Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Vaivai Vilkei, dalyvaujant nukentėjusiajam R. J., jo atstovei – advokatei Kristinai Pugačienei, kaltinamajam G. M., jo gynėjui – advokatui Sauliui Alysui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str.1 d. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2012-04-10 apie 17:00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB „D. (duomenys pakeisti)“ prekybos patalpose pavadindamas R. J. - „pideraste, gaidy, ožy, ubage“, viešai jį įžeidė.

Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino bei parodė, kad iki minėto įvykio dirbo AB „D. (duomenys pakeisti)“ sandėlininku – pardavėju. R. J. dirbo vadybininku. Įvykio dieną į sandėlį nukentėjusysis atvažiavo prieš pat darbo pabaigą. Tarp jo ir R. J. įvyko konfliktas dėl prekių trukumo sandėlyje, dėl sandėlio netvarkymo. Ginčo iniciatorius buvo jis. Po ginčo išsiskirstė ir jis išėjo į savo kabinėtą. Gerdamas kavą pajuto, kad kažkas prie jo priėjo iš už nugaros. Pajuto smūgį į veidą, į galvą. Suduotų smūgių pasekoje jam lūžo nosis. Tą įvykį matė M. M.. Pastarasis nuo jo atitraukė smūgius sudavusį R. J.. Po suduotų smūgių, patirdamas šoką, jausdamas skausmą, jis ištarė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus žodžius. Nepamena ar nukentėjusiajam rodė nepadorų gestą. Po to nukentėjusysis nuėjo pas save į kabinėtą. Nukentėjusiajam iš paskos nuėjo ir jis. Pripažįsta, kad nuo nukentėjusiojo stalo numetė popierius ir išėjo laukan. Prieš smūgių sudavimą jis R. J. neįžeidinėjo. Pripažįsta, kad nukentėjusįjį pavadino „piderastu, ožiu, ubagu“. Žodis „ Pederastas“ reiškia, kad tai ne tradicinės pakraipos žmogus. Pavadindamas žodžiu „Gaidys“ neturėjo omenyje naminį paukštį. Turėjo omenyje pašiepiantį, įžeidžiantį žodį. Žodis „Ožys“ reiškia skundikas. Vadindamas žodžiu „Ubagas“ neturėjo omenyje finansus, o turėjo omenyje pašiepiantį žmogų, kuris savęs netvardo. Pripažįsta, kad tokiais žodžiais galėjo įžeisti nukentėjusįjį. Po tokių žodžių ištarimo galima susilaukti neigiamos reakcijos.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad prieš įvykį dirbo UAB „D. (duomenys pakeisti)“ vadybininku, o G. M. sandėlininku. Kaltinamasis savo darbą atlikinėjo neatsakingai, rūkė patalpoje. Kaltinamasis nereagavo į perspėjimus. Kaltinamasis darbe dažnai vartodavo alkoholį. Kaltinamasis nesusitvarkydavo su savo tiesioginėm pareigom. Kaltinamasis kartu su M. M. norėjo suversti kaltę jam dėl žarnų trukumo, norėjo jo atsikratyti. Įvykio dieną jis grįžo iš klientų prieš darbo pabaigą. Kaltinamasi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes juto sklindantį alkoholio kvapą. Konfliktas su kaltinamuoju dėl atliekamo darbo prasidėjo jo kabinete. Konflikto metu G. M. ant jo šaukė „ gaidy, ožy, aš tau parodysiu, čia taip ilgai nesitęs. Aš tau parodysiu, gaidy, pideraste“. Po to kaltinamasis išėjo iš jo kabinėto. Dėl kaltinamojo išsakytų žodžių jis susinervino, nuėjo į kaltinamojo kabinėtą ir smogė kaltinamajam į veidą. G. M. pasakė „Tai ką, neatlaikė nervai“. Įvykį matęs M. M. paklausė ką pastarieji čia daro. Liepė liautis muštis. G. M. pradėjo ant jo rėkti „ gaidy, pideraste, užmušiu“. Jis nuėjo pas save į kabinėtą. Jam iš paskos atėjo ir G. M.. Pastarasis jo kabinete toliau ant jo šaukė „gaidy, pideraste, užmušiu“, mėtė nuo stalo popierius. Matė kaip M. M. išvažiavo namo. Išėjus laukan matė, kad G. M. jam rodė „fakus“, t.y. rodė rankos vidurinį pirštą iškėlęs į viršų. Šį veiksmą suprato, kaip įžeidimą. Kaltinamojo veiksmus matė ir kiti žmonės, kurie laukė atvažiuojančio transporto lauke. Žodį „Piderastas“ jis supranta, kaip ne tos pakraipos žmogų. Šis žodis jam yra įžeidimas, nes jis yra tradicinės orientacijos. Ištartus žodžius „Ožy, gaidy“ supranta kaip žargoną norint įžeisti, pažeminti ir sumenkinti jo asmenybę. Šie žodžiai naudojami nusikaltėlių aplinkoje. Tokiais paniekinančiais žodžiais vadinami asmenys, kurie tarnauja kitiems, plauna grindis. Jo manymu žodis „Ubagas“ reiškia - valkata. Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog dėl minėto įvykio neteko darbo, buvo paniekintas, psichologiškai blogai jautėsi. Jį atleido dėl to, jog darbdavys nenorėjo teismų. Nukentėjusysis iš darbo išėjo savo noru. Darbe niekas nenustatė prekių trukumo dėl jo kaltės. Įtampa tarp jo ir G. M. jautėsi dar iki minėto įvykio dėl pavedamų darbų neatlikimo. Po minėto įvykio į medikus nesikreipė. Į gydytojus kreipėsi dėl miego sutrikimo.

