Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-12 · Administracinė byla Nr. I-1806-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-08-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-12
Bylos Nr.
I-1806-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00445-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1806-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00445-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. 2018 m. vasario 2 d. (žyma ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. iki 2018 m. vasario 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų: kamerose trūko ploto, kurį dar mažino sanitarinis mazgas ir baldai, nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, kamerų būklė neatitiko higienos reikalavimų – sienos drėgnos ir supelijusios, nuo sienų ir lubų krito apdailos detalės. Pažymi, kad dėl netinkamos kamerų būklės kreipėsi į Lukiškių TI-K darbuotojus, tačiau prašymai buvo ignoruojami.

Pažymi, kad dėl tokių laikymo sąlygų judėjimas kameroje buvo suvaržytas, jautė raumenų spazmus, diskomfortą, skaudėjo sąnarius, taip pat jautė irzlumą, abejingumą, silpnumą, mieguistumą, agresiją ir kitus depresijos požymius. Visi negalavimai atsirado būnant Lukiškių TI-K dėl netinkamų laikymo sąlygų. Nurodo, kreipėsi į Lukiškių TI-K gydytojus, kurie skyrė gydymą nuo nemigos, agresijos priepuolių ir depresijos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–12).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2017 m. rugsėjo 25 d. ir uždarytas kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 301 (plotas – 8,03 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. rugsėjo 27–28 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. rugsėjo 29 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. rugsėjo 30 d.–2017 m. spalio 3 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 327 (plotas – 7,65 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2017 m. spalio 5–6 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. spalio 7–10 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 295 (plotas – 7,95 m² (2 asmenys kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 325 (plotas – 7,64 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. spalio 13–16 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 17 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. spalio 18–22 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. spalio 24–25 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 340 (plotas – 8,17 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. spalio 27 d.–2017 m. lapkričio 7 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. lapkričio 8 d. buvo išvežtas į Marijampolės apskrities areštinę, 2017 m. lapkričio 13 d. buvo parvežtas iš Marijampolės apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 137 (plotas – 7,75 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2017 m. lapkričio 14–19 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. lapkričio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 191 (plotas – 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2017 m. lapkričio 21 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. lapkričio 22–23 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. lapkričio 24 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. lapkričio 25–27 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. lapkričio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 306 (plotas – 8,09 m² (1 asmuo kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 324 (plotas 7,68 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2017 m. lapkričio 30 d.–2017 m. gruodžio 5 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gruodžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 132 (plotas – 7,94 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo iki 2017 m. gruodžio 10 d., 2017 m. gruodžio 11 d. buvo išvežtas į Marijampolės apskrities areštinę, 2017 m. gruodžio 15 d. buvo parvežtas iš Marijampolės apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 283 (plotas – 7,69 m² (1 asmuo kameroje)), 2017 m. gruodžio 16 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 280 (plotas – 7,82 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2017 m. gruodžio 17 d.–2018 m. sausio 2 d. (2 asmenys kameroje), 2018 m. sausio 3 d. (1 asmuo kameroje), vėliau (2 asmenys kameroje), 2018 m. sausio 5 d. buvo išvežtas į Marijampolės apskrities areštinę, 2018 m. sausio 10 d. buvo parvežtas iš Marijampolės apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 105 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), 2018 m. sausio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 152 (plotas – 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2018 m. sausio 12 d.–2018 m. vasario 10 d. (2 asmenys kameroje).

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m² x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Teigia, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.

Nurodo, kad Lukiškių TI–K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad asmenys, kurie nuolat vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią teigia patyręs 2017 m. rugsėjo 25 d.–2018 m. vasario 10 d. Į teismą su skundu kreipėsi 2018 m. vasario 2 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą, b. l. 2). Taigi, ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje yra 2017 m. rugsėjo 25 d.–2018 m. vasario 2 d.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 6–12) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2017 m. rugsėjo 25 d., o 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. spalio 7–10 d., 2017 m. spalio 13–16 d., 2017 m. spalio 18–22 d., 2017 m. lapkričio 13–19 d., 2017 m. lapkričio 29 d.–2017 m. gruodžio 5 d., iš viso 28 dienas jis buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o 2017 m. lapkričio 8–12 d., 2017 m. gruodžio 11–14 d., 2018 m. sausio 5–9 d. jis Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, nes buvo išvežtas į Marijampolės apskrities areštinę.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 28 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ji turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nė vienoje kameroje, kurioje buvo pareiškėjas. Be to, kamerose Nr. 280, 283, 295, 301 sanitarinio mazgo patalpose nebuvo įrengtos užuolaidos.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista Lukiškių TI-K šiomis dienomis: 2017 m. rugsėjo 25 d.–2017 m. lapkričio 7 d., 2017 m. lapkričio 13 d.–2017 m. gruodžio 10 d., 2017 m. gruodžio 15 d.–2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 10 d.–2018 m. vasario 2 d., iš viso 117 dienų.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose kaupiasi drėgmė, pelėsis, nuo sienų ir lubų krenta apdailos detalės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 6–12) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas šiose kamerose: Nr. 105, 122, 132, 137, 152, 191, 280, 283, 295, 301, 306, 324, 325, 327, 340.

Byloje yra pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 18–35, 38–41, 45–54, 56–73), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2017 m. rugsėjo 14–22 d. patikrinimą kamerose Nr. 191 (pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. lapkričio 20–27 d.), 324 (pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. lapkričio 29 d.–2017 m. gruodžio 5 d.), 283 (pareiškėjas buvo laikomas ne visą dieną 2017 m. gruodžio 15 d.) pažeidimų dėl drėgmės, pelėsio ar kamerų įrengimo nenustatyta (b. l. 71–73).

Per 2017 m. lapkričio 6–13 d. patikrinimą kameroje Nr. 283, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ne visą dieną 2017 m. gruodžio 15 d., nustatyta oro temperatūra 20o C ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (b. l. 62–64).

Per 2016 m. gruodžio 21 d.–2017 m. sausio 6 d. patikrinimą kamerose Nr. 301, 324, 325 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo atlikti patikrinimai.

Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. vasario 12 d. tarnybinio pranešimo „Apie A. A. korespondenciją“ matyti, kad pareiškėjas skundų ar prašymų dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2017–2018 m. neteikė (b. l. 15).

Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta.

Taigi, byloje pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerose esamos drėgmės, pelėsio, nuo sienų ir lubų krentančių apdailos detalių atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 28 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 117 dienų. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 28 dienas, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitą įstaigą (Marijampolės apskrities areštinę). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 1 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 631 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti A. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 631 (šešis šimtus trisdešimt vieną) eurą neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė