Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. J., apklaustas teisme dėl pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirbo UAB „D. P.“. Bendrovei reikėjo darbuotojo, todėl skyriaus vadovas prisiėmė į darbą savo brolį G. M.. Ir pradžių jis stengėsi dirbti, vėliau tapo nebevaldomu, neklausė jam duodamų nurodymų, ginčydavosi, buvo ne vienas konfliktas kai jie aptardavo, kaip turi dirbti, ir ką daryti. Kartu su nukentėjusiuoju dirbo apie du metus. Šis įvykis buvo tų konfliktų pasekmė. 2012-04-10, apie 17.00 val., darbe – parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pokalbis dėl darbo, nes jam paskambino klientai ir paklausė, kodėl nebuvo atlikti darbai, klientai pasakė, kad jie paskambino G. M. ir pasakė, ką jam reikia perduoti, tačiau jis nieko nežinojo. Jis išsiaiškino, kad klientai G. M. paliko užsakymą, kurio jis jam neperdavė, dėl to jis nukentėjo finansiškai, nes jo atlyginimas konkrečiai priklausė nuo išrašytų sąskaitų. Tą dieną pradėjo aiškintis, kaip reikia toliau dirbti, tačiau kadangi G. M. tą dieną buvo girtas, neišsiaiškino ir išsiskyrė. Nukentėjusysis darbo metu buvo neblaivus, tai juto iš kvapo ir iš jo elgesio, bet nematė darbo vietoje vartojant alkoholį. Išsiskirsčius jis pradėjo dirbti, o G. M. šnekėdamas nuėjo į savo darbo vietą prie kasos parduotuvėje. Beeidamas G. M. jį pavadino „piderastu“. Jį suėmė pyktis, jis nuėjo ir sudavė ranka, turbūt kumščiu G. M. į veidą du kartus, dėl ko jis labai gailisi. Iš karto sužalojimo nesimatė, tik pradėjo bėgti kraujas. Vėliau kolega M. M. jį apėmė ir pasakė „baikit, ką čia darot“. Jis nusiramino ir nuėjo į kabinetą. G. M. atėjo pas jį į kabinetą ir pasakė „tai ką, nebeatlaikė nervai?“. Tuomet jis suprato, kad jis be reikalo sudavė, mano, kad buvo siekiama to, kad jis pratrūktų. Kadangi baigėsi darbas, jis susidėjo daiktus ir išvažiavo namo. G. M. jam nesudavė nei vieno smūgio. Įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl to kas įvyko labai gailisi, ankščiau nėra teistas, tai buvo pirmas kartas. Siūlė nukentėjusiajam sumokėti 3000 Lt žalos atlyginimo, tačiau jis nesutiko. Nukentėjusiajam pervedė 500 Lt. Matė, kad yra pareikštas 5000 Lt ieškinys. Sumokės tiek, kiek priteis teismas. Jis nukentėjusiojo atsiprašė. Su ieškovu Valstybine ligonių kasa pasirašė žalos atlyginimo sutartį, kuria įsipareigojo per 24 mėnesius sumokėti padarytą žalą. Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo pareikšto ieškinio prašo jo netenkinti, kadangi G. M. buvo neblaivus.

Nukentėjusysis G. M. apklaustas teisme parodė, kad 2012-04-10, dirbo UAB „D. P.“ sandėlininku-pardavėju. Iš po inventorizacijos buvo daug trūkumų, kuriuos R. J. turėjo sutvarkyti. Tie trūkumai buvo dėl sąskaitų neišrašymo gamintojams, kurios būdavo neišrašomos po tris ar keturis mėnesius. Jam nepatiko R. J. darbas, siūlė kalbėti, bandyti ieškoti būdų kaip dirbti. 2012-04-10 vakare, kai grįžo R. J., jis su M. M. atėjo pas R. J. į kabinetą aiškintis dėl tų trūkumų. Visi trys susiginčijo, vėliau išsiskyrė. Jis pasidarė kavą ir nuėjo į savo darbo vietą prie kompiuterio dirbti. Išgirdo ateinantį R. J., kuris eidamas sakė „užpisai mane“. Jis buvo pasilenkęs prie kompiuterio, o kai atsisuko, iš karto pajuto smūgį. Gavo porą smūgių kumščiu – vieną į veido kairę akį, kitą į pakaušį. Jis rankomis užsidengė galvą, tada išgirdo kaip M. M. pasakė „Ryti, ką čia darai, dar spardysies“. Po R. J. suduotų smūgių pasakė „ožys, piderastas“. Prieš smūgių sudavimą, tokių žodžių nesakė. Jis nesakė frazės „na ką, ar neatlaikė nervai “. Jį sumušė dėl to, kad tai buvo jau ne pirmas konfliktas dėl klientų ir trūkumų. Grįžęs po įvykio namo, išgėrė gal 50 gramų degtinės, gėrė virtuvėje kartu su tėvu. Kai gėrė, pas juos buvo užėjusi mama, kuri pradėjo klausti kas jam atsitiko. Tam, kad nusiramintų, tėvas kartu su juo išgėrė kelias taureles. Kada išgėrė alkoholį, tikslaus laiko neprisimena, bet tai buvo dar iki važiuojant į gydymo įstaigą. Pasijuto blogai, todėl paprašė, kad jį nuvežtų į ligoninės priimamąjį. Ten peršvietė galvą dėl smegenų sukrėtimo. Ryte nebematė su kaire akimi. Jam nuvykus į polikliniką, liepė atvykti po savaitės kai atslūgs patinimas. Pas šeimos gydytoją nuvyko sekančią dieną, vėliau, po savaitės, kai patinimas pradėjo nykti, gydytojas jį apžiūrėjo ir jam kilo įtarimas, kad yra iškrypusi nosis. Gydytojai nustatė, kad yra skilęs nosies kaulas ir iš karto darė planinę operaciją. Po sužalojimo vieną savaitę nėjo į darbą pagal šeimos gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą, vėliau po operacijos apie tris savaites nėjo į darbą, nes jam buvo skirtas gydymas, jis negalėjo lankstytis, negalėjo valgyti karšto maisto. Prašo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą dėl jam suteikto fizinio skausmo, nepatogumo, pažeminimo, jis turėjo lankytis pas plastikos chirurgus, nes nebuvo praėjusios kraujosruvos, nepatogiai jautėsi kai gydėsi, negalėjo nueiti į parduotuvę, išeiti į miestą. Dabar skausmo nebejaučia. Kaltinamasis siūlė taikytis, atsiprašė, jis priima jo atsiprašymą.