Liudytojas M. M. parodė, kad iki minėto įvykio dirbo UAB „D. (duomenys pakeisti)“ mechaniku. Įvykio dieną buvo bendrovės pastate. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo įtempti santykiai. G. M. norėjo tapti įmonės vadybininku, o R. J. nenorėjo užleisti savo pozicijų. Įvykio dieną kaltinamojo kabinėte tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko konfliktas dėl prekių. Po konflikto jis išėjo iš R. J. kabinėto kartu su G. M.. G. M. nuėjo į savo darbo vietą, o jis liko salėje. Matė kaip R. J. priėjo prie G. M. ir smogė 2-3 kartus pastarajam į veidą ir į galvą. Girdėjo kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą vadino necenzūriniais žodžiais. Jis atitraukė R. J. nuo G. M.. Girdėjo, kaip G. M. po smūgių sudavimo pasakė „ką, piderė, nervai nelaiko?“. Po muštynių nukentėjusysis nuėjo pas save į kabinėtą, o G. M. pradėjo kažkam skambinti. Kai R. J. nuėjo į kabinetą, G. M. pastarąjį pavadino „piderastu“. Nepamena, ar po to G. M. buvo nuėjęs pas R. J.. Po to įvykio jis nuėjo namo.

Liudytoja I. J. parodė, kad apie minėtą įvykį jai pasakojo jos vyras R. J.. Sužinojo, kad G. M. įvykio dieną buvo girtas. R. J. G. M. sužeidė po pastarojo provokavimo, įžeidinėjimo, išvadinimo „piderastu“. Ir po smūgių sudavimo G. M. įžeidinėjo žodžiais R. J.. Dėl išsakytų įžeidimų R. J. labai pergyveno, jautėsi suglumęs, susinervinęs, dirglesnis. Dėl pablogėjusios sveikatos R. J. kreipėsi į gydytojus, skundėsi miego sutrikimu. Gydytoja jam buvo išrašiusi vaistų. Vaistų receptai liko vaistinėje. Šie vaistai palengvina nervinę įtampą.

Liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dieną telefonu jam paskambino M. M., kuris papasakojo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas R. J.. Apie nukentėjusiojo įžeidinėjimus liudytojas nieko papasakoti negalėjo.

2012-10-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. pagrindu. Teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad 2012-04-10 apie 17 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB „D. (duomenys pakeisti)“ tarnybinėse patalpose tyčia nesunkiai sutrikdė G. M. sveikatą (b.l.45-50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą. Minėtame straipsnyje, nustatančiame įžeidimo požymius, numatyti šie žmogaus užgaulaus pažeminimo būdai: veiksmu, žodžiu ir raštu. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2 K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

2012-04-10 apie 17 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) tarp UAB „D. (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų – kaltinamojo G. M. ir nukentėjusiojo R. J. įvyko žodinis konfliktas dėl atliekamų darbo funkcijų bendrovės sandėlyje. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo G. M. parodymai, nukentėjusiojo R. J. parodymai, liudytojo M. M. parodymai. Konflikto metu kaltinamasis vadino nukentėjusįjį „gaidžiu, ožiu, piderastu“, žadėjo, kad nukentėjusysis ilgai savo darbe nedirbs. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo R. J. parodymai. Nukentėjusysis smogė kaltinamajam kumščiu į veidą bei galvą, sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis pavadino nukentėjusįjį „piderastu, gaidžiu, ožiu, ubagu“. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo G. M. parodymai, nukentėjusiojo R. J. parodymai, iš dalies liudytojo M. M. parodymai Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio Nr. 1-779-898/2012 duomenys. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis šiuos žodžius suprato, kaip įžeidžiančius, paniekinančius, užgauliai pažeminančius. Nusikalstamos veikos objektas – kito asmens garbė ir orumas. Objektyvioji pusė pasireiškė kito žmogaus užgauliai pažeminimu žodžiu. Kvalifikacinis požymis – šie veiksmai padaryti viešai. Padarytos nuskalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo G. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d..

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad G. M. nukentėjusįjį R. J. įžeidė nepadoriu gestu, kadangi ši aplinkybė neįrodyta.

Skirdamas kaltinamajam G. M. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: į padarytų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p. numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad, nors kaltu neprisipažino, jis iš esmės pripažino kaltinime nurodytas aplinkybes. Teismas negali tai pripažinti lengvinančia aplinkybe, nes nėra gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta faktą, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo G. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje. Teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (LR BK 55 str.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, G. M. skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį (LR BK 62 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog buvo paniekintas, psichologiškai blogai jautėsi, sutriko miegas. Po įvykio neteko darbo. Nurodė, kad po minėto įvykio jis kreipėsi į gydytojus dėl miego sutrikimo, nuolatinės įtampos. Tai patvirtino ir jo žmona I. J.. Iš pateiktos UAB „S. (duomenys pakeisti)“ klinikos pažymos Nr. S-11 (b.l. 89) matyti, kad dėl nemigos, galvos skausmo nukentėjusysis į gydytojus kreipėsi nuo pat 2011-04-22 ir po minėto įvykio. Teismui nepateikta įrodymų patvirtinančių, jog dėl minėto įvykio sutriko nukentėjusiojo sveikata, dėl kurios gydymo įstaigoje nukentėjusysis būtų gydęsis. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, sukeltas pasekmes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. nukentėjusiajam R. J. iš kaltinamojo G. M. priteistinos proceso išlaidos - 1000 Lt, susijusios su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str. 307-308 str. ,432 str., teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. ir skirti jam bausmę (7) septynis mėnesius laisvės apribojimo. Skirti įpareigojimus:

neatlygintinai išdirbti (40) keturiasdešimt valandų per du mėnesius, skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; įsidarbinti arba registruotis darbo biržoje.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nukentėjusiajam R. J. iš kaltinamojo G. M. priteisti (300) tris šimtus litų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. priteisti nukentėjusiajam R. J. iš G. M. (1000) vieną tūkstantį litų turėtų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių miesto apylinkės teismą.