Kauno apylinkės teismo sprendimas

2024-08-06 · Civilinė byla Nr. e2-5679-722/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-06
Bylos Nr.
e2-5679-722/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5679-722/2024Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00230-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 6 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovui R. G. ir jo atstovui advokatui E. L. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovei J. V., jos atstovui advokato padėjėjui E. B.,

išvadą teikiančios institucijos atstovei R. B. (nuotoliniu būdu per Zoom programą)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei J. V. dėl prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką įvykdymo pripažinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo pripažinti, kad ieškovas R. G. prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą G. G. pagal 2017 m. gegužės 25 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2YT-435-242/2017 2018 m. birželio 1 d. – 2022 m. liepos 1 d. laikotarpiu, per kurį turėjo sumokėti 6 911,49 Eur bendrą išlaikymo sumą, įvykdė, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 25 d. teismo sprendimu nutraukiant šalių santuoką R. G. įsipareigojo nepilnametės dukters G. G. išlaikymui mokėti po 130 Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo 2017 m. birželio 4 d. iki dukters pilnametystės. Po santuokos nutraukimo atsakovė su dukrą išsikraustė gyventi atskirai. 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakovė antstolės S. K. kontorai pateikė vykdomąjį raštą, pagal kurį 2017 m. birželio – 2018 m. kovo mėnesiais ieškovas reguliariai mokėjo įmokas. 2018 m. gegužės mėnesį atsakovė su šalių dukra ir atsakovės nepilnamečiu vaiku nuo kito vyro K. B. grįžo gyventi pas ieškovą, apsigyveno jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Visi kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, abu išlaikė ne tik bendrą dukrą, bet ir atsakovės sūnų K. Atsakovė gyvenamąją vietą deklaravo pas ieškovę nuo (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės mėnesį atsakovei apsigyvenus pas ieškovą, vykdomoji byla dėl išlaikymo dukrai buvo sustabdyta, nes ieškovas geranoriškai išlaikė dukrą. Ieškovas teikė atsakovei ir dukrai būstą, tenkino dukters poreikius, teikė maistą, pirko drabužius, mokslo ir laisvalaikio reikmenis, savo transportu vežiojo atsakovę į mokymus (duomenys neskelbtini). Atsakovė per šį laikotarpį per metus dirbo tik apie pusmetį, gavo nedideles pajamas, iš jų įsigijo du automobilius. 2022 m. liepos 14 d. atsakovė su dukra vėl išvyko gyventi atskirai. Išieškojimo dukrai vykdymas vykdomojoje byloje buvo atnaujintas ir išlaikymas skaičiuojamas nuo vykdomosios bylos sustabdymo dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 9 d. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekia neteisėtai praturtėti. Ieškovas savo pareigą išlaikyti dukrą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. įvykdė tinkamai.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad J. sunkiai gyveno, paprašė ją priimti gyventi pas ieškovą. 2018 m. vasarą jį grįžo gyventi pas ieškovą, jie susitarė vesti bendrą ūkį, ieškovas teikė išlaikymą dukrai suteikdamas jai būstą, maistą, drabužius, mokymo reikmenis, duodamas pinigų abiejų vaikų išlaidoms ir išlaidoms mokykloje. Ieškovas yra ūkininkas, gavo lėšų iš žemės sklypų, turimu traktoriumi ir jo padargais kaime užsidirbdavo atlikdamas įvairius žemės ūkio darbus privatiems asmenims, gavo pajamų iš pieno, sūrių pardavimo, iš daržovių, gyvulių, turėjo dvi karves, vištų. Atsakovė sakė alimentų dukrai nereikalausianti, atsiėmė iš antstolio vykdomąjį raštą, tačiau 2022 m. liepos mėnesį – po 4 metų bendro gyvenimo vėl išėjusi iš ieškovo namų, padavė antstolei. Jo pajamos vasarą būdavo 500–700 Eur, žiemą – 300–400 Eur. Jis su atsakove name atliko remontą, medžiagas pirko kartu, remontą darė jis su K. Gyvenant su atsakove, pirko 2 karves, už jas mokėjo abu. Išeidama iš jo namų atsakovė už pirktas remonto medžiagas ir karves nereikalavo pinigų. Kai atsakovė mokėsi užimtumo tarnybos kursuose, jis vežiojo ją į mokymus savo transportu. Jis pirkdavo šeimai maistą, dukrai drabužius, kitus reikmenis iš turimų grynųjų pinigų, kortele neatsiskaitydavo. Jei atsakovė ką nors pirkdavo ūkiui, jis jai grąžindavo pinigus grynais. Už sūrio ir pieno pardavimą jis kasdien vasarą gaudavo apie 20–30 Eur. Šeima viską augino pati, turėjo šiltnamį. Bendri pinigai buvo dėžutėje, pinigus ėmė, kam reikėjo. Jis pardavė 4 savo žemės sklypus, tačiau šių pinigų dukters išlaikymui nenaudojo.

Ieškovo atstovas paaiškino, kad šalys nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrą ūkį, ketinimai kartu gyventi, atsakovei mokytis, įgyti specialybę buvo įgyvendinti. Visi dukters poreikiai buvo patenkinti, jai nieko netrūko, ieškovas teikė gyvenamąjį plotą, ne tik pinigais prisidėjo prie dukters išlaikymo, negalima teigti, kad jo pajamos buvo mažesnės, nei atsakovės. Jis dabar dukters išlaikymui moka po 190 Eur/mėn., ir tada turėjo galimybę tiek mokėti. Atsakovė gyvendama su ieškovu dirbo nepastoviai, 3 kartus savo noru išėjo iš darbo, gavo išmokas iš darbo biržos, kuriomis negalėjo visos šeimos išlaikyti, pirkti 2 karves, 2 automobilius.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra įrodymų, kad ieškovas mokėjo dukrai išlaikymą nuo (duomenys neskelbtini), gyvenimas kartu nėra tapatus piniginio išlaikymo vaikui teikimui. Ieškovas žadėjo sumokėti išlaikymo įsiskolinimą per tą laiką, nesumokėjo, todėl ji kreipėsi į antstolę. Ieškovui pačiam (duomenys neskelbtini) mokėjo po 200,31 Eur dydžio išmokas, jis neturėjo lėšų save išlaikyti. Tik atsakovės pajamos (apie 840 Eur/mėn.), jos darbas išlaikė šeimą ir leido suklestėti ieškovo ūkiui (e. b. 1 t., b. l. 94–95).

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. liepos mėnesį grįžo gyventi su vaikais pas ieškovą, jis prašė, nes negalėjo mokėti alimentų. Ji dirbo, gaudavo pajamas, tik neilgus laikotarpius nedirbo, gavo stipendiją iš darbo biržos. Ieškovas neturėjo gyvulių, kartu pirko 2 karves. Jis neturėjo daug pajamų iš sūrių, gal po 3 Eur parduodavo 4 sūrius. Pas žmones jis nedirbo savo traktoriumi, traktorius buvo senas, būtų subyrėjęs. Ji vaikams viską pirkdavo, ieškovas nepirko, į mokyklą pinigų vaikams jis neduodavo, maistą šeimai pirko ji. Kai pradėjo gyventi su ieškovu vėl kartu, kreipėsi į antstolę ir sustabdė alimentų išieškojimą. Atnaujino išieškojimą, kai išėjo iš ieškovo 2022 m. liepos mėnesį, nes ieškovas ją visą laiką engė, 4 metus dukters neišlaikė. Ji išeidama neprašė ieškovo atiduoti jai už karves, už remontui pirktas medžiagas.

Šalies argumentai

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, neįrodytą. Vaikas, apklaustas vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų, teigė, kad tėvas jai pinigų neduodavo, viską jai pirko mama. Ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas per 4 metus labai trumpas, jo pajamos per 4 metus siekė tik 4 708,08 Eur. Nėra jokių sąskaitos išrašų, patvirtinančių, kad jis pirko maistą, dukrai drabužius, kitus būtinus reikmenis. Atsakovės išrašai iš banko sąskaitos patvirtina jos pajamas per 4 metus – apie 33 635 Eur, net ir pastoviai nedirbant, jos pajamos ženkliai didesnės, nei ieškovo. Be to, išrašai patvirtina, kad ji pirko maistą, prekes dukrai, mokėjo už ieškovo name sunaudotą elektrą, televiziją, internetą, komunalines paslaugas. Atsakovė prisidėjo prie 2 karvių pirkimo 2020 m ir 2021 m., tačiau išėjus iš ieškovo niekas jai nekompensavo. Kaip ieškovas galėjo skirti dukters išlaikymui kas mėnesį po 190 Eur (per 4 metus apie 6 000 Eur), jeigu jo visos pajamos per 4 metus buvo tik 4 708 Eur.

