Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Valstybės įmonei Turto bankas, Varėnos rajono savivaldybei, Valstybės įmonei Registrų centro Alytaus filialui, V. S., R. Š., D. Š. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pirmoji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. CK 4.47 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pasisavinant vaisius ir pajamas, pagaminant naują daiktą, pasisavinant bešeimininkį turtą, pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites, pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, pasisavinant radinį, lobį, atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams, konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą), įgyjamąja senatimi, kitais įstatymo numatytais pagrindais. Veršidę 1996 metais pareiškėja iš likviduojamos Giraitės žemės ūkio bendrovės gavo už pajus, todėl šis pastato perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkė ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Veršidė nėra įregistruota kito asmens vardu, tai patvirtinama VĮ Registrų centro sprendimai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad ji dirbo kolūkyje, o juos ardant, už pajus kolūkio turtas buvo išdalintas jame dirbusiems asmenims. Tokiu būdu veršidės pastatas atiteko keliems bendraturčiams: Š. P., Z.M., L.B., Š.B., S.V. Šiuo metu yra išlikusi tik jos pastato dalis, nes kiti bendraturčiai, gavę pastatą jį nuardė ir nei vienas iš jų nesinaudojo pastatu. Pareiškėja nurodė, kad tuo metu buvo sudegęs jos tvartas, todėl ji iš karto pradėjo naudotis šiuo daiktu kaip tvartu. Vėliau jį pertvarkė į dirbtuves. Ji patvirtino, kad pastatu naudojasi iki šiol ir niekas jokių pretenzijų per visą šį laiką nėra pareiškęs.

Viešai paskelbus apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjimą, per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo daikto, veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015-10-15, buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

Nuosavybės teisės į veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotos, todėl konstatuotina, kad nėra CK 4.69 str. 3 d. numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: likviduojamos Giraitės žemės ūkio bendrovės pajaus atidavimo aktas, kuriame nurodoma, kad pajininkės M. Z. pajus lygus 355 Lt , kuris yra padengiamas turtu: šiaudai akto Nr. 18 (15 Lt), rugiai akto Nr.18 (100 Lt), šienainis akto Nr. 18 (40 Lt), veršidė važtaraščio Nr. 945845 (29 Lt), atsarginės dalys važtaraščio Nr.257502 (76 Lt), pinigai orderio Nr. 182 (95 Lt); bei važtaraštis Nr. 945845 patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai.

Faktą, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus visą įgyjamosios senaties laiką patvirtino ir apklausti suinteresuoti asmenys: D. Š., R. Š., kurios patvirtino, kad pastatas veršidė keliems bendraturčiams buvo atiduotas nuosavybėn už pajus, tačiau visi kiti savininkai turtu nesinaudojo, jį nusigriovė. Pastatu realiai visą laiką naudojosi tik M. Z..

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Matuizų seniūnijos seniūnas M. M. pažymoje nurodė, kad pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) savo reikmėms naudoja M. Z., gyvenanti Tame pačiame kaime (duomenys neskelbtini) (ši pažyma yra civilinėje byloje Nr. e2YT-85-922/2017).

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei suinteresuotų asmenų parodymai patvirtina aplinkybę, kad M. Z., faktiškai pastatą turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 str. 1 d. numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

LR CK 4. 68 str. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2007 ir kt). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Konstatuotina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Veršidės dalis 1996 metais pareiškėjai atiteko už pajus, šį daiktą perleido likviduojama Giraitės žemės ūkio bendrovė. Sudarant šį sandorį daugiau jokių dokumentų nebuvo pasirašoma. Taigi darytina išvada, kad perleidžiant nekilnojamąjį turtą 1996 metais buvo nesilaikyta tuo metu galiojusių įstatymų sandoriams nustatytų reikalavimų. Todėl šis pastato (jo dalies) perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja nuo 1996 metų veršidę pradėjo naudoti savo reikmėms. Ji paaiškino, kad kaip tik tuo metu buvo sudegęs jų tvartas, todėl veršide pradėjo naudotis iš karto, pirmiausiai ją naudojo kaip tvartą gyvuliams. Nuo nurodytos datos iki dabar naudojasi veršide, ją prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Pastate yra įrengtos metalo ir medžio apdirbimo dirbtuvės, laikoma žemės ūkio technika, jos padargai, žemės ūkio produkcija. Veršide naudojasi ir valdo kaip savą.

Šį pastatą įsigijo sąžiningai - jį nusipirko. Veršidė viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centro sprendimai.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011), kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymėjo, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Valstybės Įmonė Turto bankas nepateikė jokių įrodymų, kad turtas priklauso valstybei ar savivaldybės įmonei bei, kad minėtą pastatą pareiškėjas įgijo nesąžiningai.

Varėnos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą yra nurodžiusi, kad pastatas – ferma (veršidė), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanti (duomenys neskelbtini), į Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. DV-419 patvirtintą Statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), kurių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės administracija sąrašą nėra įrašytas ir nelaikomas bešeimininkiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad pastatas ferma (veršidė), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukurtas Giraitės žemės ūkio bendrovės, vėliau minėtą pastatą veršidę įsigijo pareiškėja M. Z. su kitais bendraturčiais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja dalį šio pastato 1996 metais gavo už pajus ir ja naudojasi iki šiol. Pareiškėja patvirtino, kad šioje veršidėje laiko žemės ūkio techniką, jos padargus, žemės ūkio produkciją, ten yra įrengtos dirbtuvės. Minėtą pastatą nuo 1996 metų ji valdo kaip savo, pastatą ji prižiūri, remontuoja. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šį pastatą įsigijo sąžiningai, t y. žemės ūkio bendrovė perleido jai pastato dalį už jos bendrovėje turėtus pajus, t. y. atskyrė pareiškėjai priklausiusią turto dalį. Nors toks nekilnojamojo turto sandoris neatitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų ir turto registro įmonėje nebuvo registruotas, tačiau tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei suinteresuotų asmenų, kurie yra buvę bendraturčiai, parodymai, patvirtina aplinkybę, kad M. Z. faktiškai statinį turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. LR CK 4.22 str. 1 d. numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 2 d.). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis LR CK 4.70 str. 1 d. atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklapyje ir jokių pareiškimų, prieštaraujančių pareiškėjos prašymui nebuvo gauta. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų.

LR CK 4.47 str. 11 p. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjo nurodomą pastatą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėja šiuo metu nėra daikto savininkė, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai (buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, kurį ji pradeda valdyti) ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68-4.71 straipsniais, CPK 259, 530-533 straipsniais teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškimą.

Siekiant įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti M. Z. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.