Liudytojas M. M., apklaustas teisme parodė, kad pažįsta nukentėjusį ir kaltinamąjį, jie yra buvę jo bendradarbiai. G. M. yra jo žmonos pusbrolis. Įvykis buvo 2012 m. pirmą darbo dieną po šv. Velykų, tai galėjo būti 2012 m. balandžio 10 d., apie 16.30 val., buvo darbo pabaiga. Konfliktas įvyko darbovietės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Buvo tryse: jis, R. J. ir G. M.. R. J. kabinete vyko jų trijų diskusija apie sandėlio prekes, nes buvo dideli sandėlio trūkumai. Buvo kalbama, kad G. M., atiduodamas prekes neišrašo sąskaitos, dėl ko atsiranda trūkumai ir po to ieško galų, pradeda vienas kitą įtarinėti, kur dingo prekės. R. J. pasakė, kad sandėlininkas nesikištų, nes tai ne jo reikalas. Po diskusijos visi išsiskirstė. G. M. išėjo iš R. J. kabineto ir atsisėdo į savo darbo vietą, gėrė kavą. Jis buvo nuošalyje, kai R. J., atbėgęs iš savo kabineto, smūgiavo į G. M.. Buvo du, ar trys smūgiai kumščiu į veidą. Jis atitraukė R. J. nuo G. M., perskyrė juos. Pasakė „Ryti ką čia darai? Nuo kada darbo santykius ir reikalus sprendi kumščiais?“. Kai atitraukė R. J., jis nenorėjo pakartoti puolimo. Iš karto matėsi G. M. sužalojimai – akis buvo užtinusi, nosis užtinusi, visur buvo kraujo. Prieš smūgius G. M., sėdėdamas savo darbo vietoje, nieko nesakė, negirdėjo jokių įžeidžiančių žodžių pasakytų R. J. atžvilgiu. Po smūgių G. M. sakė „eik tu pidere“, ar panašiai. Tą dieną G. M. ir R. J. buvo blaivūs. Toks konfliktas tarp R. J. ir G. M. buvo vienintelis, buvo trintis tarp jų, jie konfliktuodavo dėl darbo. Nežino kas išprovokavo R. J. muštis, gal ta diskusija. G. M. po gautų smūgių pasakė „na tai ką, nervai nebeatlaikė?“ ar panašiai. Taip pasakė po smūgių.