Institucijos 2024 m. vasario 22 d. išvada nustatyta, kad J. V. šeima Skyriui nėra žinoma. Vienam iš tėvų nevykdant sprendimo, kuriuo priteistas materialinio išlaikymo klausimas, kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio vykdymo (e. b. 1 t., b. l. 81–84).

Vaiko nuomonės išklausymo aktu (e. b. 1 t., b. l. 85–86) nustatyta, kad Tarnybos Skyriaus specialistai apklausė šalių dukterį G. G., kuri paaiškino, kad šiuo metu su tėčiu nebendrauja, gyvenant kartu su tėčiu prie išlaikymo daugiau prisidėjo mama, tėtis rūbų jai nepirko, susirgus vaistų, ugdymosi priemones, rūbus pirko mama. Gimtadienio ir švenčių progomis tėtis dovanų jai nepirko, dovanas dovanodavo tėvai bendrai kartu. Tėtis pinigų pietums mokykloje duodavo, tačiau negalėjo nurodyti, kokią sumą. Gyvenant su tėčiu ir mama jai nieko netrūko. Pramogauti visa šeima nevykdavo. Šiuo metu gyvenant su mama jai taip pat nieko netrūksta. Su tėčiu bendrauti norėtų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė savo išvadą palaikė, nurodė, kad jeigu vaikui išlaikymas nebuvo teikiamas, tai vaikui išlaikymą būtina priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Ieškovo, atsakovės, jų atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, išvada, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys yra G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ignalinos apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas R. G. įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį nuo 2017 m. birželio 4 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant (e. b. 1 t., b. l. 5–7). Atsakovė su vaikais deklaravo gyvenamąją vietą ieškovo name nuo (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 8–15). Gyvenamasis namas, kuriame gyveno atsakovė su vaikais nuosavybės teise priklauso ieškovui (e. b. 1 t., b. l. 9–14). Antstolės S. K. informacija nustatyta, kad 2018 m. gegužės 9 d. pateiktas J. G. prašymas sustabdyti išlaikymo dukrai išieškojimo vykdymą, o 2022 m. rugpjūčio 2 d. atnaujintas nuo (duomenys neskelbtini) išlaikymo išieškojimo vykdymas, įsiskolinimas iki (duomenys neskelbtini) – 6 072,86 Eur, nuo (duomenys neskelbtini) – 6 911,49 Eur (e. b. 1 t., b. l. 19–20). Ieškovas yra ūkininkas, jis 5 metams neatlygintinai išsinuomojo žemės sklypą (e. b. 1 t., b. l. 22–23), turi ratinį traktorių (e. b. 1 t., b. l. 24–25), 2018 m. sausio 1 d. turėjo vieną buliuką, 2020 m. sausio 1 d. – vieną karvę, 2021 m. sausio 1 d. – dvi karves ir 1 buliuką (e. b. 1 t., b. l. 27–30). 2013 m. spalio 29 d. sutartimi nustatyta, kad ieškovas pardavė 4 žemės sklypus už 42 500 Lt.

Banko sąskaitų išrašais nustatyta, kad šalių pajamos nuo (duomenys neskelbtini) buvo : R. G. – 4 708,08 Eur įplaukos (sąskaitos išrašas nuo (duomenys neskelbtini)) (e. b. 1 t., b. l. 31–37), o J. V. pajamos ir išlaidos, banko sąskaitos išrašais, – 33 635,61 Eur (e. b. 2 t., b. l. 1–47). Ieškovas 2020 m. birželio 25 d. įsigijo automobilį VW Passat už 50 Eur, atsakovė – gyvenimo su ieškovu metu 2022 m. birželio 15 d. įsigijo automobilį Peugeut už 500 Eur (e. b. 1 t., b. l. 68–69), 2023 m. VMI deklaravo pajamas iš automobilio Fiat Bravo pardavimo – 250 Eur, pajamų mokestis 20 Eur, 2018 – 2022 metais gavo išmokas iš (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 144–181, 2 t., b. l. 51–52). Ieškovas paaiškino, kad jis savo žemės sklypų niekam nenuomoja, tačiau pats nuomojasi žemės sklypus ūkininkavimui. Ieškovo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis gavo išmokas pieno gamintojams, susiduriantiems su ekonominiais sunkumais dėl Covid-19, išmokas iš (duomenys neskelbtini), išmokas kaip pagalbą gyvulininkystės ir paukštininkystės veikla užsiimantiems subjektams, išmokas ūkininkaujantiems vietovėse, kur yra didelių gamtinių kliūčių, išmokas už pasėlius, paramą už pienines karves, išsigrynindavo kas mėnesį palyginti nedideles pinigų sumas : 2019 m. lapkričio 8 d. – 100 Eur, 2019 m. gruodžio 20 d. – 70 Eur, 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 150 Eur, 2020 m. rugsėjo 8 d. – 200 Eur, 2020 m. spalio 6 d. – 200 Eur, 2020 m. spalio 9 d. – 100 Eur, 2020 m. spalio 12 d. – 143 Eur, 2020 m. spalio 14 d. – 50 Eur, 2020 m. spalio 24 d. – 60 Eur, 2020 m. spalio 31 d. 100 Eur, 2020 m. lapkričio 4 d. – 300 Eur, 2020 m. gruodžio 1 d. – 200 Eur, 2020 m. gruodžio 22 d. – 200 Eur, 2021 m. sausio 26 d. – 200 Eur. 2021 m. lapkričio 1 d. – 200 Eur, 2021 m. lapkričio 19 d. – 100 Eur, 2021 m. lapkričio 30 d. – 50 Eur, 2021 m. gruodžio 14 d. – 200 Eur, 2022 m. rugsėjo 20 d. – 200 Eur. Ieškovo sąskaitos išrašu nustatyta, kad jo pajamos (duomenys neskelbtini) vidutiniškai per mėnesį buvo 98,08 Eur (4 708,08/4/12), išlaidos – 5 202,02 Eur per 4 metus. Byloje pateiktais J. V. sąskaitos išrašais nustatyta, kad ji dažnai pirko internetinėse parduotuvėse, nėra nurodyta, kokius pirkinius ir kam skirtus, pirko maisto produktus Maxima, Norfa, gavo iš savivaldybės šalpos išmokas ir išmokas vaikui, paramą mokinio reikmenims, stipendiją ir kelionės išlaidų apmokėjimą iš Užimtumo tarnybos, darė pavedimus savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ už šiukšlių išvežimą, todėl laikytina, kad mokėjo už ieškovo namo šiukšlių išvežimą, nuolat mokėjo mokesčius per „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, todėl laikytina, kad apmokėjo ieškovo namo komunalinius mokesčius, pirko kurą degalinėse, mokėjo skolą pagal sutartį „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo (duomenys neskelbtini) (tikėtina, kad už ūkio galvijų gydymą ir vaistus), pirko statybines medžiagas „(duomenys neskelbtini)“ , „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 12 d. pervedė 49,27 Eur „(duomenys neskelbtini)“ (tikėtina, kad už name sunaudotą elektros energiją). Banko išrašais nustatyta, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ ji gavo 2018 m. rugpjūčio 10 d. 377,41 Eur darbo užmokestį, 2018 m. rugsėjo 10 d. – 376,66 Eur darbo užmokestį, 2018 m. spalio 10 d. – 361,00 Eur darbo užmokestį. Sąskaitos išrašais nustatyta, kad tik 2022 metais J. V. gavo didesnį darbo užmokestį : 2022 m. birželio 8 d. – 579,74 Eur, 2022 m. liepos 7 d. – 663,67 Eur, 2022 m. liepos 25 d. – 800,79 Eur, 2022 m. pradėjo taupyti, darė pavedimus į taupyklės sąskaitą. Atsakovė, mokėdama už (duomenys neskelbtini) paslaugas neįrodė už kokiam asmeniui suteiktas telekomunikacijų paslaugas ji mokėjo (jai, 2 vaikams ar ieškovui). Tikėtina, kad atsakovė mokėjo (duomenys neskelbtini) už televiziją. Atsakovės vaikai kartais darė pavedimus į jos sąskaitą su prierašais „mamai“. Pažymėtina, kad šalims jau gyvenant kartu, 2018 m. liepos 18 d. R. G. atsakovei pervedė 130,00 Eur išlaikymą dukrai be indeksavimo. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad už vieną karvę mokėta 600 Eur, už kitą – 800 Eur, atsakovės automobilis Peugeot pirktas už 1 400 Eur. Atsakovės pateikta 2022 m. birželio 15 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi nustatyta, kad šis automobilis pirktas už 500 Eur (e. b. 2 t., b. l. 51). Atsakovė paaiškino, kad dvi karves ieškovo ūkiui pirko ji ir ieškovas, viena karvė kainavo 750 Eur, ieškovas mokėjo 100 Eur, o ji likusią kainą, už antrą ji sumokėjo 350 Eur, įrodymų apie ieškovo ūkiui pirktų karvių kainas nepateikta, ieškovas pateikė skelbimus internete apie karvių kainas (nuo 750 Eur iki 1 600 Eur) (e. b. 1 t., b. l. 131–135). Išeidama iš ieškovo namų 2022 m. liepos mėnesį su dukra, atsakovė nereikalavo sumokėti jai dalį už pirktas karves ir grąžinti pinigus už jos pirktas statybines medžiaga kambario remontui. Ieškovo sąskaitos išrašais nenustatyta, kad jis pirko maisto produktus atsiskaitydamas banko kortele, teismo posėdyje jis paaiškino, kad maistą pirkdavo grynais. Atsakovės banko sąskaitos išrašais nustatyta, kad ji apsipirkdavo Maxima, Norfa įvairiomis sumomis (didžiausios : 45,51 Eur, 17,56 Eur (2020 m. balandžio 14 d.), 2020 m. gegužės 21 d. Norfoje 22,99 Eur, mažiausios : 0,02 Eur, 0,69 Eur, 1,94 Eur (2020 m. balandžio 6, 8 d.), 2020 m. kovo 23 d. : 0,96 Eur, 4,14 Eur, 0,75 Eur, 2,24 Eur, 5,27 Eur, 7,39 Eur, 4,33 Eur, 5,73 Eur, 0,44 Eur, atsiskaitydama banko kortele, tačiau kokie tai pirkiniai 2018 m. gegužės 9 d. – 2022 m. liepos 15 d. buvo, nenustatyta. Tačiau byloje nepaneigta, kad atsakovė pirkdavo maistą šeimai. Įrodymais apie atsakovės pajamas ir vaikams mokamas išmokas ( e. b. 1 t., b. l. 45–67, 96–100, 101–107, 2 t., b. l. 1–47, 48–50), kurie analizuoti ieškovo atstovo 2024 m. kovo 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose (e. b. 1 t., b. l. 128–130) ir su kuriais teismas sutinka, nustatyta, kad atsakovės pajamas (atlyginimas, stipendijos, išmokos iš Užimtumo tarnybos, nedarbingumo išmokos, išmokos dviem vaikams) 2018 m. sudarė 231 Eur per mėnesį, 2019 m. – 522 Eur per mėnesį, 2020 m. – 572 Eur per mėnesį, 2021 m. – 485,53 Eur per mėnesį, 2022 m. – 746 Eur per mėnesį. Didesnes pajamas (746 Eur/mėn.) atsakovė gavo 2022 metais, su ieškovu gyveno tik iki 2022 m. liepos mėnesio. Taigi, apibendrinus visas atsakovės gautas pajamas per 2018 – 2021 metu, daroma išvada, kad jos vidutinės pajamos su išmokomis vaikams tuo metu buvo 452 Eur/mėn., todėl išlaikyti save, du vaikus ir ieškovą, jo namą ir ūkį ji negalėjo. Ieškovas iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) 2018–2022 metais gavo išmokas kaip pieno gamintojas, gyvulininkystės ir paukštininkystės veikla užsiimantis subjektas (ūkininkas), kaip ūkininkaujantis vietovėse, kur yra didelių gamtinių kliūčių, išmokas už pasėlius, paramą už pienines karves. Laikytina, kad ieškovas ūkininko veiklą vykdė, priešingu atveju minėtos valstybės įstaigos ir institucijos jokių išmokų jam nemokėtų, nes į jų pareigas įeina ūkininkų veiklos kontrolė. Ieškovui nepateikus įrodymų apie gaunamas pajamas iš ūkininkavimo (pajamų už pieną, sūrius, mėsą, daržoves, kitų žemės ūkio produktų pardavimą sumas), laikytina, kad jo indėlis į šeimos aprūpinimą maistu buvo teikiamas grynais pinigais arba maisto produktais natūra. Ieškovas deklaravo, kad jis ūkyje 2019 – 2022 m. pardavė po 2 703,6 kg ( 2 630 litrų) pieno per metus, deklaravo naminius gyvūnus, paukščius (e. b. 1 t., b. l. 144–181). Laikytina, kad ieškovas 4 metus prisidėjo prie šeimos aprūpinimo maistu ir gyvenamuoju būstu. Taip pat pažymėtina, kad nelaikytina, kad atsakovė turi teisę reikalauti iš ieškovo dukters materialinio išlaikymo už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ir dėl to, kad ji buvo ieškovo engiama, nereikalavo iš ieškovo kompensacijos už jos prisidėjimą asmeninėmis lėšomis prie dviejų karvių pirkimo ir remonto ieškovo name atlikimo. Šias sumas atsakovė gali reikalauti iš ieškovo pareiškus ieškinį ginčo teisenos tvarka. Kita vertus, ieškovas nereikalavo iš atsakovės, kad ji kompensuotų dalį pinigų, už kuriuos jos vardu šalims gyvenant kartu iš bendrų lėšų buvo nupirkti du automobiliai, kuriuos atsakovė išeidama iš ieškovo pasiėmė. Šalių dukra apklausta vaiko teisių apsaugos specialistų paaiškino, kad gyvenant su tėčiu ir mama jai nieko netrūko, viską jai pirkdavo mama, tėtis nepirkdavo, tačiau duodavo pinigų į mokyklą. Vaikas negali paaiškinti, iš kieno lėšų buvo perkamas ar gautas iš ūkio veiklos maistas šeimai, perkami rūbai ir mokymo priemonės. Mergaitės gauti pinigai už parduotus vištų kiaušinius buvo paliekami jai kaip dienpinigiai.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas ir atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį t. y. dalinosi pajamomis ir išlaidomis, kartu sprendė finansinius klausimus, o taip pat ir kartu išlaikė bendrą dukterį. Kiekvienas iš tėvų turi prievolę teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, atitinkamai, nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui gali būti teikiamas tėvo dalį suteikiant tiesiogiai vaikui (aprūpinant jį būstu, maistu, reikmenimis pragyvenimui, mokymuisi, lavinimui ir kt.), arba ją natūra ar lėšomis teikiant netiesiogiai – perduodant kitam tėvui, kuris gautą turtą naudoja vaikui išlaikyti. Jeigu išlaikymas nepilnamečiam vaikui tiesiogiai ar netiesiogiai vieno ar abiejų tėvų yra teikiamas, tai jo interesai tuo metu nepažeidžiami.

Bendro ūkio vedimas reiškia dalinimąsi pajamomis ir išlaidomis, finansinių klausimų bendrą sprendimą. Todėl teisiškai nereikšmingomis yra aplinkybės kiek ir kokių pajamų turėjo kiekvienas iš bendrai ūkį vedančių asmenų, kiek kiekvienas iš bendrai ūkį vedančių asmenų galėjo lėšų skirti sau ar kitiems bendro ūkio dalyviams. Bendro ūkio vedimas pasižymi šalių susitarimu bendrai paskirstyti visiems bendro ūkio dalyviams gaunamas pajamas ir planuoti bendras išlaidas (2020 m. liepos 2 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1078-896/2020). Byloje nustatyta, jog tam, kad šalims kartų būtų gyventi lengviau, jos po santuokos nutraukimo vėl pradėjo gyventi kartu. Šalys skirtingai nurodo aplinkybes, dėl kurių pradėjo gyventi kartu : ieškovas nurodo, kad atsakovė prašė leisti jai su vaikais atvykti pas jį ir gyventi jo name, nes jai buvo sunku, atsakovė teigė, kad ieškovas prašė jos atvykti gyventi pas jį, nes jis negalėjo mokėti alimentų dukrai. Iš byloje esančių įrodymų apie atsakovės darbą, pajamas 2018 m. daroma išvada, kad atsakovė, kai atvyko gyventi pas ieškovą, tais metais gavo apie 231 Eur/mėn. pajamų, susidedančių iš atlyginimo, stipendijos, išmokų dviem vaikams ir tik vėliau jos pajamos per mėnesį pradėjo augti. Ieškovas tuo metu nemokėjo materialinio išlaikymo dukrai, atsakovė naudojosi ieškovo namu savo ir vaikų poreikiams, iš ūkio gautais maisto produktais, pati dirbo ūkio darbus, o tam tikrais laikotarpiais ir samdomą darbą. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kiek kiekvienas dirbantis šeimos narys skyrė lėšų bendro ūkio vedimui, nėra įrodyta, ar buvo dėžutė, į kurią pinigus abi šalys dėjo ir ėmė savo poreikiams bei ėmė vaikai tėvų leidimu, kiek joje būdavo pinigų, šalių bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas įrodytas. Bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo išlaikymas iš vieno iš tėvų vaikams paprastai nepriteisiamas už tą laikotarpį, kai tėvai gyveno kartu. Nėra nustatyta, kad ieškovas, gyvendamas su atsakove ir dukra kartu, privalėjo kas mėnesį sumokėti jai išlaikymą 130 Eur su indeksavimo ir teismui įrodyti šiuos mokėjimus rašytiniais įrodymais. Kaip jau nurodyta aukščiau, išlaikymas vaikui nuo (duomenys neskelbtini) buvo teikiamas abiem šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ieškovui prie vaiko išlaikymo prisidedant grynais pinigais ir natūra teikiant maisto produktus, gyvenamąjį būstą, vaikui nieko netrūko, o išlaikymo išieškojimas atnaujintas tik (duomenys neskelbtini) atsakovei 2022 m. liepos mėnesį išėjus iš ieškovo namų su dukra gyventi atskirai. Gyvenimo su ieškovu metu atsakovė nesikreipė į antstolę S. K. dėl išlaikymo išieškojimo atnaujinimo. Ši aplinkybė kitų įrodymų kontekste, vertinant jų tarpusavio ryšį, rodo, jog išlaikymą ieškovas, kol atsakovė su dukra gyveno su juo, teikė. Priešingu atveju, atsakovė būtų vykdomąjį raštą išsiėmusi iš karto vaiko tėvui nevykdant išlaikymo prievolės. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, jiems gyvenant kartu, žadėjo sumokėti visą išlaikymą nuo 2018 m. iki 2022 m. ir pažado neįvykdė, ieškovas nepripažino.

Teismui konstatavus, jog ieškovas ginčo laikotarpiu nepilnametei dukrai išlaikymą teikė, t. y. teismo nustatytą prievolę įvykdė geruoju, konstatuotina, jog prievolė yra įvykdyta, o tarp šalių esantis teisinis santykis ieškovo prašomu nustatyti laikotarpiu pasibaigęs. Todėl teismui nustačius, jog šalys nuo (duomenys neskelbtini) kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, o ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai teikė, ieškinys tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas sumokėjo 155 Eur žyminį mokestį (e. b. 1 t., b. l. 43). Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 250 Eur (e. b. 1 t., b. l. 40–41). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šias išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovės. Atsakovei byloje suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šias išlaidas atsakovė prašo priteisti iš ieškovo, valstybės patirtos išlaidos advokato padėjėjo E. B. pagalbai apmokėti pagal 2024 m. liepos 11 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra 370,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 190).

Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir žyminis mokestis) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Byloje procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 376 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolę išlaikyti nepilnametę dukrą G. G., gim. (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. gegužės 25 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2YT-435-242/2017 (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, per kurį turėjo sumokėti 6 911,49 Eur bendrą išlaikymo sumą, įvykdė.

Priteisti ieškovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405,00 Eur (keturių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė