- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eAS-775-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02485-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Pareiškėjas
- MB "Daiktų sandėris"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo mažosios bendrijos „Daiktų sandėris“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Daiktų sandėris“ skundą dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas mažoji bendrija „Daiktų sandėris“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2021 m. rugsėjo 30 d. nurodymą Nr. (7.45 Mr) FR0706-1173 (toliau – ir Nurodymas) ir Operatyvaus patikrinimo pavedimo 2021 m. kovo 24 d. priedą Nr. (7.45 Mr) 1FR1043-984 (Kauno AVMI pasirašytas 2021 m. rugsėjo 30 d., registracijos Nr. (7.45 Mr) 1FR1043-3178) (toliau – ir Priedas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Bendrijos skundą atsisakė priimti ir, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, grąžino Bendrijai sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Bendrijos skundo dalykas yra Nurodymas, kuriuo Bendrija įpareigota pateikti Kauno AVMI paaiškinimus dėl Nurodyme pateiktų klausimų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 ir 23 straipsniais, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią pripažinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas tik dėl mokesčių administratoriaus priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo ir pagrįstumo, ir kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją, ir įvertinęs skundo dalyką, padarė išvadą, kad Nurodymas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris nepriskirtas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Atsisakęs priimti nagrinėti pagrindinį Bendrijos skundo reikalavimą, kaip nenagrinėtiną administracinių teismų, tuo pačiu pagrindu atsisakė priimti ir išvestinį Bendrijos skundo reikalavimą – panaikinti Priedą.
Šalies argumentai
Bendrija atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Bendrija nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismui paduotame skunde išdėstė išsamius teisinius ir faktinius argumentus, kuriais grindė skundžiamų Nurodymo ir Priedo neteisėtumą ir nepagrįstumą, tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundo priėmimo, išimtinai rėmėsi tik Nurodymo turiniu ir visiškai neanalizavo Bendrijos skundo motyvų ir jame išdėstytų faktinių aplinkybių, kurios pagrindė, kad tam tikros teisinės pasekmės Bendrijai dėl priimto Nurodymo vis dėlto kils (dėl prailginto operatyvaus patikrinimo sutrikdoma Bendrijos veikla, patiriamos papildomos sąnaudos, pavyzdžiui, apmokant teisines paslaugas). Nurodymas ir Priedas gali lemti operatyvaus patikrinimo rezultatus, kurie gali pasireikšti Bendrijai kilsiančia administracine atsakomybe, nors pats operatyvus patikrinimas, dėl skunde išdėstytų priežasčių, Bendrijos nuomone, yra neteisėtas. Be to, už Nurodymo nevykdymą Bendrijai gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Todėl teismo išvada, kad Nurodymas neturi jokios įtakos Bendrijos teisėms ir pareigoms, nepagrįsta, padaryta formaliai cituojant teisės aktus ir teismų praktiką, visiškai neįsigilinus į Bendrijos skunde išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrijos nuomone, Nurodymas yra individualus administracinis sprendimas, kuriam taikomi bendrieji individualaus administracinio sprendimo reikalavimai, dėl ko, jo teisėtumą ir pagrįstumą turi būti galima patikrinti teismine tvarka. Kaip ir yra nustatyta skundžiamo Nurodymo apskundimo tvarkoje, pagal kurią jis gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Bendrija pažymi, kad Priedas ir Nurodymas yra reikšmingi operatyvaus patikrinimo trukmei, glaudžiai susiję su mokesčių administratoriaus (Kauno AVMI) pareigų ir mokesčių mokėtojo (Bendrijos) teisių suderinimu, iš kurio kyla įpareigojimas Kauno AVMI užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas nebūtų nepagrįstai tęsiamas, nebūtų be pagrindo pratęsiami operatyvių patikrinimų terminai, įpareigojant pateikti papildomus, pakartotinius ir (ar) su patikrinimais visiškai nesusijusius nurodymus. Taip vykdyti mokesčių administravimą įpareigoja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, įtvirtinančios gero administravimo principą.
Bendrija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis apribojo jos teisę į teisminę gynybą, nes, nepriėmus Bendrijos skundo, Bendrija galės gintis nuo neteisėtų Kauno AVMI veiksmų, tik skųsdama galutines Kauno AVMI patikrinimo išvadas. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje dažniausiai mokestinio patikrinimo eigoje padaryti pažeidimai niekada nepripažįstami kaip pagrindas panaikinti skundžiamą mokesčių administratoriaus sprendimą.
Bendrija teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, rėmėsi netinkamais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nes jie priimti ne Bendrijos paduoto skundo atžvilgiu analogiškose bylose.
Bendrijos nuomone, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kurie priimti bylose, kuriose pasisakyta dėl mokesčių mokėtojo teisės skųsti mokesčių administratoriaus sprendimą sustabdyti mokestinį (operatyvų) patikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutarties, kuria Bendrijos skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skundžiamas Nurodymas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, kuris nepriskirtas prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, o skundo reikalavimas panaikinti Priedą yra išvestinis, atsisakė priimti Bendrijos skundą dėl Nurodymo ir Priedo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, (i) neįvertino Bendrijos skunde išdėstytų argumentų, kurie pagrindžia, jog, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Nurodymas ir Priedas sukelia Bendrijai teisines pasekmes, (ii) rėmėsi netinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, (iii) nepagrįstai nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią teismui yra skundžiami mokesčių administratoriaus sprendimai, kuriais sustabdomas mokestinis (operatyvus) patikrinimas.
Pirmiausia, vertindama Bendrijos atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ ir jo atžvilgiu specialusis įstatymas, reglamentuojantis, be kita ko, mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarką – MAĮ.
Nors MAĮ 144 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, tačiau skundo, paduoto administraciniam teismui dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) veiksmų, priėmimo klausimą nagrinėjantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustatęs, kad šioje proceso stadijoje yra akivaizdu, jog egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas, nes skundžiami mokesčių administratoriaus veiksmai nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių, turi priimti nutartį atsisakyti priimti tokį skundą.
Vertinant dėl akivaizdaus skundžiamų mokesčių administratorių veiksmų ir (ar) neveikimo nenagrinėjimo ABTĮ nustatyta tvarka, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje formuojama pozicija dėl to, kokie mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) veiksmai ir (ar) neveikimas gali būti skundžiami administraciniam teismui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors Bendrija kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nurodymą, kuriuo Kauno AVMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsniu ir siekdama tinkamai atlikti MAĮ nustatytas mokesčių administratoriaus pareigas, nurodė Bendrijos vadovui pateikti paaiškinimus, atsakant į Nurodyme išdėstytus klausimus.
Vertindama Bendrijos atskirojo skundo argumentus dėl jos teisės skųsti Nurodymą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio (operatyvaus) patikrinimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-875-525/2017; 2016 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2016; 2016 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-317-438/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-159-602/2016; 2016 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-575/2016; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-652-438/2015; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-438/2015; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011) ir ne kartą konstatuota, kad mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus yra procedūrinis aktas, priimtas mokesčių administravimo procedūroje, įgyvendinant įstatymuose nustatytas mokesčių administratoriaus funkcijas mokesčių administravimo srityje, kuriuo yra išsprendžiamas procedūrinis klausimas, kuris tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2487-438/2021; 2021 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-381-575/2021; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020; 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-13-525/2019; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-520/2018).
Teisėjų kolegija, nutartyje aptarto teisinio reglamentavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste įvertinusi ginčijamo Nurodymo turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nurodymas yra procedūrinis aktas, nesusijęs su materialinių šiuo atveju Bendrijos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl savarankiškai negali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Atsakydama į Bendrijos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, vien remdamasi aptarta nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atmeta kaip nepagrįstus argumentus, susijusius su Nurodymo įtaka operatyvaus patikrinimo trukmei ir dėl to Bendrijai kilsiančiomis neigiamomis pasekmėmis. Bendrijos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad Nurodymo nevykdymas gali sukelti administracinę atsakomybę, teisėjų kolegijos vertinimu, spendžiant dėl teisės skųsti Nurodymą yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes ji niekaip nesusijusi su Nurodymo priėmimo aplinkybėmis ir dėl jų daromos įtakos Bendrijos materialinėms teisėms ar pareigoms, kas ir yra vertinama, sprendžiant dėl atitinkamo procedūrinio akto galimumo būti savarankišku administracinio ginčo dalyku. Dėl to paties Bendrijos atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl operatyvaus patikrinimo neteisėtumo vertinami kaip nesusiję su teise skųsti Nurodymą. Pažymėtina, kad Bendrijos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė dėl Nurodymo apskundimo tvarkos, pirmosios instancijos teismo, sprendžiančio dėl skundo reikalavimo panaikinti Nurodymą priėmimo klausimą, ir apeliacinės instancijos teismo, sprendžiančio atsisakymo priimti skundo reikalavimą panaikinti Nurodymą teisėtumą ir pagrįstumą, apskritai nesaisto.
Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad Bendrija būtų pateikusi teise ir reikšmingais faktais pagrįstų argumentų, kodėl nagrinėjamu atveju Nurodymas turėtų būti pripažintas, kaip darantis įtaką materialinių Bendrijos teisių ar pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar išnykimui (pasibaigimui), neturi jokio pagrindo nukrypti nuo nagrinėjamam atvejui aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl mokesčių administratoriaus priimtų nurodymų, kuriais nurodoma mokesčių mokėtojui (jo atstovui) pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.), kuria remiantis pirmosios instancijos teismo nutarties dalis atsisakyti priimti skundo reikalavimą panaikinti Nurodymą laikoma teisėta ir pagrįsta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad Bendrija taip pat prašė pirmosios instancijos teismo panaikinti Priedą, kuriuo Kauno AVMI, vadovaudamasi MAĮ 120 straipsnio 3 dalimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintų Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių 10¹ punktu, nusprendė operatyvų patikrinimą pratęsti laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 20 d., nes Bendrijai išsiųstas Nurodymas.
Įvertinusi Priedo turinį ir pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo reikalavimas panaikinti Priedą yra išvestinis iš skundo reikalavimo panaikinti Nurodymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Priedas priimtas vadovaujantis visiškai kitais teisiniais pagrindais, nei tais, kuriais buvo vadovautasi, priimant Nurodymą. Aplinkybė, kad šiuo atveju Bendrija kartu skundžia ne tik Priedą, bet ir Nurodymą, kuris nurodytas Priede, kaip jo priėmimo priežastis, nepaneigia procedūrinio veiksmo (nurodymo pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją) ir procedūrinio veiksmo (pratęsti mokestinį (operatyvų) patikrinimą) savarankiškumo vieno kito atžvilgiu.
Remdamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, pagal kurį, laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklios pozicijos dėl tarpinių aktų, nelemiančių materialinių teisių ir pareigų, pripažinta, kad operatyvaus patikrinimo pratęsimas nelemia materialinių teisių ir pareigų, todėl negali būti skundžiamas savarankiškai administraciniam teismui (žr. 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-118-575/2021).
Įvertinusi Bendrijos atskirojo skundo argumentus dėl Bendrijos teisės skųsti Priedą ir jame nurodytas tuos argumentus pagrindžiančias aplinkybes bei vadovaudamasi aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vis dėlto pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, atsisakęs priimti Bendrijos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes pagrindų Priedo nelaikyti procedūriniu aktu, nesusijusiu su materialinių šiuo atveju Bendrijos teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), todėl negalinčiu būti savarankiškai skundžiamu administraciniam teismui, nėra. Bendrija teisiškai reikšmingai nepagrindė, kodėl, atsižvelgus į procedūrinių veiksmų savarankiškumą, sprendžiant dėl galimybės skųsti Priedą, kuriuo pratęstas operatyvus patikrinimas, aktuali ir reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota sprendžiant dėl galimybės skųsti kitą procedūrinį veiksmą, t. y. mokestinio (operatyvaus) patikrinimo sustabdymą.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo reikalavimą panaikinti Priedą kvalifikavo kaip išvestinį skundo reikalavimą ir dėl to skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nenurodė atsisakymą priimti skundo reikalavimą panaikinti Priedą pagrindžiančių motyvų, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, atsisakęs priimti skundo reikalavimą panaikinti Priedą kaip nenagrinėtina teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų tenkinti Bendrijos atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais argumentai nėra, todėl Bendrijos atskirasis skundas atmetamas, o apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis keistina, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, rezoliucinę jos dalį paliekant nepakeistą. Pažymėtina, kad likę Bendrijos atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės ir (ar) tiesiogiai nesusiję su apeliacijos dalyku, todėl detaliau dėl jų nepasisakyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo mažosios bendrijos „Daiktų sandėris“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.