- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-73-116-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00063-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Bronius Zalaga, Gražvydas Poškus
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, be užstato perduodant jį pagal laidavimą I. J. vienerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. J. 1793,22 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt trys litai ir 22 ct) žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Nukentėjusiojo G. M. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) sumai ir priteista iš R. J. likusi nesumokėta 3500 Lt suma (trys tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai nukentėjusiajam G. M. atlyginti.
Civilinis ieškinys dalyje dėl 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) proceso išlaidų tenkintas visiškai – G. M. patirtos 1200 Lt atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2012 m. balandžio 10 d., apie 17.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, suduodamas du kartus kumščiu nukentėjusiajam G. M. į veidą, padarė jam šiuos sužalojimus: nosies kaulo lūžį, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinės akies apatiniame voke, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulo lūžio nukentėjusiojo G. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškovų VSDFV ir nukentėjusiojo G. M. civilinių ieškinių patenkinimo: atmesti VSDFV civilinį ieškinį, o civiliniam ieškovui G. M. priteistą 3500 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Lt.
Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visiškai tenkindamas civilinio ieškovo VSDFV ieškinį dėl žalos atlyginimo, neteisingai aiškino teisės normas, ir tai lėmė neteisėto nuosprendžio šioje dalyje priėmimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog gydantis gydytojas turėjo teisinį pagrindą duoti nukentėjusiajam G. M. elektroninį pažymėjimą, kurio pagrindu civilinis ieškovas VSDFV turėjo pareigą išmokėti nukentėjusiajam ligos socialinio draudimo išmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Anot R. J., pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 45 punktas numato, jog asmenys, įtariami esantys neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, patikrinami pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką (toliau – ir Metodika), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641). Tačiau atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nukentėjusiojo G. M. blaivumas apskritai nebuvo tikrinamas pagal minėtą Metodiką. Pažymi, kad Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Šiuo atveju nukentėjusiajam G. M. Metodikos nustatyta tvarka nebuvo atliktas nei bendras asmens būklės vertinimas, nei medicininė apžiūra. G. M. blaivumas buvo tikrinamas nustatant alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, tačiau tokio asmens blaivumo tikrinimo būdo (nustatant alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore) Metodika nenumato.
Skunde taip pat pažymima, kad Metodikos 8 punkte nurodyta, jog alkoholio kiekiui nustatyti turi būti paimamos tiriamosios medžiagos – kraujas ir/ar šlapimas, tačiau nukentėjusiajam G. M. Metodikoje nurodytos tiriamosios medžiagos – kraujas ir/ar šlapimas – nebuvo imamos ir šių medžiagų neištyrė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai (Metodikos 4.3 punktas). Taigi, pasak apelianto, netyrus nukentėjusiojo G. M. blaivumo Metodikoje nustatyta tvarka bei neturint kitų kompetentingų institucijų išvados, kad neblaivumas (girtumas) traumai atsirasti įtakos neturėjo, gydytojas neturėjo teisės išduoti elektroninį pažymėjimą (Taisyklių 46 punktas), o VSDFV neturėjo pareigos G. M. mokėti ligos socialinio draudimo išmokas.
Be to, R. J. pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnis numato, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei žala atsirado dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Teigia, kad civilinis ieškovas VSDFV nesant teisinio pagrindo mokėjo nukentėjusiajam G. M. ligos socialinio draudimo išmoką, todėl jam (R. J.) negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Todėl, apelianto įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis dalyje, kuria yra patenkintas civilinio ieškovo VSDFV civilinis ieškinys, yra keistinas.
Šalies argumentai
R. J. teigimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino visų reikšmingų žalos dydžiui aplinkybių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad nukentėjusysis G. M. iš dalies pats sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su jo paties saugumu ir išprovokavusią smurto naudojimą jo atžvilgiu. Teigia, kad iki sveikatos sužalojimo nukentėjusysis G. M. būdamas neblaivus jo (R. J.) atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, jį įžeidinėjo, ir tai patvirtina tiek jo (R. J.), tiek liudytojo M. M. parodymai, kad prieš smurto naudojimą buvo ginčas, kurio metu nukentėjusysis G. M. vartojo necenzūrinius žodžius, o po suduotų smūgių nukentėjusysis G. M. pasakė: „Na ką, tai nervai nebeatlaikė?“. Apelianto teigimu, nukentėjusiojo G. M. neblaivumą patvirtina alkotesterio duomenys, iš kurių matyti, kad praėjus 5 valandoms po incidento, iškvepiamame ore buvo nustatyta 0.31 promilių alkoholio koncentracija, o nukentėjusiojo G. M. versija, kad jis vartojo alkoholį namuose, teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino, nes liudytojas A. M., su kuriuo nukentėjusysis G. M. neva vartojo alkoholį namuose, nurodė visiškai kitas alkoholio vartojimo aplinkybes. Pasak R. J., akivaizdu, kad jo elgesiui turėjo įtakos provokuojantis, kibus, įžeidžiantis neblaivaus nukentėjusiojo G. M. elgesys, ir tai buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius ir rizikingus nukentėjusiojo G. M. veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, mano, kad sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą, tai turi būti tinkamai įvertinta ir dėl to mažintinas neturtinės žalos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad jis (R. J.) nukentėjusiajam yra atlyginęs dalį – 500 Lt neturtinės žalos, mano, jog iš jo priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam G. M. turi būti sumažintas iki 1000 Lt.
Teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis G. M., prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip jau minėta, skundu R. J. prašė civilinio ieškovo VSDFV civilinį ieškinį atmesti, o civiliniam ieškovui priteistą 3500 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 1000 Lt.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Šiaulių skyrius pareiškė byloje civilinį ieškinį 1793,22 Lt sumai ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (43-44, 46 b. l.). Civilinis ieškovas savo ieškinį grindė tuo, kad VSDFV Šiaulių skyrius nukentėjusiajam G. M. už 2012 m. balandžio 13 d. – 2012 m. gegužės 14 d. laikotarpį apskaičiavo ir išmokėjo 1793,22 Lt ligos pašalpos, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.293 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad G. M. gydėsi dėl sužalojimų, kuriuos patyrė dėl neteisėtų tyčinių R. J. veiksmų, ir konstatavęs, kad nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajam buvo išduotas pagrįstai, VSDFV Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį tenkino visiškai.
R. J. teigimu, VSDFV neturėjo mokėti nukentėjusiajam G. M. ligos socialinio draudimo išmokų, nes gydytojas be pagrindo, pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką nepatikrinęs G. M. blaivumo, išdavė jam elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo apylinkės teismas ir savo skunde pabrėžė apeliantas, Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653 /A1-356 45 punkte nurodyta, kad asmenys, įtariami esantys neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, patikrinami pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal minėtą Metodiką vertinant asmens būklę, nereikalaujama atlikti R. J. skunde nurodytus veiksmus – paimti asmens kraujo ir / ar šlapimo alkoholio kiekiui nustatyti, šias medžiagas pateikti toksikologijos laboratorijai. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto skunde nurodyta medicininė apžiūra, susidedanti iš bendro asmens būklės vertinimo, tiriamųjų medžiagų paėmimo, tiriamųjų medžiagų ištyrimo ir išvados formulavimo, yra numatyta ne jau minėtoje Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje, o Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje, kuri taip pat patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad G. M. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas tik 0.31 promilės neblaivumas, kuris nepriskiriamas net lengvam girtumo laipsniui, į gydymo įstaigą nukentėjusysis kreipėsi 2012 m. balandžio 10 d. 20.55 val., o elektroninis nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas 2012 m. balandžio 11 d., konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nedarbingumo pažymėjimas nukentėjusiajam G. M. buvo išduotas ir ligos pašalpos jam buvo išmokėtos pagrįstai, yra teisinga. Taigi, teismas pagrįstai tenkino ieškovo – VSDFV Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį.
Bylos duomenys taip pat liudija, kad nukentėjusysis G. M. buvo pareiškęs byloje 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (51 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas minėto klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, kad R. J. savanoriškai sumokėjo G. M. 500 Lt, nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė jam 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pažymima, kad neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Kolegijos vertinimu, neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų (gydėsi nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2012 m. gegužės 14 d.), jam buvo atlikta operacija (26-27 b. l.), paskirtas gydymas, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jis ilgą laiką jautė skausmą, negalėjo lankstytis, valgyti karšto maisto, ilgą laiką buvo sutinęs veidas, buvo problemų dėl kvėpavimo. Be to, G. M. patyrė ir dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nes negalėjo eiti į darbą, negalėjo išeiti į miestą (167-169 b. l.). Pastebėtina, kad teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. J. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, šiuo metu nukentėjusysis skausmo nebejaučia, ir civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė nukentėjusiajam G. M. iš R. J. mažesnę pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti.
Aplinkybė, kad R. J. elgesiui įtakos būtų turėjęs įžeidžiantis neblaivaus nukentėjusiojo G. M. elgesys, kaip skunde teigia atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės, byloje nenustatyta. Kaip matyti iš liudytojo M. M. parodymų, jis matė, kaip R. J., atbėgęs iš savo kabineto, sudavė smūgius G. M. į veidą. Prieš smūgius G. M., sėdėdamas savo darbo vietoje nieko nesakė, R. J. nesakė jokių įžeidžiančių žodžių. Tik po smūgių G. M. pasakė necenzūrinius žodžius ir paklausė: „Tai ką, nervai nelaiko, Ryti ?“ (169-170 b. l.). Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus. Byloje surinkti duomenys patvirtina tik tai, kad gydymo įstaigoje 2012 m. balandžio 10 d. 21 val. G. M. buvo nustatytas 0,31 promilių neblaivumas, o, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, lengvas neblaivumo laipsnis konstatuojamas tada, kai alkoholio koncentracija kraujyje yra nuo 0,41 iki 1,5 promilės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, dar labiau mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
atmesti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. J. apeliacinį skundą.