Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Virginija Meškauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 000 Eur baudos išieškojimo iš skolininkė J. N. išieškotojai – valstybei, kuri mokama į VMI atsiskaitomąją sąskaitą. Antstolė 2024 m. sausio 17 d. patvarkymu Nr. S24-15-1669 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2024 m. sausio 18 d. priėmė raginimą Nr. S24-15-1764 įvykdyti sprendimą. Raginime nurodoma, kad per 10 dienų nuo šio raginimo gavimo dienos pareiškėja turi sumokėti 1 000 Eur skolą ir 58,59 Eur vykdymo išlaidas, iš viso 1 058,59 Eur į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodydama skolininkės vardą, pavardę ir bylos numerį. Raginime išaiškinta, kad neįvykdžius šiame raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus šiame raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonė, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Šis raginimas pareiškėjai įteiktas 2024 m. sausio 30 d.

9. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 14 d. antstolė turto arešto aktu Nr. S-24-15-5922 areštavo pareiškėjos nekilnojamąjį turtą: žemės sklypo 1/168 dalį, unikalus Nr. 0101-0008-0754, adresu Vilnius, Visorių g. 6; gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. 4400-5472-8260:8924, Vilniuje, Laisvės pr. 78B-114A; negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. 1300-0053-9014:0073, Vilniuje, Visorių g. 6; gyvenamąją patalpą, unikalus Nr. 1300-0053-9014:0072, Vilniuje, Visorių g. 6-90; taip pat kelių transporto priemonę – valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 14 d. antstolė taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, suma – 1 238,04 Eur ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924 – suma 238,04 Eur.

10. 2024 m. vasario 15 d. antstolė priėmė turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, kuriuo areštavo pareiškėjos sutuoktinio R. N. gaunamas pajamas, suma – 1 251 Eur. 2024 m. vasario 15 d. antstolė taip pat priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077 bei patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075, kuriuo išaiškino skolininkei J. N. ir jos sutuoktiniui R. N., kad jeigu skolininkei priklausanti turto, kuris bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu patvirtintu notarine tvarka.

11. 2024 m. vasario 15 d. antstolės kontoroje buvo gautas skolininkės J. N. skundas, kuriame nurodoma, kad skolininkė baudą pagal vykdomąjį raštą sumokėjo. Antstolė 2024 m. vasario 19 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo Nr. S-24-15-6223 kreipėsi į išieškotoją VMI, prašydama kuo skubiau pateikti duomenis, ar išieškoma 1 000 Eur bauda pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-982-984/2023 yra apmokėta, nurodant apmokėjimo datą. Išieškotoja pateikė antstolei duomenis apie tai, kad 1 000 Eur bauda pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-982-984/2023 sumokėta 2024 m. vasario 8 d. ir vykdomasis dokumentas yra įvykdytas.

12. Antstolė 2024 m. vasario 20 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-6660, suma – 81,04 Eur. 2024 m. kovo 13 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo.

13. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013 ir kt.).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjos prašomi panaikinti 2024 m. vasario 14 d. ir 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076, antstolės 2024 m. kovo 13 d. patvarkymu buvo panaikinti ir išregistruoti iš turto arešto akto registro, taigi darytina išvada, kad yra išnykęs ginčo dalykas, t. y. pareiškėjos reikalavimai iš esmės įvykdyti dar iki pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų gavimo antstolės kontoroje. Pareiškėja taip pat prašo turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus. Byloje nustatyta, kad 2024 m. kovo 13 d. šie turto arešto aktai Nr. S-24-15-5922 ir Nr. S-24-15-6076 iš turto arešto akto registro buvo išregistruoti, išregistravimo pagrindas – 2024 m. kovo 13 d. antstolės patvarkymas dėl turto arešto panaikinimo, taigi šis pareiškėjos reikalavimas šiuo metu taip pat jau yra įvykdytas.

15. Iš vykdomosios bylos dokumentų taip pat nustatyta, kad pareiškėjai sumokėjus išieškotiną 1 000 Eur baudą tiesiogiai išieškotojai per raginime nustatytą terminą, antstolė 2024 m. vasario 20 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-6660, pakeitė priverstinai nurašomų lėšų sumą į 81,04 Eur, tokiu būdu iš esmės atšaukdama 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923. Kadangi pareiškėjos prašomas panaikinti 2024 m. vasario 14 d. nurodymas Nr. S-24-15-5923 buvo atšauktas, darytina išvada, kad šiuo atveju ginčo dalykas taip pat yra išnykęs.

16. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas turi nutraukti civilinę bylą, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Priešingu atveju, teismui priėmus ir išnagrinėjus tokį reikalavimą, asmens teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylos dalis dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922, 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923, 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.

17. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti antstolės 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo Nr. S-24-15-6075. Teismas pažymi, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu ir yra preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalys). Užtikrindamas teisėtą išieškotojo interesą, antstolis areštuoja surastą skolininko turtą, o išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Antstolė vykdomojoje byloje nustatė, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką. Kadangi išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas ne tik į asmeninį skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje dalinėje, taip pat jungtinėje nuosavybėje, antstolė, vykdydama išieškojimą iš pareiškėjos ir nustačiusi, jog skolininkės vardu turto, į kurį butų galima nukreipti išieškojimą, nėra, areštavo pareiškėjos sutuoktinio pinigines lėšas sąskaitose (CPK 177, 178, 185 straipsniai, 658 straipsnio 2 dalis, 666 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese galioja teisėtumo principas, todėl, kai reikalinga išieškoti iš bendro su kitais asmenimis turto, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, nes skolininko bendraturtis, nesvarbu ar tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl areštavus bendrą turtą priverstinis išieškojimas galimas tik po to, kai nustatoma skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 straipsnio 1 – 2 dalys). CPK vykdymo proceso normos numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, iškilus būtinumui areštuoti skolininkui priklausantį bendrą su kitais asmenimis turtą, o išimties gaunamoms piniginėms lėšoms sąskaitose arešto atveju įstatymas nenumato, nes skolininkės sutuoktinio piniginės lėšos sąskaitose gali priklausyti abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pažymėtina, kad antstolė, priimdama 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S-24-15-6075 dar neturėjo duomenų, kad pareiškėja yra įvykdžiusi vykdomąjį dokumentą. Taigi, iš to kas nurodyta, negalima konstatuoti antstolės veiksmų, areštuojant pareiškėjo pinigines lėšas sąskaitose, neteisėtumo, taip pat ir priimant 2024 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S-24-15-6075 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nes antstolė atliko vykdymo proceso normose numatytas pareigas (CPK 185 straipsnis).

18. Kaip minėta, pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2024 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924 ir 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077 bei per 5 dienas grąžinti į SEB banko sąskaitą 2024 m. vasario 28 d. neteisėtai nurašytą 83,06 Eur sumą. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji nesutinka su vykdymo išlaidų apskaičiavimo tuo aspektu, kad, pareiškėjos nuomone, įvykdžius prievolę per raginime nurodytą terminą, vykdymo išlaidos negali būti skaičiuojamos.

19. Nėra pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjos argumentais. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

20. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, vykdomoji byla buvo pradėta 2024 m. sausio 17 d., o pareiškėja išieškomą sumą sumokėjo 2024 m. vasario 8 d., t. y. jau po to, kai prasidėjo priverstinis vykdymo procesas.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuostata, jog antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).

22. Kadangi pareiškėja išieškomą sumą sumokėjo jau po to, kai prasidėjo priverstinis vykdymo procesas, darytina išvada, kad antstolė turi pagrindą skaičiuoti vykdymo išlaidas. Teismas nenustatė, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos neteisingai, be to, pareiškėja nepateikia jokių argumentų dėl netinkamo tokių išlaidų dydžio apskaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo panaikinti 2024 m. vasario 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-5924 ir 2024 m. vasario 15 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-15-6077. Kadangi pareiškėja vykdymo išlaidų geruoju nesumokėjo, nėra pagrindo grąžinti pareiškėjai iš jos sąskaitos 2024 m. vasario 28 d. nurašytą sumą (pažymėtina, kad nurašyta suma yra 81,04 Eur, o ne 83,06 Eur).

23. Pareiškėjos skunde suformuluoti prašymai antstolei paaiškinti tam tiktas aplinkybes, geruoju atlyginti žalą nenagrinėtini, nes tokie reikalavimai negali būti bylos dėl antstolio veiksmų dalyku CPK 510 straipsnio 1 dalies prasme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti civilinę bylą dėl pareiškėjos J. N. skundo dėl antstolės veiksmų dalį, kurioje prašoma panaikinti 2024 m. vasario 14 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-5922, 2024 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. S-24-15-6076, 2024 m. vasario 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-15-5923 ir turto arešto aktų registre ištrinti įrašus apie turto arešto aktus.

Kitą skundo dalį atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.