Liudytoja I. J. teisme parodė, kad paties įvykio ji nematė. Jos vyras pasakojo, kad darbe visą laiką buvo įtempta situacija dėl G. M. ir tarp bendradarbių. Ji yra vadybininkė ir žino vadybininkų darbo specifiką. G. M. buvo tiesiogiai pavaldus jos vyrui. Buvo problemų dėl bendravimo su klientais. Darbe buvo įtampa, vyras visada grįždavo iš darbo sudirgęs. Iki to laiko, kol į darbą buvo priimtas G. M., tokios įtampos darbe nebuvo. Tarp vyro ir kitų darbuotojų įtampos nebuvo. Po įvykio vyras sakė, kad smūgiavo G. M.. Smulkiai nepasakojo apie įvykį. Vyras sakė, kad sudavė dėl to, kad G. M. darbe buvo girtas ir jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir išprovokavo tą konfliktą. Taip jai pasakojo vyras. Vyras yra geras žmogus, niekada nebuvo nusiskundimų iš klientų. Jis nėra grubus, niekada gyvenime nevartoja necenzūrinių žodžių. Vyras yra dirbęs kitose įmonėse, visur geri atsiliepimai. Vyras yra dviejų mažamečių vaikų tėvas. Ji byloje pateikė prašymą perduoti R. J. pagal laidavimą jos žinion. Ji yra neteista, administracine tvarka nebausta. Ji visada darė gerą įtaką R. J.. Jie jau 10 metų gyvena santuokoje, smurto šeimoje nėra. Jos vyras, pavartojęs alkoholio netampa konfliktiškas. Jie bendrauja kaip lygiaverčiai sutuoktiniai. Jis tariasi su ja priimdamas sprendimus. Negali pasakyti dėl ko vyras buvo atleistas iš UAB „D. P.“. Mano, kad vyras gerai atliko savo darbą. Ten dirbo 8 metus, priekaištų iš klientų nebuvo. Vyras buvo susinervinęs tik tuomet, kai atėjo dirbti G. M., įtampa jautėsi. Vyras gavo išeitinę išmoką iš UAB „D. P.“. Tie pinigai jau yra panaudoti. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad jo sūnus G. M. 18.00 val. grįžo iš darbo sumuštas, visas veidas buvo mėlynas. Jis gyvena su sūnumi viename name, bet name yra atskiri įėjimai. G. M. namo grįžo su kitu sūnumi, jis tuo metu buvo kieme. Vėliau jis nuėjo pas sūnų G. M. pasikalbėti į jo butą, su savimi pasiėmė likutį brendžio, kurį su sūnumi išgėrė. Gėrė tik brendžio, kurio buvo likę gal 200 gramų. Sūnus sakė, kad jam skauda. Pas sūnų jis nuėjo vienas, vėliau atėjo žmona. Ji atėjo tuomet, kai jis jau ėjo namo. Kitas sūnus išvežė G. M. į ligoninę.

Be kaltinamojo prisipažinimo, teisme apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, R. J. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, patvirtina ir kiti teismo ištirti įrodymai:

iš 2012-04-11 protokolo-pareiškimo matyti, kad G. M. pranešė, jog 2012-04-10 apie 17 val. būnant darbe, adresu (duomenys neskelbtini), įvykus su bendradarbiu R. J. asmeninio pobūdžio konfliktui su juo susiginčijo ir jis jam kumščiais sudavė vieną smūgį į veidą, du kartus į galvą ir bandė įspirti, bet kitas kolega – M. M., jį atitraukė (13 b. l.);

iš 2012-04-24 apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu Žemaitės g. 137, Šiauliai, sudaryta schema, padarytos nuotraukos (16-20 b. 1.);

iš 2012-04-24 specialisto išvados Nr. G 751/12(04) matyti, kad G. M. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies voke ir dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. G. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulo lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (26-27 b. 1.);

iš 2012-06-07 atliktos akistatos tarp nukentėjusiojo G. M. ir įtariamojo R. J. matyti, kad abu asmenys liko prie savo parodymų (69-71 b. 1.);

iš 2012-06-07 atliktos akistatos tarp įtariamojo R. J. ir liudytojo M. M. matyti, kad abu asmenys liko prie savo parodymų (72-74 b. 1.)

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo R. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis suduodamas nukentėjusiajam G. M. ne mažiau vieno karto į veidą, tuo padarydamas nosies kaulo lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke ir patirti sužalojimai G. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis nesunkaus sveikatos sutrikdymo aplinkybių neneigia, jo parodymus patvirtina posėdžio metu apklausto nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai bei neprieštaringi ir vieni kitus papildantys protokolo- pareiškimo, įvykio vietos apžiūros, nukentėjusiojo ir liudytojo apklausos protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir kilusias pasekmes R. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. R. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Šiaulių skyriaus pareiškė civilinį ieškinį dėl 1793,22 lt žalos atlyginimo regreso tvarka (43-44 b. l.). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad G. M. už 2012-04-13 – 2012-05-14 laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyrius apskaičiavo ir išmokėjo 1793,22 Lt ligos pašalpos. Nors kaltinamasis R. J. ir jo gynėja su šiuo pareikštu ieškiniu nesutiko, motyvuodami tuo, kad G. M. kreipėsi į gydymo įstaigą neblaivus, ir jam neturėjo būti mokamos išmokos, šiuos argumentus paneigia iš medicinos įstaigos gauti dokumentai, jog G. M. 2012-04-10, 21.00 val. buvo nustatytas 0,31 promilės girtumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653 /A1-356 patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 45 p. asmenys, įtariami esantys neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, patikrinami pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641). Šios metodikos 11.4.1. punktas numato, jog lengvas neblaivumo laipsnis nustatomas tada, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės. Tad šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog G. M. į gydymo įstaigą kreipėsi blaivus dėl patirtų sužalojimų, kuriuos patyrė dėl R. J. tyčinių veiksmų, laikino nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas pagrįstai, VSDFV Šiaulių skyrius išmokėjo G. M. 1793, 22 Lt ligos pašalpos, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos duomenimis, todėl tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais.