Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Fabeta“ ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Remiantis Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo, naudojimo, komunalinių paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už paslaugas sutarties 6 punktu bei Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatų 10 punktu, atsakovė privalėjo apmokėti sąskaitas už ieškovės suteiktas paslaugas kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, tačiau atsakovė nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. sąskaitų neapmokėjo, todėl yra skolinga už ieškovės paslaugas 1 042,29 EUR, neskaičiuojant delspinigių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė suteikė paslaugas, už kurias reikalauja užmokesčio iš atsakovės. Nėra pateiktos ieškovės veiklos ataskaitos, ieškovės metų darbų planai, kuriuose turėtų būti nurodomi konkretūs darbai, planuojamas lėšų poreikis ir jų šaltiniai, informacija apie tokių planų įvykdymą. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

15. Tai, kad atsakovė nevykdo įstatymų reikalavimų, patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-19643-934/2015, Nr. L2-48104-809/2016 ir Nr. L2-22665-728/2017, kuriais iš UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ buvo priteistos skolos UAB „Fabeta“ naudai. Dalį teismo sprendimų atsakovė įvykdė geruoju, o dalis skolos yra išieškoma per antstolio kontorą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

18. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 30-3235 „Dėl UAB ,,Fabeta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“, pagrindu teikia bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovei šiame name nuosavybės teise nuo 2005 m. spalio 19 d. priklauso 87,69 kv. m. butas Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės ir atsakovės 2009 m. birželio 29 d. sudaryta daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, naudojimo, komunalinių paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už paslaugas sutartis Nr. 20-106, pagal kurią ieškovė įsipareigojo administruoti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją dalinę nuosavybę, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas tinkamai atsiskaityti.

19. Ieškovė nurodė ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė prievolinių teisinių santykių nevykdė, neapmokėdama bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugų išlaidų, ieškovės paskirstytų butų savininkams proporcingai gyvenamosios patalpos plotui, ir už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. liko skolinga 1 042,29 EUR. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad už šį laikotarpį būtų sumokėjusi visą ar dalį suteiktų paslaugų kainos.

20. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovei, kaip buto (duomenys neskelbtini) savininkei, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo suteiktos administravimo, eksploatavimo, bendrų patalpų valymo, buitinių atliekų išvežimo, lifto techninės priežiūros, šiukšlių šalintuvų priežiūros, objektų atnaujinimo darbų paslaugos už bendrą 1 042,29 EUR sumą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrindė, iš kokių šaltinių ieškovė gavo duomenis, reikalingus paslaugų kainoms nustatyti, kokius veiksmus atlikusi gavo atsakovės mokėtino užmokesčio sumas, nepateikė atitinkamus įkainius pagrindžiančių duomenų, tačiau tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs, neatitinkantys faktinės padėties ir byloje esančių įrodymų, nes ieškovė į bylą pateikė dokumentus ir nurodė atitinkamus teisės aktus, remiantis kuriais, buvo paskaičiuota atsakovei tenkanti bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūros apmokėjimo suma.

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

22. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, t. y. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, nustatanti, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Administratorius vykdo funkcijas, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, bei namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 4, 5 punktuose.

23. Pagal šioje byloje pateiktus ieškovės duomenis Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-3235 nustatė (duomenys neskelbtini) namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo išlaidų 0,0389 EUR/kv. m. tarifą, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustatė bendrosios nuosavybės (pagrindinių pastato konstrukcijų) nuolatinės techninės priežiūros 0,0171 paslaugų tarifą. Šildymo sistemos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos skirstomos butų savininkams proporcingai daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų plotui, o už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą taikomas 0,0665 EUR/m² mokestis, apskaičiuotas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 sprendimu Nr. 1-1319 ,,Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“; mokestis už buitinių atliekų išvežimą iki 2018 m. gegužės 1 d. buvo apskaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. 1-444 ,,Dėl atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių tvirtinimo“, paskirstant butų savininkams proporcingai buto plotui faktines išlaidas, patirtas atliekų vežėjo suteiktas paslaugas pagal atliekų surinkimo ir apmokėjimo sutartis, vėliau atliekų tvarkymo ir mokesčių surinkimo funkcijas perėmė SĮ VASA; laiptinės, liftų valymo, šiukšlių dalintuvų ir konteinerių priežiūros išlaidos apskaičiuojamos pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1997 m. kovo 20 sprendimu Nr. 520 patvirtintą metodiką, kurių dydžiui įtakos turi valymo dažnumas, būdas, pasirinktų valymo priemonių ir įrankių kainos, nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydis ir kt., paskirstant jas butų savininkams proporcingai buto plotui; dėl bendrojo naudojimo objektams reikalingo remonto yra organizuojami butų savininkų balsavimai dėl atstatomojo remonto ir lėšų kaupimo, gavus gyventojų daugumos pritarimą, yra organizuojami remonto darbai, atstatomojo remonto darbų kainos apskaičiuojamos vadovaujantis bendraisiais statinių statybos skaičiuojamųjų kainų normatyvais. Taigi, byloje tiksliai ir išsamiai nurodyti tarifai, vadovaujantis kuriais, yra skaičiuojami mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įskaitant ir atsakovės butą. Dėl to apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovė nepagrindė ieškinyje nurodomų įkainių už teikiamas paslaugas, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog paslaugos buvo faktiškai teikiamos, tačiau neįvardijama, kokių konkrečių darbų/paslaugų atsakovei ieškovė nėra (nebuvo) suteikusi. Taigi, ieškovės suteiktų paslaugų/darbų suteikimo faktas nėra paneigtas.

25. Atsakovė tvirtina, kad į bylą nėra pateiktos ieškovės veiklos ataskaitos, ieškovės metų darbų planai, kuriuose turėtų būti nurodomi konkretūs darbai, planuojamas lėšų poreikis ir jų šaltiniai, informacija apie tokių planų įvykdymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo prašoma ir pirmosios instancijos teismo yra priteista už jau sutektas paslaugas ir atliktus darbus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl nurodytų dokumentų nepateikimo nėra reikšmingi, be to, tokie apeliantės argumentai taip pat yra deklaratyvūs, nes atsakovė nenurodo, kokių iš ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytų darbų ir/ar paslaugų, ieškovė neatliko. Apeliantė taip pat neįrodo, kad ieškovė, skaičiuodama atsakovei tenkančią mokesčių dalį, taikė netinkamus tarifus ar kitaip pažeidė atsakovės teises, todėl pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos.

26. Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė savo, kaip administratorės, funkcijas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. vykdė teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi, nesant tai paneigiančių įrodymų, todėl turi teisę į 1 042,29 EUR atlyginimą.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.5 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas turi sumokėti kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės administruojami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalis būtų apskaityti kaip tenkinantys tik dalies namo patalpų savininkų poreikius, todėl šių bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidos tenka visiems savininkams, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso namo bendrojo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

28. Ieškovės apskaičiuoti mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą, bendrų patalpų valymą, buitinių atliekų išvežimą, lifto techninę priežiūrą, šiukšlių šalintuvų priežiūrą, atnaujinimo darbus yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų išlaikymu, atnaujinimu, bendrojo naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimu, higienos palaikymu bei kitų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 12 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimu.

29. Taigi, ieškovei suteikus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir atsakovei priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo ir eksploatavimo paslaugas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, jog ieškovės patirtos išlaidos būtų neteisingai ar nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nekokybiškai, ir konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisę reikalauti patirtų 1 042,29 EUR išlaidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., o atsakovė – pareigą jas apmokėti (CK 4.82 straipsniai 3 dalis, 4.83 straipsnio 4 dalis, 4.84 straipsnio 1 dalis).

30. Įvertinus byloje nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.