- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- e2S-1834-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30848-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- K. T.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymą kiekvienam vaikui po 550 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas pateikė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nustatyti pereinamąjį laikotarpį pakaitinio gyvenimo su ieškove ir atsakovu, nepatenkinus šio prašymo, nustatyti bendravimo su vaikais tvarką.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi trečiuoju asmeniu į bylą įtraukė A. G.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą ieškovei pateikti teismui ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ir jo priedų, o atsakovui – atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio ir jo priedų vertimus į trečiajam asmeniui suprantamą anglų kalbą. Iki nustatyto termino pabaigos atsakovui nepateikus procesinių dokumentų vertimų į anglų kalbą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą. Atsakovas 2017 m. gruodžio 15 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi tenkino atsakovo atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikino bei perdavė klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas šioje situacijoje turėjo spręsti atsakovo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį klausimą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi paskyrė atsakovui R. S. 150 Eur baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Atsakovui buvo išaiškinta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti, kad baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos pateikti atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio ir jo priedų vertimus į trečiajam asmeniui suprantamą anglų kalbą. Atsakovas 2018 m. kovo 20 d. teismo posėdžio metu, ieškovei sutinkant, atsiėmė priešieškinį. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi paliko priešieškinį nenagrinėtą. Atsakovui pakartotinai buvo išaiškinta pareiga pateikti atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų vertimus.Atsakovas pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Nurodė, jog savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo. Teismui informavus apie teismo dokumentų nepateikimo pasekmes – ieškinio palikimą nenagrinėtu – dokumentų atsakovas neteikė sąmoningai, nes jų neteikė ir ieškovė. Ieškovei bauda už dokumentų vertimo iki nustatyto termino nepateikimą nebuvo paskirta. Atsakovas kartu su prašymu panaikinti jam paskirtą baudą pateikė teismui atsiliepimo į ieškinį ir jo priedų vertimus į anglų kalbą, nurodė, kad patvirtintus dokumentus teismui perduos artimiausiu metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetė atsakovo R. S. prašymą dėl baudos už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą panaikinimo.Teismas pripažino, jog atsakovo prašyme nurodyta aplinkybė, kad jis sąmoningai neteikė procesinių dokumentų vertimų, nes jų neteikė ieškovė, tik patvirtina jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nevykdant teismo įpareigojimų. Atsakovui nustatyta pareiga išversti teismui pateiktus procesinius dokumentus turėjo būti vykdoma nepriklausomai nuo to, ar analogišką pareigą įvykdė ieškovė. Ieškovė 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė teismui prašymą pratęsti dokumentų vertimo ir jų pateikimo teismui terminą iki 2017 m. gruodžio 30 d. Teismas ieškovės prašymą tenkino. Ieškovė 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui procesinių dokumentų vertimus. Tuo tarpu atsakovas teismui prašymo pratęsti procesinių dokumentų vertimo ir jų pateikimo terminą nepateikė. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, jog teismas nepagrįstai jam skyrė baudą, kai ieškovei už analogiškų įpareigojimų nevykdymą baudos neskyrė. Atsakovas teismui pateikė dalies procesinių dokumentų vertimus, kurie nėra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka. Nėra išversta su atsiliepimu į ieškinį atsakovo pateikta 2017 m. rugpjūčio 21 d. pažyma apie asmens socialinį draudimą, neišverstas atsakovo pateiktas šalių susirašinėjimas žinutėmis, kredito grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo grafikas. Nors atsakovas prašyme nurodė, kad patvirtintus vertimus teismui perduos artimiausiu metu, tačiau jie teismui iki šiol nepateikti.