- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2517-264/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- M. V., S. V.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal atsakovų M. V. ir S. V. dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-6643-52/2009 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams M. V. ir S. V. dėl iškeldinimo iš patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė iškeldinti atsakovus – S. V. ir M. V. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovų - S. V. ir M. V. 2009-06-04 priešieškinį atmetė. Sprendimo vykdymą atidėjo 36 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Atsakovai S. V. ir M. V. pateikė teismui prašymą dėl 2009-11-05 Kauno apylinkės teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo dviejų metų laikotarpiui nuo prašymo pateikimo dienos. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė nusprendė atidėti M. V. ir S. V. iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), 6 mėnesiams, t.y. iki 2015-08-25. Pareiškėjai visą laiką kol jie gyvena bute jokių įsiskolinimų komunalinių paslaugų tiekėjams neturi. Tai yra pareiškėjų šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, vienintelė gyvenamoji vieta. Pareiškėjų finansinė padėtis šiuo metu neleidžia susirasti ir/ar įsigyti kito gyvenamojo ploto. Pareiškėjai yra eilėje socialiniam būstui išsinuomoti. Atidėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo vykdymą nuo prašymo pateikimo dienos Kauno miesto savivaldybės ar valstybės lūkesčiai ir interesai pažeisti nebus. Teismo sprendimo vykdymą atidėjus dvejiems metams pareiškėjai turės galimybę sulaukti savo eilės socialiniam būstui išsinuomoti. Atidėjus teismo sprendimo vykdymą nebus paneigtas ir pats teismo sprendimas, bus užtikrintas jo įvykdymas pareiškėjams atlaisvinant ieškovui priklausančias patalpas.
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atsakovų prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Teismas sprendimo vykdymą atidėjo 36 mėnesių laikotarpiui. Kasacinės instancijos teismas sprendimo vykdymą atidėjo iki 2012-11-05. Ieškovas teikė prašymus atidėti sprendimo vykdymą antstolės kontorai ir tai pagal byloje esančius duomenis apie šalių padėtį, pripažintina protingu ir užtikrinančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo sprendimo privalomumą. Atsakovai jokių naujų duomenų, išskyrus paminėtas faktines aplinkybes, kurias teismai jau įvertino - kad atsakovai turi nepilnametį vaiką, neturi kitos gyvenamosios patalpos, jie ne vienerius metus ginčo butą laiko savo namais ir jame realiai gyvena, jokios kitos gyvenamosios patalpos nuosavybės teise nėra įgiję, moka komunalinius mokesčius, yra įrašyti į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti, - nepateikė. Teismui dar kartą patenkinus atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, sprendimas būtų akivaizdžiai neprotingas, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus, ieškovo teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atsakovų M. V. ir S. V. prašymą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovai, daugiau nei ketverius metus gyvendami ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute be teisinio pagrindo, pažeidžia ieškovės, kaip savininkės teises, apriboja ieškovės galimybę valdyti turtą savo nuožiūra, pažeidžia kitų asmenų ir šeimų, įrašytų į eilę socialiniam būstui gauti, teises ir teisėtus interesus. Termino atsakovams išsikraustyti iš ieškovei priklausančio buto, pakartotinis pratęsimas dvejiems metams reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką (daugiau nei šešerius metus), pažeidimo toleravimą bei ieškovės teisėtų interesų ir lūkesčių paneigimą. Atsakovai nuo 2011 m. žinojo apie būtinumą susirasti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau nepriėmė jokių sprendimų susidariusiai situacijai spręsti. Teismas nurodė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo atsakovų nurodytų aplinkybių (kad atsakovai augina nepilnametį vaiką, neturi kitos gyvenamosios patalpos, moka komunalinius mokesčius, yra įrašyti į eilę socialiniam būstui išsinuomoti), laikyti išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą daugiau nei ketverius metus nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas pakankamai ilgam laikui, per kurį atsakovai neatliko jokių konkrečių veiksmų, kad įvykdytų teismo sprendimą gera valia. Atsakovai per daugiau nei ketverių metų laikotarpį turėjo realią galimybę susirasti kitą gyvenamąjį plotą. Vien nepilnamečio vaiko turėjimo faktas neatleidžia atsakovų nuo prievolių vykdymo. Vaiko teises ir teisėtus interesus pirmiausiai turi užtikrinti jo įstatyminiai atstovai – tėvai, o ieškovės teisės dėl to galėtų būti ribojamos tik esant objektyvioms aplinkybėms, laikinai pašalinančioms atsakovų galimybes pasirūpinti savo nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja išimtinė situacija, kuriai esant būtų pagrindas patenkinti atsakovų prašymą ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą dar dvejiems metams, todėl prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė.
III. Atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai S. V. ir M. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinti ir 2009-11-05 Kauno apylinkės teismo sprendimo įvykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui nuo prašymo pateikimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, o nutarties argumentai yra deklaratyvūs ir formalūs, išdėstyti nesigilinant į situacijos esmę, prašyme išdėstytus argumentus, nevertinant pateiktų įrodymų. Tokiu būdu teismas byloje gynė tik ieškovės teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, todėl prioritetiškai apsaugant tik vienos iš teisinio santykio šalių interesus, tuo pačiu buvo pažeistas LR GPK 6 str. įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas bei LR Konstitucijos 29 str., numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
2. Priešingai teisino argumentams, atsakovų šeima ieškovei priklausančiame bute iki 2015-08-25 visą laiką gyveno ne be teisinio pagrindo, kaip kad nurodo teismas, tačiau gyveno įsiteisėjusio teismo sprendimo ir pačios ieškovės prašymų antstolei pagrindu. Nors teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja, jog atsakovai bute daugiau negu ketverius metus gyveno be jokio teisinio pagrindo, vėliau pats sutinka ir nurodo, kad priimant 2009-11-05 teismo sprendimą, jo vykdymas buvo atidėtas trejiems metams, vėliau ieškovo sutikimu Kauno miesto savivaldybės mero2014-03-12 raštu ir 2015-03-05 raštu antstolės G. A. kontorai buvo pateikti prašymai atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Tai patvirtina, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus civilinėje byloje ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 176, 177, 178 ir 185 str. Teismas padarė netinkamas išvadas, netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, kas galimai ir sąlygojo neteisėtos teismo nutarties priėmimą
3. Argumentai, susiję su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu bei ieškovės sutikimu, kad antstolė atsakovų iškeldinimą atidėtų dar 1 metams ir 6 mėnesiams, paneigia teismo argumentus, jog termino atsakovams išsikraustyti iš ieškovei priklausančio buto pakartotinis pratęsimas dvejiems metams reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką (daugiau nei šešerius metus), pažeidimo toleravimą bei ieškovės teisėtų interesų ir lūkesčių paneigimą. Atsakovai ieškovei priklausančiame bute iki 2015-08-25 visą laiką gyveno ieškovės sutikimu bei teismo sprendimo pagrindais, todėl teismo nutarties argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Išdėsčius Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo vykdymą nuo prašymo pateikimo dienos Kauno miesto savivaldybės ar valstybės lūkesčiai ir interesai pažeisti nebus, kadangi teismo sprendimo vykdymas buvo su ieškove sutarus atidėtas keletą kartų, be to, teismo sprendimo vykdymą atidėjus dvejiems metams atsakovai turės galimybę sulaukti savo eilės socialiniam būstui išsinuomoti.
4. Negalima sutikti su teismo pozicija, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo atsakovų nurodytų aplinkybių laikyti išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą daugiau nei ketverius metus nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Priešingai skundžiamos nutarties argumentams, atsakovai ėmėmės visų įmanomų priemonių, siekiant susirasti kitą gyvenamąjį plotą, tačiau jų turtinė padėtis neleidžia išsinuomoti ar įsigyti kito gyvenamojo ploto. Dėl šios priežasties atsakovai yra eilėje socialiniam būstui išsinuomoti, ko teismas visiškai nevertino. Atsakovų nuomone, nepilnamečio vaiko interesai, turtinė padėtis bei nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, kurio vykdymas ieškovės sutikimu jau buvo atidėtas 4 metams, turėtų būti savaime pripažįstamos aplinkybėmis, turinčiomis lemti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimą 2 (dviejų) metų laikotarpiui, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 284 str. 1 d. nuostatas. Taigi sprendimo vykdymas atidėtinas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir laiko jį nepagrįstu. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Šioje byloje teismai nagrinėjo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą: pirmosios instancijos teismas sprendimo vykdymą atidėjo 36 mėnesių laikotarpiui. Kasacinės instancijos teismas sprendimo vykdymą atidėjo iki 2012-11-05 taip pat ieškovė teikė prašymus atidėti sprendimo vykdymą antstolės G. A. kontorai ir tai pagal byloje esančius duomenis apie šalių padėtį pripažintina protingu ir užtikrinančiu abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei teismo sprendimo privalomumą.
2. Atsakovai jokių naujų duomenų, išskyrus faktines aplinkybes, kurias teismai jau įvertino, kad atsakovai turi nepilnametį vaiką, neturi kitos gyvenamosios patalpos, jie ne vienerius metus ginčo butą laiko savo namais ir jame realiai gyvena, jokios kitos gyvenamosios patalpos nuosavybės teise nėra įgiję, moka komunalinius mokesčius, yra įrašyti į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti, nepateikė. Teismas ginčijamoje nutartyje teisingai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja išimtinė situacija, kuriai esant būtų pagrindas tenkinti atsakovų prašymą ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą dar dvejiems metams, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmestinas. Atsakovų nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą daugiau nei ketverius metus nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, nes teismo sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas pakankamai ilgam laikui, per kurį atsakovai neatliko jokių konkrečių veiksmų, kad įvykdytų teismo sprendimą gera valia. Teismui dar kartą patenkinus atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, sprendimas būtų akivaizdžiai neprotingas, pažeistų lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principus, ieškovės teises ir teisėtus interesus. Privatus atsakovų interesas būtų nepagrįstai suabsoliutintas ir iškeltas aukščiau už viešąjį interesą. Ignoruojant ieškovės nuosavybės teises ir teisėtus interesus, būtų pažeistos kitų asmenų ir šeimų, įrašytų į eilę socialiniam būstui gauti, teisės ir teisėti lūkesčiai bei interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas, Kauno apylinkės teismo 2015-09-29 nutarties, kuria atsakovų M. V. ir S. V. prašymas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo vykdymo atidėjimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl įrodymų vertinimo.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus civilinėje byloje ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 176, 177, 178 ir 185 str.
Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 284 str. 1 d. numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu (II tomas b. l. 8 – 11) ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė iškeldinti atsakovus – S. V. ir M. V. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovų - S. V. ir M. V. 2009-06-04 priešieškinį atmetė. Sprendimo vykdymą atidėjo 36 mėnesių laikotarpiui. Kauno apygardos teismas 2010-11-30 nutartimi(II tomas b. l. 67 – 70) ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmetė. Atsakovų S. V. ir M. V. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimą pakeitė. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinys, panaikino ir priėmė šioje bylos dalyje naują sprendimą ieškinį atmetė. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų S. V. ir M. V. priešiekšinis, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-07 nutartimi (II tomas b. l. 114 – 124) Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutarties dalį, kuria atmestas Kauno miesto savivaldybės ieškinys, panaikino ir dėl šios dalies paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo dalį, kuria nuspręsta Kauno miesto savivaldybės ieškinį tenkinti – iškeldinti atsakovus S. V. ir M. V. iš buto (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimo vykdymą atidedant iki 2012-11-05. Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-30 nutarties dalį paliko nepakeistą. Kauno miesto savivaldybė 2014-03-12 kreipėsi į antstolę G. A. (II tomas b. l. 146) su prašymu atidėti S. V. ir M. V. iškeldinimą iš buto adresu (duomenys neskelbtini) vieneriems metams. Kauno miesto savivaldybė 2015-03-05 kreipėsi į antstolė G. A. (II tomas b. l. 147) su prašymu atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo vykdymą iki 2015-08-25.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymas gali būti atidedamas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. UAB „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir I. S., bylos Nr. 3K-3-594/2006).
Apeliantai nesutinka su teismo pozicija, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo atsakovų nurodytų aplinkybių laikyti išimtiniu atveju, sudarančiu pagrindą daugiau nei ketverius metus nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Apeliantų nuomone, jie ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant susirasti kitą gyvenamąjį plotą, tačiau jų turtinė padėtis neleidžia išsinuomoti ar įsigyti kito gyvenamojo ploto. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su išdėstytais argumentais, pažymi, jog civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Teigdami, jog turtinė padėtis sąlygoja prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą tenkinimą, atsakovai turėjo ne tik pateikti teismui visus, jų manymu, būtinus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pagrįsti, kodėl dėl tokios turtinės padėties jiems neįmanoma įvykdyti teismo įpareigojimą išsikelti iš gyvenamosios patalpos (pvz., apsigyventi kitame būste). Atsakovai pateikė įrodymus – Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos 2015-04-28 pažymą (II tomas b. l. 160), kurioje nurodyta, kad S. V., M. V., A. V. įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kauno mieste. Taip pat pateikė duomenis (II tomas b. l. 148), kad atsakovas M. V. nuo 2005-09-19 įrašytas į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti ir 2015 m. liepos mėnesio duomenimis sąraše yra 921 – tas, o jaunų šeimų sąraše – 278 –tas. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus duomenis Sodros sistemoje, nustatyta, kad S. V. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis 2015-05-01 – 2015-10-01 laikotarpiu vidutiniškai sudarė 763,59 Eur neatskaičius mokesčių. Iš Sodros duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė vykdo individualią veiklą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų apie gaunamas pajamas iš šios veiklos nenurodyta. Duomenų apie atsakovo M. V. darbovietes, pareigas Sodros duomenų sistemoje nėra. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad būtų registruotas darbo biržoje, taip pat nepateikė jokių duomenų, kodėl būdamas darbingo amžiaus nededa jokių pastangų susirasti apmokamą darbą. Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva gautais VĮ Registrų centro duomenimis atsakovui M. V. nuosavybės teise priklauso 313/627 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad abu atsakovai yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, kad atsakovai nuo 2011 m. žinojo apie būtinumą susirasti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau nepriėmė jokių sprendimų susidariusiai situacijai spręsti. Aplinkybės, kad atsakovų turtinė padėtis jiems neleidžia išsinuomoti ar įsigyti kito gyvenamojo ploto, atsakovams neįrodžius ir nepateikus kitų įrodymų, kad vienas iš jų (M. V.) nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, taip pat kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atsakovų turtinę padėtį, dėl kurios šiuo metu būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovų turtinę padėtį vertinti kaip sunkią, ir dėl to atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
Apeliantai, nesutikdami su skundžiama nutartimi, nurodo, kad sprendimo vykdymas atidėtinas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantų nuomone. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei šeimos santykius reglamentuojančios CK normos pirmiausia nustato tėvų pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Taigi ir vaiko teises į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, gyvenamąjį būstą visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti. Aplinkybė, kad atsakovai augina nepilnametį vaiką, nesudaro pagrindo neieškoti kito gyvenamojo būsto ir taip pateisinti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą.
Pažymėtina ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2009-11-05 sprendimu sprendimo vykdymą atidėjo 36 mėnesių laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-06-07 nutartimi sprendimo vykdymą atidėjo iki 2012-11-05. Kauno miesto savivaldybė 2014-03-12 kreipėsi į antstolę G. A. su prašymu atidėti S. V. ir M. V. iškeldinimą iš buto adresu (duomenys neskelbtini) vieneriems metams. Kauno miesto savivaldybė 2015-03-05 kreipėsi į antstolė G. A. su prašymu atidėti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-05 sprendimo vykdymą iki 2015-08-25. Kaip matyti, atsakovams sprendimo vykdymas jau buvo atidėtas kelis kartus. Nuo 2011-06-07 iki 2015-08-25 atsakovai žinojo apie jų pareigą susirasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau dėjo minimalias pastangas tokiems veiksmams atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai per šį terminą turėjo galimybę susirasti savo finansines galimybes ir vaiko poreikius atitinkantį būstą. Tuo labiau, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog per nustatytą teismo sprendimo vykdymo atidėjo terminą dėjo pastangas susirasti (išsinuomoti) gyvenamąjį būstą. Atsakovų pateikta pažyma, kad jie eilėje socialiniam būstui gauti negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad jie deda visas pastangas susirasti kita gyvenamąjį būstą. Be to, atsakovai jokių naujų duomenų, išskyrus faktines aplinkybes, kurias teismai jau įvertino, kad atsakovai turi nepilnametį vaiką, neturi kitos gyvenamosios patalpos, jie ne vienerius metus ginčo butą laiko savo namais ir jame realiai gyvena, jokios kitos gyvenamosios patalpos nuosavybės teise nėra įgiję, moka komunalinius mokesčius, yra įrašyti į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti, nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, būtina atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovų), bet ir į išieškotojo (ieškovės) interesus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė jau du kartus kreipėsi į antstolę dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dar kartą patenkinus atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, būtų pažeisti lygiateisiškumo bei interesų pusiausvyros principai, ieškovės teisės ir teisėti interesai, o privatus atsakovų interesas būtų nepagrįstai suabsoliutintas. Ignoruojant ieškovės nuosavybės teises ir teisėtus interesus, būtų pažeistos ir kitų asmenų, šeimų, įrašytų į eilę socialiniam būstui gauti, teisės ir teisėti lūkesčiai bei interesai. Be to, termino atsakovams išsikraustyti iš ieškovei priklausančio buto pratęsimas reikštų pažeidimo toleravimą.
Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja, jog atsakovai bute daugiau negu ketverius metus gyveno be jokio teisinio pagrindo, nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo daryti priešingų išvadų, nei padarė pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia skundžiamos nutarties teisėtumą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja išimtinė situacija, kuriai esant būtų pagrindas patenkinti atsakovų prašymą ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą dar dvejiems metams, todėl naikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2015-09-29 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovų S. V. ir M. V. atskirąjį skundą šios išlaidos iš apeliantų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (2,64 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.