nukentėjusiąją G. R. už nupirktą iš jos telefoną „Iphone 13 Pro Max“. Gautus pinigus 950 Eur teigė išleidęs savo reikmėms. Iš esmės analogiškus parodymus V. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamojo veiksmai įgyjant svetimą turtą apgaulė panaudojant netikrus pinigus (eurus) V. S. perkant telefoną iš nukentėjusiosios buvo vieningos tyčios – siekio apgaulės būdu užvaldyti turtą. V. S. suprato, jog už telefoną atsiskaito netikrais pinigais. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2009 ir kt.).
Taigi, teismas konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, kad V. S. turėdamas išankstinį ketinimą apgaule įgyti svetimą turtą, internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą apie parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro Max“ ir pagal skelbimą paskambinęs nukentėjusiajai G. R., sutaręs susitikti su ja dėl mobilaus ryšio telefono pirkimo, 2023-02-25 apie 12.16 val. (duomenys neskelbtini) padavė jai 50 Eur kartu su netikrais pinigais – keturiais 200 eurų nominalo banknotais Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienu 100 Eur nominalo banknotu Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos netikrus pinigus realizavo atsiskaitydamas jais su nukentėjusiąją G. R.už mobilaus ryšio telefoną „Iphone 13 Pro Max“, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, G. R. priklausantį 950 Eur vertės turtą, padarydamas nukentėjusiajai 900 Eur turtinę žalą. Šie V. S. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. S. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimais finansams ir nuosavybei, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 1 dalis) bei vieną baigtą nusikaltimą nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 182 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalto dėl savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo apgaule įgytų svetimo turto vertes.
V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. S. anksčiau 7 kartus trauktas baudžiamojon atsakomybėn, paskutinį kartą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, teistumas nepanaikintas (tomas 3, b. l. 112-131). Taip pat iš administracinių nusižengimų registro išrašo (toliau – ir ANR) matyti, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka (sistemingai buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta, būdamas neblaivus, taip pat už tai, kad automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), jam skirtų nuobaudų nemoka (tomas 3, b. l. 132-143). Kaltinamasis išsiskyręs, su sugyventine augina mažametį vaiką, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Duomenų apie V. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. S. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, paskyrus arešto bausmę. Nustatydamas bausmių dydžius, teismas, be kita ko, atsižvelgia į tai, kad V. S. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, proceso dalyviai sutiko neapklausti nukentėjusiųjų ir liudytojų, kurie susiję su V. S. pareikštu kaltinimu, dėl to gerokai sutrumpėjo bylos nagrinėjimo laikas.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. S. nepaisant anksčiau jam skirtų švelnesnių bausmių rūšių, jis ir vėl nusikalto, padarė tris naujus nusikaltimus, todėl jam skirtina BK 213 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalies, sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas mažesnis nei vidurkis, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje jam skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas kiek didesnis nei vidurkis.
Skiriamas bausmes pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį subendrinant bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. S. paskirtas bausmes pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskirtos bausmės subendrinamos bausmių apėmimo būdu, nes V. S. padarytos nusikalstamos veikos – apysunkis nusikaltimas, nustatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamasis nusižengimas, nustatytas 182 straipsnio 4 dalyje, priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, be to, padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio, 1, 4 dalimi, bausmę paskirtą už nusikaltimų, numatytu BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintinos su bausme už nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pridedant didesnį nei minimalų tos bausmės rūšies dydį ir paskirti V. S. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju V. S. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė 3 nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. V. S., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Jis ankščiau teistas 7 kartus, iš bylos matyti, jog kaltinamajam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusios bausmė (laisvės apribojimas), tačiau kaltinamasis ir toliau nusikalsta, toliau daro nusikalstamas veikas, be to, daug kartų baustas administracine tvarka. V. S., būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. S. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taip pat, pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad V. S. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2023-10-27, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis, kuris įsiteisėjo 2023-10-19 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjo 2023-10-27. V. S. buvo suimtas 2024 m. sausio 6 d.
Taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamos dar dvi bylos, kuriose V. S. kaltinamas įvairių nusikalstamų veikų padarymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27741-2023 V. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, terminą skaičiuojant nuo 2024-01-08 iki 2024-04-08, todėl arešto bausmės vykdymas pagal minėtus sprendimus yra sustabdytas.
Siekiant išvengti perteklinio tų pačių bausmių subendrinimo keliais teismų procesiniais sprendimais, šiuo teismo nuosprendžiu V. S. skirtina bausmė su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis nebendrintina, kartu pažymint, kad tokio pobūdžio klausimas esant poreikiui galės būti išspręstas vykdymo procese pagal atitinkamos institucijos teikimą.
V. Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Šioje baudžiamojoje byloje D. B. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, viso 650 Eur (tomas 3, b. l. 62). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, jis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, sprendžia, kad D. B. civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir priteisiamas iš kaltinamojo V. S..
Šioje baudžiamojoje byloje G. R. pareiškė 150 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (tomas 3, b. l. 55-57). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, jis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, sprendžia, kad G. R. civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir priteisiamas iš kaltinamojo V. S..
Šioje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini)pareiškė 750 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (tomas 3, b. l. 45-50). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, jis pagrįstas byloje esančiais dokumentais, sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir priteisiamas iš kaltinamojo V. S..
VI. Kiti klausimai
V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (tomas 3, b. l. 90-93; 94-95). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinis diskas, esantis voke prie bylos viršelio su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus kupiūros (4 vnt. nominalas po 200 Eur ir 1 vnt. nominalas po 100 Eur) saugomos "Lietuvos banke", nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkavertės ir kurių apyvarta uždrausta sunaikintinos.
VII. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).
Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais, 432 straipsniu,
nusprendžia:
padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, V. S. paskirtas bausmes pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 4 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto bausmę, ir V. S. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio, 1, 4 dalimi, bausmę paskirtą už nusikaltimus, numatytus BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta už nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – prie 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridedant didesnį nei minimalų tos bausmės rūšies dydį ir paskirti V. S. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Iš V. S. priteisti civiliniam ieškovui D. B. 500 Eur (penki šimtai) turtinės ir 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš V. S. priteisti civiliniam ieškovui G. R. 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt) turtinės žalos atlyginimo.
Iš V. S. priteisti civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt) turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su garso ir vaizdo įrašu, esantį voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kupiūras (4 vnt. nominalas po 200 Eur ir 1 vnt. nominalas po 100 Eur) saugomas "Lietuvos banke" – nuosprendžiui įsiteisėjus kaip menkaverčius ir kurių apyvarta uždrausta sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, V. S. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.