Kauno apylinkės teismo sprendimas

3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1

2018 m. gruodžio 4 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui Ir. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į S. P. ieškinyje nurodytas aplinkybes ir faktus, t.y. dukros I. K. pasikeitusius kasdieninius ir būtinuosius poreikius, į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, padidėjusias daugelio produktų ir paslaugų kainas, ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų padidintas išlaikymas nepilnametei dukrai, abu nepilnamečio vaiko tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl prašoma padidinti išlaikymo suma galės patenkinti padidėjusius vaiko poreikius, atitiks jo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0996-54/2007 buvo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai I. K. periodinėmis 72,41 Eur (250 Lt) dydžio išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės iš atsakovo Ir. K.. Priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavesta S. P. (buvusiai Ch.), kaip įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).

Ieškovė prašo priteisti 200 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, išaugus vaiko poreikiams ir pasikeitus Lietuvos ekonominei padėčiai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Šalių dukrai išlaikymas priteistas 2007 metais, kai ji buvo vienerių metų. Šiuo metu šalių dukrai yra 12 metų, todėl akivaizdu, kad praėjus vienuolikai metų išaugo šalių dukters poreikiai, taip pat atsižvelgtina ir į žymiai pasikeitusią ekonominę šalies padėtį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad yra pagrindas išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimui (CK 3.201 straipsnis).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vertinant vaiko būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi (šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 400 Eur), kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Šalių dukra yra 12 metų amžiaus. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių dukra yra sveika ir specialiųjų poreikių neturi. Sportuoja, lanko rankinio treniruotes, dalyvauja varžybose. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos, atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartais serga, kad reikalingi drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui, higienos prekėms ir kt. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis (200 Eur) atitinka orientacinį, minimalios mėnesinės algos kriterijų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog dukters poreikių tenkinimui reikalinga 422,50 Eur per mėnesį.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaikų išlaikymui.

Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba ir gauna vidutiniškai 432 Eur per mėnesį. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad turi dar vieną nepilnametę dukrą. Atsakovas priteisto išlaikymo (72,41 Eur) neteikė, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis dėl išlaikymo mokėjimo į Vaikų išlaikymo fondą.

Atsakovas bylos nagrinėjimu nesidomėjo, procesinių dokumentų neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovės teigimu, jo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-58/2011 yra nuteistas ir pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, tai yra už vengimą išlaikyti vaiką. Šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra užvesta antra baudžiamoji byla Nr. 1-3663-888/2018 dėl vengimo išlaikyti vaiką.

Ieškovė, vykdydama savo kaip motinos pareigas vaikui, pagal savo finansines galimybes užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, medicininę priežiūrą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, nes byloje duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieškovės atžvilgiu neregistruota. Atsakovas neteikia išlaikymo dukrai, visiškai ja nesirūpina ir nesidomi.

Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, turintys aukštesnįjį išsilavinimą (2011 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-58/2011). Teismo vertinimu, atsakovas privalo vykdyti tėvo pareigas ir savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą, nes tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, ar jų negavimu, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti dukra, ieškinys tenkinamas, padidinant Kauno apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0996-54/2007 priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo Ir. K. išlaikymą nepilnametei dukrai I. K. po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoti paskiriant šalių dukters motiną S. P. uzufrukto teise. Išlaikymo dydis pakeistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2018 m. birželio 15 d. (CK 3.192 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), tačiau žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Kai prašoma padidinti išlaikymą, žyminis mokestis skaičiuojamas nuo priteisto išlaikymo ir prašomo priteisti išlaikymo skirtumo. Šiuo atveju, dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 34 Eur dydžio žyminis mokestis ((12*72,41-12*200)*3 proc.*75 proc.=34 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.)), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 5,68 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Ieškovė nors ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jų dydį nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0996-54/2007 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo Ir. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2018 m. birželio 15 d. iki jos pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtomis lėšomis disponuos dukters motina S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo Ir. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 5,68 Eur (penkis eurus 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.