Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-03-13 · Civilinė byla Nr. e2A-140-464/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-13
Bylos Nr.
e2A-140-464/2018
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00313-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Nijolė Piškinaitė, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-140-464/2018Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00313-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1.; 2.6.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-345-569/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Norvila“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Butų ūkio valdos“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl netesybų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB ,,Norvila“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Butų ūkio valdos“ 47 060,37 Eur skolą, 724,57 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad šalys 2014-07-04 sudarė projektavimo ir statybos darbų rangos sutartį Nr. 2014/36. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti darbų techninį projektą, darbo projektą ir atlikti daugiabučio namo adresu Masčio g. 50, Telšiai, atnaujinimo darbus, o atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos ieškovei sumokėti sutarties nustatyta tvarka. Šalys 2016-05-27 pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktus 49 984,27 Eur sumai, ieškovė atsakovei pateikė 2016-05-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. NORV0219 47 060,37 Eur sumos sumokėjimui. Atsakovė šios skolos nesumokėjo. Šiaulių apygardos teismas 2016-09-19 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Butų ūkio valdos“ ieškovei UAB „Norvila“ 49 984,27 Eur skolą, 724,57 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 467 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė pateikė prieštaravimus preliminariam sprendimui, kuriuose nurodė, jog iki šiol nėra išduotas statybos užbaigimo aktas, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nėra užbaigusi darbų, todėl atsakovės sąlyginė prievolė sumokėti galutinį atsiskaitymą (kurį tiesiogiai kredito sutarties pagrindu turėtų atlikti AB SEB bankas) neprivalo būti vykdoma (rangos sutarties 9.6 p.).Atsakovė taip pat pateikė priešieškinį, kuriame prašė jai iš ieškovės priteisti 10 909,35 Eur netesybų, 6 procentų metinių palūkanų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog nuo šalių susitarimais pratęstos darbų atlikimo termino datos (2016-05-31) iki priešieškinio surašymo dienos (2016-10-14) pradelstos 135 dienos, todėl mokėtinų 0,02 procento nuo sutarties kainos dydžio netesybų suma sudaro 10 909,35 Eur (80,81 Eur / d. x 135 d.).Ieškovė 2016-12-06 patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, priteisti iš atsakovės ieškovei 724,57 Eur dydžio delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovė 2016-10-31 jai sumokėjo 49 984,27 Eur už darbus, priimtus darbų perdavimo–priėmimo 2016-05-27 aktais, todėl reikalauja tik delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2017-04-11 galutiniu sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2016-09-19 preliminarų sprendimą panaikino, civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Norvila“ ieškinį atsakovei UAB „Butų ūkio valdos“ dėl 47 060,37 Eur skolos priteisimo nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė; priešieškinį patenkino, priteisė atsakovei iš ieškovės 10 909,35 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo datos (2016-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovės atsakovei 1 045,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 345,75 Eur žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad statinio statybos komisija, organizuota 2016-08-05, konstatavo statybos defektus ir neatliktus darbus. Tai, kad ieškovei buvo žinoma bei suprantama pareiga šiuos defektus taisyti ir ieškovė tą darė, patvirtina jos 2016-10-07 raštas Nr. 2016/99 atsakovei ir kreipimasis į institucijas paaiškinimų dėl defektų taisymo. Teismas nurodė, kad pagal sutarties 9.6 punktą galutinis apmokėjimas buvo galimas tik pasirašius darbų perdavimo–priėmimo ir statybos užbaigimo aktus. Todėl nors darbų perdavimo–priėmimo akte taisytini defektai ir nebuvo išvardinti, ieškovė neįgijo teisės reikalauti atlyginimo iki kol nebus pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Šis aktas, teismo vertinimu, buvo nepasirašytas dėl nustatytų ieškovės atliktų darbų defektų bei jos neatliktų darbų. Atsižvelgęs į tokias nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą dėl ieškovės reikalavimų priteisti skolą nepagrįstumo. Teismas neatsižvelgė į tokius ieškovės argumentus, kad ieškovė vėlavo atlikti darbus, nes atsakovė vėlavo atsiskaityti už juos, nurodęs, kad ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kada ir už kokius darbus atsakovė vėlavo su ja atsiskaityti.Teismas sutiko su atsakove, kad ši atsiskaitė su ieškove bylos nagrinėjimo metu ne todėl, kad siekė gera valia patenkinti jos reikalavimus, bet dėl objektyvių priežasčių – atsakovė buvo priversta inicijuoti sutarties su banku pakeitimą, kad galėtų sumokėti ieškovei už darbus iki 2016-12-31, o namo gyventojai turėtų galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama namo renovacijai. Todėl skolos sumokėjimo faktas taip pat savaime nereiškia, kad ieškovė turėjo reikalavimo teisę į atsakovę dėl skolos ir netesybų priteisimo. Ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimo dėl pagrindinės skolos už darbus priteisimo, šią bylos dalį teismas nutraukė. Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad dėl rašymo apsirikimo preliminaraus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo nepagrįstai nurodyta didesnė, nei prašė pati ieškovė, skolos suma – 49 984,27 Eur, t. y. priteista 2 923,90 Eur skolos daugiau, nei buvo ieškinio suma. Kadangi 2 923,90 Eur skolos dalis priteista nepagrįstai, be to, ieškovė neturėjo teisės reikalauti ir delspinigių bei palūkanų priteisimo, šių ieškovės reikalavimų teismas netenkino.Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo, teismas atkreipė dėmesį į tokį faktą, kad statybos darbai per sutartyje nurodytą ir vėliau šalių pratęstą darbų atlikimo terminą (t. y. iki 2016-05-31) nebuvo užbaigti, nustatyti darbų defektai neištaisyti, esminiai darbų trūkumai, dėl kurių nėra išduodamas statybos užbaigimo aktas, taip pat nepašalinti. Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, leidusių teismui vertinti, kad atsakovė už darbus neatsikaitė nepagrįstai. Neįrodyta ir aplinkybė, kad ieškovės nurodytais laikotarpiais oro sąlygos buvo tikrai netinkamos. Šalių susitarimu terminas darbams atlikti ieškovei buvo pratęstas net du kartus, iš viso beveik metams. Teismas ieškovės nurodytą aplinkybę, kad statybos užbaigimo aktas buvo galiausiai nepasirašytas faktiškai tik dėl vieno namo buto balkono įstiklinimo, o šių darbų kaina būtų apie 2 000 Eur, laikė nereikšminga, nes atsakovė prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2016-05-31 iki 2016-10-14, t. y. kai buvo šalinami įvairių institucijų nurodyti defektai. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti. Šalys sutartyje sutarė dėl 0,02 procentų dydžio netesybų. Atsižvelgęs į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, ieškovė yra verslo subjektas ir savo srities profesionalas, teismas sprendė, jog nėra pagrindo mažinti sutartų netesybų dydžio, juolab kad ir pati ieškovė prašė taikyti atsakovei civilinę atsakomybę vien netesybų forma ir nereikalavo nuostolių atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB ,,Norvila“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 galutinio sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės priešieškinis ir kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir dėl šios ginčo dalies priimti naują sprendimą – atmesti atsakovės priešieškinį ir tenkinti ieškovės reikalavimus, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės reikalavimus dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės. Ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti pinigus už darbų perdavimo–priėmimo 2016-05-27 aktais perduotus darbus, vadovavosi šalių sudarytos rangos sutarties 9.5 ir 9.7 punktais, o teismas nepagrįstai taikė šios sutarties 9.6 punktą, numatantį „galutinį mokėjimą“. Tai, kad ir atsakovė nesuprato, kas yra „galutinis mokėjimas“, rodo atsakovės elgesys, pavyzdžiui, pareiškimas apie mokėjimo prievolės vykdymo stabdymą, nors jeigu atsakovė būtų vadovavusis rangos sutarties 9.6 punktu, tai būtų apskritai neigusi pareigos atsiskaityti egzistavimą. Atsakovė neginčijo, kad prievolė yra atsiradusi, tačiau teigė, jog dėl tam tikrų aplinkybių neturi būti vykdoma. Atsakovės pareiškimai apie piniginės prievolės vykdymo sustabdymą buvo pateikti tik jau pradėjus civilinę bylą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, dėl kokių priežasčių atsakovė ieškovei sumokėjo ieškiniu reikalautą priteisti skolą, nes ieškovės ir atsakovės atsiskaitymo santykiams neaktualūs atsakovės santykiai su AB SEB banku. Dėl visų šių ieškovės argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias darbų perdavimą–priėmimą. Darbai pagal rangos sutartį buvo baigti 2016-05-27, kai buvo pasirašyti paskutinių darbų rezultatų perdavimo–priėmimo aktai. Tai, kad darbų rezultatas turi trūkumų, nereiškia, jog darbai neatlikti. Šiuo atveju nebuvo tokių trūkumų, dėl kurių daugiabučio namo po ieškovės atliktų renovacijos darbų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Darbų trūkumai, valstybės ir savivaldybės institucijų nustatyti 2016 m. rugpjūčio mėnesį, lėmė ieškovės pareigos pašalinti trūkumus atsiradimą, o ne savaiminį pasirašytų darbų perdavimo–priėmimo aktų galios netekimą. Nuo darbų perdavimo–priėmimo 2016-05-27 aktais fiksuojamo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662 str. ir 6.694 str.). Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris. Ieškovės atliktų darbų rezultatai buvo priimti be pastabų iš atsakovės ir jos samdyto statybos darbų techninio prižiūrėtojo pusės. Atsakovė 2016-05-27 aktų galiojimo neginčijo.Teismas netinkamai aiškino rangos sutarties 6.3 punktą dėl delspinigių už vėlavimą atlikti darbus. Rangos sutarties 6.3 punktas numato delspinigių skaičiavimą už vėluojamus atlikti rangos darbus, bet nenumato delspinigių skaičiavimo už vėluojamas atlikti statybos užbaigimo akto gavimo procedūras. Darbų trūkumai buvo nustatyti praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo darbų perdavimo–priėmimo 2016-05-27 aktų pasirašymo ir juos ieškovė pašalino. Taip aiškinant rangos sutartį, delspinigių būtų galima pareikalauti net nuo darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo praėjus 5 ar 10 metų. Rangos sutartis turi būti aiškinama ją parengusios atsakovės (viešo pirkimo organizatorės) nenaudai ir jos sąlygas priėmusios ieškovės naudai (CK 6.193 str. 4 d.).Atsakovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius, nes dėl darbų vėlavimo nebuvo ieškovės kaltės, taigi neegzistavo visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės kaltė kaip sąlyga pareigai mokėti delspinigius atsirasti yra įtvirtinta ir rangos sutarties 6.3 punkte. Darbų atlikimas užsitęsė dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir pačios atsakovės vėlavimo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė į bylą pateikė raštus, kuriuose nurodė, už kokius darbus ir pagal kokias PVM sąskaitas faktūras atsakovė yra skolinga. Tai, ar ieškovės teiginiai dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti už darbus yra pagrįsti, buvo galima objektyviai patikrinti. Būtent atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kad ji turėjo pagrindą už atliktus darbus nemokėti. Informacija apie orus, buvusius tam tikru laikotarpiu, yra vieša. Apie nepalankias gamtines sąlygas ieškovė informavo atsakovę 2016-01-26 ir 2016-02-25 raštais, o atsakovė juose nurodytų aplinkybių neginčijo. Teismas, nelaikydamas ieškovės raštų įrodymais, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės nuostatas. Atsakovė negali reikalauti delspinigių už vėlavimą atlikti darbus, nes jie buvo atlikti laiku.Teismas nepagrįstai nesumažino iš ieškovės priteistų delspinigių dydžio. Delspinigių skaičiavimas nuo visos darbų kainos, kai nustatyti mažos apimties ir vertės darbų trūkumai, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Atsakovė neįrodinėjo, kad dėl užsitęsusių statybos užbaigimo akto išdavimo procedūrų ji patyrė kokių nors nuostolių. Tai, kad ieškovė kaip verslininkė pasirašė rangos sutartį, neatima jos teisės į netesybų mažinimą. Dėl to, jog rangos sutartis buvo sudaryta vykdant viešojo pirkimo procedūrą, ieškovės galimybės individualiai derėtis dėl joje nustatytų netesybų dydžio buvo ribotos. Sprendžiant dėl atsakovės reikalavimo priteisti delspinigius, turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad atsakovė ir jos samdytas statybos darbų techninis prižiūrėtojas nepastebėjo jokių darbų trūkumų.Atsakovė UAB „Butų ūkio valdos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimų argumentais:Tam, kad atsakovė privalėtų galutiniai atsiskaityti su ieškove, rangos sutartis aiškiai numatė, jog turi būti ne tik pasirašytas viso darbo rezultato perdavimo aktas, bet ir išduotas statybos užbaigimo aktas (jis išduotas tik 2016 metų gruodžio mėnesį). Atsiskaitymas už 2016 metų gegužės etapą laikytinas galutiniu likusios sutarties kainos dalies mokėjimu. Ieškovė nepateikia jokio kitokio logiško paaiškinimo kaip kitaip sutarties 9.6 punktas turėtų būti suprastas. Sutarties darbų rezultato, neatitinkančio sutarties reikalavimus, priėmimas nereiškia, kad darbai pagal sutartį laikomi tinkamai ir laiku atliktais. Apeliantė akcentuoja 2016 metų gegužės mėnesį pasirašytą paskutinio darbų etapo aktą, tačiau pagal rangos sutarties 7 skyrių vėliau privalėjo dar būti perduodamas visas darbo rezultatas, pasirašant atskirą darbų perdavimo aktą, kuris iki šiol nėra pasirašytas, nes dėl to ieškovė nesikreipė į atsakovę. Būtent su statybos užbaigimo akto išdavimu siejamas darbų pabaigos momentas, todėl teisiškai nėra reikšminga tai, kad atsakovė (ar statinio statybos techninė priežiūra) iki 2016-05-31 nepareiškė pastabų dėl atliktų darbų. Svarbu ir tai, kad pagal rangos sutartį būtent ieškovei buvo pavesta vykdyti projekto vykdymo priežiūrą.Ieškovės argumentai, kad rangos sutarties 6.3 punktas numatė sutartinę atsakomybę tik už darbų etapus, o už viso darbo pabaigimą laiku sutartinės sankcijos nėra numatytos, aiškiai prieštarauja rangos sutarties 6.3 punkto turiniui ir sutarčių aiškinimo taisyklėms. Atsakovė reikalauja sutartinių netesybų ne už tai, kad laiku nėra gautas statybos užbaigimo aktas, o už tai, kad ieškovė laiku neužbaigė darbų (taip, kaip jie apibrėžti rangos sutartyje). Būtent dėl ieškovės kaltės statybos užbaigimo aktas du kartus nebuvo išduotas. CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklės taikytinos tik tuomet, kai iškyla abejonė dėl sutarties sąlygų. Šiuo atveju rangos sutarties turinys yra aiškus.Ieškovė nepaaiškino, kokios konkrečiai gamtinės sąlygos ir kokios neigiamos įtakos turėjo jos galimybei laiku užbaigti darbus. Į teismo posėdžius ieškovė nevyko. Ieškovė turėjo įvertinti, kad darbai bus atliekami visais metų laikais. Ieškovė nurodė, jog nesumokėta pagal dvi 2015-07-31 ir 2015-08-31 PVM sąskaitas faktūras, tačiau byloje nei jų, nei ieškovės paaiškinimų dėl to, kokią neigiamą įtaką tai galėjo turėti ieškovės galimybei laiku užbaigti darbus, nėra. Po šių sąskaitų pateikimo atsakovė 2015-10-01 antrą kartą pratęsė ieškovei darbų atlikimo terminą 8 mėnesiams ir tai yra daugiau nei pakankama kompensacija už vėlavimą atsiskaityti.Pagrindo mažinti netesybas nebuvo. Negalima sutikti, kad statybos užbaigimo akto procedūrų metu buvo nustatyti „tik kai kurie“ darbų trūkumai. Statybos užbaigimo aktą išduoti buvo atsisakyta du kartus, nes ieškovės atlikti darbai turėjo esminių trūkumų. Ieškovė yra juridinis asmuo ir profesionali rangovė, kuriai taikytini didesni atidumo, rūpestingumo ir rizikos prisiėmimo standartai. Ieškovė, pateikdama savo pasiūlymą sudaryti sutartį, išreiškė savo laisvą valią, todėl turėtų būti jos saistoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl užsakovės atsiskaitymo pareigos įvykdymo statybos rangos teisiniuose santykiuose

Byloje nustatyta, jog vadovaujantis projektavimo ir statybos darbų rangos 2014-07-04 sutartimi Nr. 2014/36, apeliantė (ieškovė), kaip rangovė, įsipareigojo parengti darbų techninį projektą, darbo projektą ir atlikti daugiabučio namo atnaujinimo darbus, o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo darbus priimti ir už juos apeliantei sumokėti šios sutarties nustatyta tvarka. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad apeliantė darbus privalo pabaigti iki 2015-07-06. Apeliantė ir atsakovė pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1, kuriuo pratęsė šioje sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą iki 2015-10-01, o vėliau pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas dar kartą buvo pratęstas iki 2016-05-31. Ir nors 2016-05-27, t. y. iki pratęsto darbų atlikimo termino pabaigos, rangovė ir užsakovė pasirašė darbų perdavimo­­–priėmimo aktus Nr. 8, statybos užbaigimo aktas valstybės tam įgaliotų pareigūnų buvo surašytas, kaip atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtina atsakovė, tik 2016 m. gruodžio mėnesį. Darbų perdavimo­­–priėmimo 2016-05-27 aktais Nr. 8 iš viso atsakovei buvo perduota darbų už 49 984,27 Eur, o ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. NORV0219 ir šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalavo sumokėti tik nurodytos sumos dalį – 47 060,37 Eur.Apeliantė atsakovės nepagrįstą uždelsimą atsiskaityti su ja už darbus ir, atitinkamai, netesybų skaičiavimą sieja su šalių pasirašytais darbų perdavimo­­–priėmimo 2016-05-27 aktais, šį momentą prilygindama atsakovės pareigos atsiskaityti su ja atsiradimo momentui. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutikti negali, nes jis akivaizdžiai prieštarauja visiškai kitokiam, nei nurodo apeliantė, šalių sudarytoje rangos sutartyje įtvirtintam susitarimui dėl atsiskaitymo už atliktus darbus tvarkos.Vadovaujantis CK 6.687 straipsnio 1 dalimi, užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pirmosios instancijos teismo atlikta šalių sudarytos sutarties nuostatų analizė bei jų pagrindu padaryta išvada, jog šalys galutinio atsiskaitymo su apeliante pareigą susiejo ne vien su darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymu, bet ir valstybės įgaliotų pareigūnų statybos užbaigimo akto sudarymu, yra pagrįsta. Tokią išvadą leidžia padaryti sutarties 9.6 punkte tiesiogiai įrašyta sąlyga, kad galutiniam mokėjimui gauti rangovas gali pateikti mokėjimo dokumentus tik tada, kai šalys pasirašo darbų perdavimo–priėmimo ir statybos užbaigimo aktus, o rangovas ištaiso visus smulkius defektus ir nebaigtus darbus, įvardintus darbų perdavimo–priėmimo metu. Statybos užbaigimo akto samprata pateikta ir sutarties 1.13 punkte, tai – STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas ar rekonstruotas pagal projekto sprendinius. Būtent tokį šalių atsiskaitymo tvarkos aiškinimą pagrindžia sisteminis ir kitų rangos sutarties nuostatų įvertinimas. Pavyzdžiui, sutarties 6.1.2 punkte pasisakyta, jog statinio statybos darbai turi būti atlikti iki 2015-07-06, pažymint, kad statybos darbai laikomi baigtais, kai yra parengta statinio kadastro duomenų byla ir surašomas statybos užbaigimo aktas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ginčo sutarties 1.3, 6.5 ir 7.1 punktuose. Taigi apeliantė, nuspręsdama prisiimti atitinkamus įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, suprato arba turėjo suprasti, jog iki sutartyje nurodyto darbų atlikimo termino ji turės darbus ne tik perduoti užsakovei, bet ir užtikrinti, kad iki to laiko būtų pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir tik tokiu atveju ji įgis teisę į galutinį atsiskaitymą. Pažymėtina, jog apeliantei statybos darbai yra verslas, todėl ji turi pakankamai patyrimo sudarydama statybos rangos sutartis ir yra kompetentinga įvertinti riziką, galimą dėl tam tikrų įsipareigojimų prisiėmimo. Apeliantė su prieš tai aptartomis ginčo sutarties sąlygomis dėl galutinio atsiskaitymo sutiko, pasirašydama rangos sutartį, neginčijo tokios atsiskaitymo tvarkos ir vėliau. Tai reiškia, kad apeliantė savo valia nustatė atitinkamas teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d.). Nors apeliantė teigia, kad mokėjimas už darbus, perduotus 2016-05-27 aktais, neturėtų būti vertinamas kaip galutinis mokėjimas ginčo sutarties prasme, tačiau toks aiškinimas nėra pagrindžiamas kuriais nors konkrečiais duomenimis ir yra nelogiškas. Apeliantė nenurodo ir to, kuris mokėjimas tokiu atveju turėtų būti laikomas galutiniu atsiskaitymu pagal sutartį ir kurioje sutarties nuostatoje šalys yra dėl to sulygusios. Teisėjų kolegijai, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nekilo abejonių, kad ginčo sutartyje vartojama galutinio mokėjimo sąvoka turėtų būti suprantama kaip paskutinis apeliantei atliekamas mokėjimas už atliktus darbus, juolab kad Valstybiniame lietuvių kalbos žodyne sąvokos „galutinis“ ir „paskutinis“ nurodomos kaip sinonimai. Vadinasi, galutinis mokėjimas šiuo konkrečiu atveju aiškintinas kaip mokėjimas už darbus, perduotus 2016-05-27 aktais. Pažymėtina, kad apeliantė savo 2016-05-27 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. NORV0219, kurios pagrindu kreipdamasi į teismą reikalavo priteisti iš atsakovės skolą, ties pavadinimu taip pat nurodė sąvoką „baigiamieji darbai“. Taigi ir pati apeliantė 2016-05-27 aktuose išvardytus darbus laikė paskutiniais savo atliktinais darbais, už kuriuos ir turi būti atliekamas galutinis mokėjimas pagal ginčo sutartį. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ne tarpiniams mokėjimams, o galutiniam mokėjimui ginčo sutartyje šalių numatytą atsiskaitymo tvarką, atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Tokia aplinkybė, kad prasidėjus teisminiam ginčui nagrinėjamoje byloje atsakovė 2016-10-05 raštu Nr. 16/10-05, be kita ko, informavo apeliantę apie sulaikomus mokėjimus už paskutinį darbų etapą, atsižvelgiant į faktą, jog pareiga atsakovei atlikti galutinį mokėjimą, nepasirašius statybos užbaigimo akto, net ir nebuvo kilusi, tegali būti vertinama kaip perteklinis atsakovės pasirinktas būdas, jos pasirinkta atsikirtimų į ieškinį pozicija. Minėtas pranešimas anaiptol nesuponuoja tokio apeliantės pateikto jo turinio vertinimo, kaip savo elgesiu pripažinimas kilusios (buvusios) pareigos atsikaityti ir jos įvykdymo termino praleidimo. Nesutiktina ir su tokais apeliantės skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias darbų perdavimą–priėmimą. Dažnai šalys statybos rangos sutartimi pasirenka apmokėjimą rangovui už atliktus darbus susieti būtent su darbų priėmimo faktu, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalys tokią atsiskaitymo tvarką pasirinko ir šiuo atveju. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalys galutinio atsiskaitymo pareigą susiejo ne tik su darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu, bet ir su statybos užbaigimo akto sudarymu. Vadinasi, privalomoji sąlyga apmokėjimui už darbus gauti buvo ne tik tai, kad darbus priima užsakovė, bet ir tai, kad darbus priima tam tikslui sudaryta komisija. Pažymėtina, kad toks šalių susitarimas imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja ir yra galimas. Šios papildomos apmokėjimui už darbus gauti sąlygos įrašymas į sutartį gali būti paaiškinamas ir tokia aplinkybe, kad darbai iš dalies buvo finansuojami iš specialiųjų, viešųjų fondų. Be to, toks susitarimas atitinka sutarčių laisvės principą, be kita ko, reiškiantį ir šalių teisę savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio, nustatyti, papildyti ar pakeisti sutarties sąlygas, kiek to neriboja imperatyviosios teisės normos, ir tokiu suderintos valios išreiškimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog atsakovė darbų perdavimo–priėmimo 2016-05-27 aktais priėmė paskutinio etapo darbus nepareiškusi pastabų apie nustatytus trūkumus, negali būti vertinama kaip savaime lemianti vertinimą, jog apeliantė visus darbus, numatytus pagal ginčo sutartį, atliko ir tai padarė tinkamai, ar kad nebuvo kliūčių statybos užbaigimo akto pasirašymui. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantė statybos užbaigimo komisijos nustatytus trūkumus pripažino ir juos šalino. Apeliantė ir pati iš esmės neginčijo, jog net ir pasirašius 2016-05-27 aktus dalies darbų ji nebuvo užbaigusi, todėl šių aktų pasirašymo faktas neturi būti suabsoliutinamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 str.), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Be to, bylos medžiaga leidžia spręsti, jog dar 2016-03-01 apeliantė buvo informuota apie atliktų darbų trūkumus – jie išvardyti sudarytos iš apeliantės, atsakovės atstovų, statinio techninės priežiūros vadovo ir namo atstovo komisijos gyvenamojo namo apžiūros akte. Dalis šiame akte išvardytų trūkumų vėliau buvo nustatyti ir statybos užbaigimo komisijai 2016-08-05 atlikus apžiūrą (pavyzdžiui, nebaigta tvarkyti aplinka, nesumontuotas namo numeris). Taigi, net ir atsakovei iki perimant darbus nurodžius apie atliktų darbų trūkumus, dalis jų nebuvo ištaisyti ir juos pakartotinai nustatė statybos užbaigimo komisija.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės ieškinio pateikimo metu nebuvo pagrįstas, taigi teismas teisingai išsprendė ginčą ir netesybų dalyje, nepripažinęs apeliantei teisės į delspinigius už vėlavimą su ja atsiskaityti. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų laikytina teisėta ir pagrįsta. Kadangi atsakovė ieškiniu reiškiamus reikalavimus sumažino, visa apimtimi atsisakydama vieno iš pirmiau jos pareikštų savarankiškų reikalavimų, t. y. reikalavimo priteisti 47 060,37 Eur skolą už atliktus darbus, palaikydama tik reikalavimus priteisti delspinigius bei procesines palūkanas, teismas pagrįstai civilinės bylos dalį dėl 47 060,37 Eur skolos priteisimo nutraukė, o likusią ieškinio dalį atmetė. Pažymėtina, kad nors teismas savo preliminariame teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą dėl didesnės skolos sumos (49 984,27 Eur), nei buvo ieškinyje reikalaujama, priteisimo turėjo ištaisyti taikydamas rašymo apsirikimų ištaisymo institutą (CPK 276 str.), įvertinus tai, jog galiausiai preliminarus teismo sprendimas buvo panaikintas, o bylinėjimosi išlaidos šalims skirstytos atsižvelgiant į tai, kad visi ieškovės reikalavimai pripažinti nepagrįstais, darytina išvada, kad ši klaida neturi jokios įtakos galutinio dėl likusių ieškinio reikalavimų priimto teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.

Dėl pagrindo skaičiuoti delspinigius už vėlavimą atlikti darbus ir delspinigių dydžio

Pirmosios instancijos teismas priešieškinį patenkino visiškai, priteisdamas atsakovei iš apeliantės 10 909,35 Eur netesybų už vėlavimą atlikti darbus bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Apeliantė, nesutikdama su šiuo teismo sprendimu, nurodo, kad ji darbus atliko laiku (apeliantės vertinimu, atsakovė juos priėmė), o delspinigiai iš jos priteisti ne už vėlavimą atlikti darbus, o už vėlavimą atlikti statybos užbaigimo akto procedūras, nors ginčo sutartis delspinigių skaičiavimo tokiu pagrindu nenumato. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apeliantės pateikiama ginčo sutarties 6.3 punkto interpretacija. Šioje sutarties nuostatoje buvo numatyta, jog tuo atveju, jeigu rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal žiniaraštyje (veiklų sąraše) pateiktą vykdymo grafiką ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, užsakovas gali reikalauti delspinigių dėl vėlavimo, kurių dydis yra 0,02 proc. nuo sutarties kainos per dieną. Apeliantės pateikiamas šios sutartinės sąlygos aiškinimas prieštarauja tiek sisteminiam ginčo sutarties sąlygų aiškinimui, tiek byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su statybos užbaigimo akto savalaikiu nepasirašymu. Šiame kontekste aktuali yra ir ginčo sutarties 6.5 punkto nuostata, jog darbų pabaiga pagal šią sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo ir statybos užbaigimo aktai, o užsakovui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas. Pagal ginčo sutarties nuostatas, užsakovas laikomas priėmusiu darbus tik tuomet, kai pasirašomas ne tik darbų perdavimo–priėmimo, bet ir statybos užbaigimo aktas (ginčo sutarties 7.1 p.). Todėl negalima sutikti su apeliantės aiškinimu, jog atsakovė laikytina priėmusia darbus, o apeliantė, atitinkamai, pripažintina juos atlikusia laiku. Sistemiškai aiškinant ginčo sutartį, nelieka abejonių, jog netesybos už vėlavimą atlikti darbus skaičiuotinos ne tik neatlikus žiniaraštyje numatytų kurių nors darbų, bet ir juos atlikus netinkamai. Priešingas aiškinimas nebūtų protingas ir paneigtų netesybų nustatymo paskirtį bei tikslą – skatinti prisiimtų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą. Apeliantė ignoruoja byloje nustatytas aplinkybes, jog statybos užbaigimo aktas nebuvo pasirašytas iki sutartyje numatyto termino ne dėl kokių nors kitų priežasčių, tačiau būtent dėl jos vėlavimo užbaigti tam tikrus darbus arba jų netinkamo atlikimo. Pažymėtina, jog šiuo atveju netesybos apskaičiuotos už vėlavimą ištaisyti trūkumus, kurie paaiškėjo dar nepasirašius statinio užbaigimo akto, t. y. tuo metu, kai pagal ginčo sutarties 7.1 punkto įtvirtintą sąlygą užsakovas dar nėra laikomas perėmusiu darbus. Remiantis ginčo sutarties 6.3 punktu, už vėlavimą atlikti darbus delspinigių negali būti reikalaujama, jei vėluojama dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo. Šios nuostatos pagrindu apeliantė ir tvirtina, jog atsakovė neturėjo prielaidų delspinigiams skaičiuoti, nesant dėl darbų vėlavimo apeliantės kaltės. Teisėjų kolegija ir tokiems apeliantės skundo argumentams negali pritarti, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė tokių savo atsikirtimų, susijusių su jos įvardijama vėlavimo atlikti darbus priežastimi, t. y. kad darbus atlikti vėlavo dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti už jau atliktus darbus bei dėl netinkamų gamtinių sąlygų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliantė turėjo įrodyti ne tik atitinkamų aplinkybių buvimą, bet ir tai, kad būtent jos nulėmė apeliantės vėlavimą užbaigti darbus (CPK 12 str., 178 str.). Tiesa, iš apeliantės bei atsakovės susirašinėjimo matyti, kad tiek viena, tiek kita aplinkybė tam tikru momentu egzistavo, tačiau apeliantė, kaip minėta, šios aplinkybės buvimo sąsajų su vėluojamais atlikti darbais nepagrindė. Ir nors savo atsiliepime į priešieškinį ji tvirtino, jog atsiskaitymas už darbus vėluodavo nuo mėnesio iki pusės metų, o nepalankios gamtinės sąlygos tęsėsi du mėnesius, tačiau darbų atlikimo terminas, nustatytas ginčo sutartyje, apeliantei buvo pratęstas dar ilgesniam laikotarpiui – net 11 mėnesių. Kaip galima spręsti iš apeliantės 2016-01-26 ir 2016-02-25 raštų, nepalankios gamtinės sąlygos darbų vėlavimui po 2016-05-31 (termino užbaigti darbus), nuo kurios atsakovė skaičiuoja delspinigius, įtakos neturėjo, nes ir pati apeliantė šiuose raštuose yra pažymėjusi, jog, nepaisant nepalankių gamtinių sąlygų, ji darbus užbaigs laiku (pirmame rašte nurodoma iki 2016-05-01, antrame dar greičiau – iki 2016-04-15). Be to, darbų atlikimas žiemos sąlygomis ir nėra tokia aplinkybė, kurios apeliantė negalėjo numatyti sudarydama sutartį ir planuodama veiklą (atliktinus darbus, jų etapus). Šalių sudarytoje 2014-07-04 rangos sutartyje statinio statybos darbų atlikimo terminas buvo nustatytas iki 2015-07-06, t. y. vieneriems metams, skaičiuojant nuo šios sutarties pasirašymo. Pratęsus darbų atlikimo terminą iki 2016-05-31, apeliantė statybos objekte realiai dirbo dvi žiemas. Vadinasi, apeliantė, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, įvertino / turėjo įvertinti, kad tokio termino jai pakaks sutartyje nurodytiems darbams atlikti.Vienintelis byloje esantis apeliantės pareiškimas apie darbų sustabdymą dėl vėlavimo atsiskaityti už atliktus darbus yra 2016-04-25 raštas Nr. 2016/51, tačiau apeliantė nepateikė duomenų, kurie leistų spręsti, kiek laiko toks darbų sustabdymas tęsėsi, kada atsakovė sumokėjo šiame rašte nurodytą skolą už 2016 m. vasario mėnesį atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad šalys jau 2016-05-27 pasirašė darbų perdavimo–priėmimo aktus už darbus, kaip nurodoma šiuose aktuose, atliktus nuo 2016-02-27 iki 2016-05-27, manytina, kad toks darbų sustabdymas tęsėsi itin trumpą laiką ir jokios reikšmingesnės įtakos vėlavimui atlikti darbus turėti negalėjo. Ankstesnis atsakovės vėlavimas sumokėti už darbus pagal 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kaip galima spręsti iš apeliantės 2016-03-08 rašto Nr. 2016/33, darbų vėlavimui po 2016-05-31 įtakos taip pat neturėjo, šiame rašte pačiai apeliantei pripažinus, jog darbus planuoja baigti iki 2016-05-30. Esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už apeliantės vėlavimą atlikti darbus.CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo ir tokius argumentus, kad bylą išnagrinėjęs teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti delspinigius, neatsižvelgęs į tokias aplinkybes, kad delspinigių suma apskaičiuota nuo visos ginčo sutarties kainos, nors apeliantė didžiąją dalį darbų buvo atlikusi, taip pat ir į tai, kad atsakovė neįrodinėjo dėl vėlavimo atlikti darbus patyrusi kokių nors nuostolių. Šie apeliantės skundo argumentai iš dalies yra teisingi.Nustatant, ar netesybos aiškiai per didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010). Šiuo aspektu pažymėtina, jog netesybų mažinimo galimybė kilus ginčui iš viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis nėra ribojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1178-464/2016, 63 p.).Todėl kai atsiranda ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, viena vertus, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tai ypač svarbu, kuomet šalys yra profesionalūs verslo subjektai, tokiu atveju, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 43 p.). Kita vertus, apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį, jog vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-16 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016 18 p. ir jame nurodyta šio teismo praktika). Šiuo konkrečiu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme teikė atsikirtimus, sietinus su neprotingu netesybų dydžiu, įskaitant ir argumentus, jog atsakovė dėl vėlavimo užbaigti darbus nėra patyrusi jokių nuostolių, o atsakovė šių apeliantės argumentų nesiekė paneigti. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė, be nepatogumų, kilusių dėl poreikio keisti kredito sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu AB SEB banku, patyrė dar kokių nors nuostolių, o atsižvelgiant į nepiniginį uždelstos įvykdyti prievolės pobūdį, atsakovės nuostoliai nėra akivaizdūs.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ir į tokią aplinkybę, jog atsakovės interesų apsaugą, rangovei vėluojant atlikti darbus, pakankamai užtikrino pirmiau aptartos ginčo sutarties nuostatos, numačiusios atsakovės pareigą galutinai atsiskaityti su apeliante tik pasirašius statybos užbaigimo aktą ir ištaisius visus defektus, t. y. tam tikra prasme šios ginčo sutarties nuostatos taip pat kaip ir netesybos atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Todėl papildomai visa apimtimi priteisti ir netesybas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga (CK 1.5 str.).Be to, apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį ir į dar vieną aplinkybę, t. y. kad apeliantės atveju netesybos ginčo sutartyje susietos ne su neužbaigtų laiku darbų verte, o su bendra (visa) šios sutarties įvykdymo kaina (sutarties 6.3 p.), nors pačiai atsakovei vėluojant atsiskaityti už darbus netesybos būtų buvusios skaičiuojamos tik nuo laiku neapmokėtos sumos, bet ne nuo visos sutarties kainos (sutarties 9.8 p.). Toks neproporcingas atsakomybės paskirstymas taip pat leidžia spręsti apie neprotingą atsakovės suskaičiuotų netesybų dydį. Bylos duomenys taip pat leidžia įsitikinti, jog didžiąją dalį darbų apeliantė iki 2016-05-31 vis tik atliko, atitinkamai, ji patyrė ir darbo jėgos apmokėjimo bei statybų proceso organizavimo kaštų, ir sąnaudų apmokant mokesčius. Todėl vertinant netesybų dydį dar ir šiuo aspektu, netesybų skaičiavimas nuo visos sutarties darbų kainos aiškiai nėra proporcinga priemonė. Konstatuotina, kad pagrindas netesybų sumažinimui nagrinėjamu atveju egzistavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomų netesybų (10 909,35 Eur) sumažinimas iki 20 proc. jų sumos (t. y. iki 2 181,87 Eur) šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, abiejų sutarties šalių interesų derinimo taisykles, taip pat netesybų sumažinimas leistų tinkamiau įvertinti faktą, jog didžioji ir esminė dalis darbų apeliantės vis dėlto buvo atlikta, juolab kad byloje nesama duomenų, kad dėl trūkumų šalinimo proceso statiniu nebuvo galima naudotis ar juo nebuvo naudojamasi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, joje įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kad pralaimėjusi šalis moka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklės, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliantės ieškinio reikalavimus pripažinus nepagrįstais, atsakovės patirtos 500 Eur išlaidos už prieštaravimų preliminariam teismo sprendimui parengimą priteistinos visa apimtimi. Atsakovės dėl priešieškinio pateikimo patirtos bylinėjimosi išlaidos (245 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur teisinių paslaugų išlaidų) priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (20 proc.) ir tai sudaro 109 Eur (545 Eur x 20 proc.).Dalį priešieškinio atmetus, apeliantė turi teisę proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (80 proc.) į jos dėl priešieškinio patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašė priteisti iš viso 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai, nedetalizuodama, kuri šios sumos dalis susijusi su ieškinio, o kuri – su priešieškinio nagrinėjimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia priteisti ieškovei 80 proc. pusės jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 600 Eur (1 500 Eur / 2 x 80 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliacinį skundą, kuriuo ginčyta suma sudarė 11 633,92 Eur, patenkinus iš dalies – priteistas netesybas sumažinus iki 2 181,87 Eur, t. y. patenkinus 81 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai apeliantei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos iš atsakovės. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 262 Eur žyminio mokesčio. Apeliantė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1 016,40 Eur advokato išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, žr. 8.10 punkte nustatytą dydį). Todėl apeliantei iš atsakovės priteistinas 81 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 035,50 Eur ([262 Eur žyminis mokestis x 81 proc.] + [1 016,40 Eur x 81 proc.]).Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (19 proc.) ir atsakovė turi teisę į jos apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog turėjo 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė ir šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, žr. 8.11 punkte nustatytą dydį). Atsižvelgiant į tai, atsakovei iš apeliantės priteistina 19 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 190 Eur (1 000 Eur x 19 proc.).Apibendrinant darytina išvada, jog atsakovė turi teisę į 609 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą ir į 190 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, iš viso 799 Eur. Atitinkamai, apeliantei priteistina iš atsakovės 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 1 035,50 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1 635,50 Eur. Atlikus apeliantės ir atsakovės viena kitai mokėtinų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų teisinėms paslaugoms) sumų įskaitymą, apeliantei priteistina iš atsakovės 836,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 635,50 Eur – 799 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. galutinį sprendimą priešieškinio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyse pakeisti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Butų ūkio valdos“ (įmonės kodas 300611261) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Norvila“ (įmonės kodas 302742658) 2 181,87 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą aštuoniasdešimt septynis centus) netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 181,87 Eur) nuo civilinės bylos pagal priešieškinį iškėlimo datos (2016 m. spalio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvila“ (įmonės kodas 302742658) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Butų ūkio valdos“ (įmonės kodas 300611261) 836,50 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

TeisėjosRasa GudžiūnienėDalia KačinskienėNijolė Piškinaitė