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, t. y. neteikia procesinių dokumentų vertimų, o priėmus 2018 m. kovo 30 d. nutartį, kuria jam paskirta bauda už įpareigojimų nevykdymą, pateikė tik dalį procesinių dokumentų vertimų, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų (nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka), atmetė atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Taip pat teismas pakartotinai nustatė atsakovui 10 dienų terminą vertimams pateikti.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai paskyrė baudą atsakovui pagal CPK 95 straipsnį. Atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį, priešieškinio ir jo priedų vertimų į trečiajam asmeniui suprantamą anglų kalbą pateikti. Iki nustatyto termino pabaigos atsakovui nepateikus procesinių dokumentų vertimų į anglų kalbą, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi teismas atsakovo priešieškinį paliko nenagrinėtą. Teismui informavus apie teismo dokumentų nepateikimo pasekmes – ieškinio palikimą nenagrinėtu, atsakovas jų neteikė sąmoningai, nes jam buvo priimtina teismo nurodyta pasekmė – ieškinio palikimas nenagrinėti. Ieškovei iki paskirtos dienos nepateikus ieškinio ir kitų bylos dokumentų vertimo, atsakovas pareziumavo, kad tokį sprendimą ieškovė priėmė sąmoningai siekdama palikti ieškinį nenagrinėtą. Atsakovas 2018 m. balandžio 16 d. pateikia teismui vertėjo parašu patvirtintą atsiliepimo ir jo priedų vertimą. Vertimo pateikimas užtruko dėl vertimo biuro kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta panaikinti teismo nutartimi atsakovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi baudą atsakovui skyrė, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartyje pateiktą išvadą, jog atsakovui nepateikus teismo nustatytu terminu procesinių dokumentų vertimų, teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos procesinės pasekmės – palikti priešieškinį nenagrinėtą, o galėjo spręsti atsakovo atsakomybės pagal CPK 95 straipsnį klausimą dėl netinkamo procesinio elgesio. Taigi jau apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į netinkamą procesinį atsakovo elgesį.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi įpareigojo abi proceso šalis pateikti procesinių dokumentų vertimus į trečiajam asmeniui suprantamą anglų kalbą. Pažymėtina, jog priešingai negu teigia atsakovas atskirajame skunde, ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl termino pratęsimo iki 2017 m. gruodžio 15 d., nes vertimų biuras žadėjo baigti dokumentų vertimą tik gruodžio 14 d. (el. b. 4 t., l. 84). Ieškovė pateikė teismui dalies procesinių dokumentų vertimus į anglų kalbą 2017 m. gruodžio 14 d. (el.b. 4 t., l. 87-104). Ieškovė taip pat 2017 m. gruodžio 20 d. pakartotinai prašė teismo pratęsti terminą, nes vertimų biuras dokumentų vertimą žadėjo baigti iki gruodžio 29 d. (el.b. 4 t., l. 127). Išversti dokumentai buvo pateikti 2017 m. gruodžio 28 d. (el.b. 4 t., l. 135-187). Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė savo procesines pareigas vykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovas, net žinodamas, jog ieškovė dokumentų vertimus yra pateikusi ir jos ieškinys yra nagrinėjamas toliau, nei kartu su atskiruoju skundu dėl teismo nutarties, kuria jo priešieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, nei prašydamas panaikinti jam skirtą baudą, nepateikė teismui visų procesinių dokumentų vertimų į anglų kalbą. Šią savo pareigą atsakovas tinkamai įvykdė tik 2018 m. balandžio 16 d., tai yra praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo teismo nustatyto įpareigojimo termino pabaigos. Todėl yra pagrindas teigti, jog atsakovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog vertimų pateikimas užtruko dėl vertimų biuro kaltės, tačiau nepateikia teismui jokių duomenų apie tai, kada vertimų biurui buvo pateikti versti procesiniai dokumentai, kada šie vertimai buvo faktiškai atlikti. Todėl šis atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Be to, reikšmingas nagrinėjamu atveju yra ir paties atsakovo pripažinimas, jog jis sąmoningai neteikė dokumentų vertimų, nes jam buvo priimtina teismo nutartyje nurodyta pasekmė – ieškinio palikimas nenagrinėtu. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai tokį atsakovo teiginį įvertino, kaip patvirtinantį atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Jokių kitų aplinkybių ar teisinių argumentų dėl pirmos instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų atsakovas atskirajame skunde nenurodė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.