Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-02-15 · Civilinė byla Nr. 2S-189-730/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-15
Bylos Nr.
2S-189-730/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03982-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-189-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03982-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.5.1; 3.3.2.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. – Ž. pareiškimą dėl teismo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys A. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, išvadą teikianti institucija Neringos miesto savivaldybė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydama taikyti 2018 m. liepos 25 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes, tai yra leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pačiai savavališkai statomą I grupės nesudėtingąjį pastatą – priestatą prie pagalbinio ūkio paskirties pastato (pažymėto plane, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), saugomojoje teritorijoje „Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje“ (unikalus kodas kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), dėl kurio statybos 2018 m. liepos 24 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis bei skirti skolininkui A. S. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną valstybės naudai, nurodant baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu – (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad išieškotoja 2022 m. gegužės 19 d. raštu informavo antstolę, kad skolininkas toliau nevykdo privalomojo nurodymo nugriauti savavališkai statomo I grupės nesudėtingojo pastato – priestato prie pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje, tai yra Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje „Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje“, dėl kurio statybos 2018 m. liepos 24 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę bei prašo kreiptis į teismą leisti taikyti privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes, tai yra leisti Statybos inspekcijai nugriauti savavališkai statomo I grupės nesudėtingojo pastato – priestato prie pagalbinio ūkio paskirties pastato ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis bei skirti baudą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka. 2022 m. gegužės 20 d. priimtas patvarkymas dėl reikalavimo pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, 2022 m. gegužės 27 d. antrą kartą surašytas Sprendimų įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas 2019 m. balandžio 26 d. Skolininkas iki šios dienos nepateikė įrodymų, kad tinkamai įvykdė privalomąjį nurodymą, nepateikė duomenų, kad gavo statybą leidžiantį dokumentą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7636-998/2021 atmetė antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo iš esmės motyvuojant tuo, kad skolininkas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. EA-607-822/2021, panaikinti apskųstą 2019 m. lapkričio 13 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-3-492/2022 skolininko prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607- 822/2021 atmetė bei atnaujinti procesą šioje byloje atsisakė. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra suėjęs, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, terminą privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsti atsisakyta, byla dėl proceso atnaujinimo yra išnagrinėta, o privalomasis nurodymas iki šios dienos nėra įvykdytas.

2. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atstovas su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pirmą kartą teismas suinteresuotam asmeniui baudos neskyrė, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti. Šiai dienai yra pasibaigę visi terminai, tačiau jokių duomenų, kad skolininkas ėmėsi veiksmų ar vykdo privalomąjį nurodymą antstolei nepateikė. Iki pat šios bylos prasidėjimo dokumentai pateikiami prieš pat posėdį. Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti yra pasibaigęs 2019 m. balandžio 26 d. Teismas pratęsti šį terminą nesutiko, todėl, kad šioje ypatingoje teritorijoje pastatytas savavališkos statybos statinys. Nuo pat 2019 m. balandžio 26 d. išskyrus tai, kad skolininkas kreipėsi dėl termino pratęsimo, skolininkas nerodė iniciatyvos ir nesiėmė jokių veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti. Suinteresuotas asmuo prašo periodinės baudos, kadangi vienkartinė bauda suinteresuoto asmens manymu nepasieks tikslų.

3. Neringos miesto savivaldybės atstovas nurodo, kad savivaldybė ne kartą skelbė viešųjų pirkimų procedūras, tačiau jos neįvyko, nes niekas nepataikė pasiūlymų dėl detaliojo plano rengimo. Ginčo teritorija yra konservacinio prioriteto. Ginčo teritorijoje jeigu ir galima keisti užstatymo tankio režimą, tai galima padaryti tik įrodžius faktą, kad tai buvo didesnis užstatymo tankis ir tik vertingų istorinių elementų atkūrimui. Pagalbinio ūkio pastatai nėra priskiriami prie vertingų elementų, tačiau jeigu tai įrodytų urbanistinių tyrimų medžiagos pagalba, galbūt būtų galimybė tokiam atstatymui, tačiau ne naujos statybos eigai. Šiuo metu nebeskelbiamos pirkimo procedūros, viena iš detaliojo plano tikslų problemų – tai sukoreguoti kultūros paveldo objektų ribas, nes reikia suformuoti ir sklypus, tačiau pagal paveldo įstatymą, kultūros paveldo objekto žemės sklypo ribos turi sutapti, tačiau matoma, kad kultūros paveldo objekto ribos kertasi tarpusavyje ir vienas iš tikslų buvo, o būtent, kad detaliojo plano rengimo metu nagrinėjant istorinę medžiagą būtų galima rengti sklypų ribas ir koreguoti kultūros paveldo vertybių ribas. Kiekvieno pastato, objekto savininkai ir (ar) valdytojai gali kreiptis į savivaldybę dėl žemės sklypų formavimo projekto parengimo, kuriais ir būtų nustatomos žemės sklypų ribos, o statybos darbų galimybes būtų galima įgyvendinti teritorijų planavimo įstatyme įgyvendinta galimybe – rengiant per projektavimo stadiją, rengiant projektinius pasiūlymus. Statybos ir teritorijų planavimo įstatymai leidžia tai atlikti teritorijų planavimo detaliojo plano rengimo etape arba statinio projekto rengimo stadijoje. Galimybė teikti projektinius pasiūlymus egzistuoja ir dabar. Dabar prie pastatų nėra suformuotų sklypų, yra kultūros paveldo vertybių registre registruoti žvejo statybos pastatai, kaip kultūros paveldų vertybių objektai ir šie objektai su visais savo elementais turi savo vertybines ribas ir tos vertybių ribos pagal teisinį reguliavimą negali kirstis, tai yra žemės sklypo kadastrinės ribos ir kultūros paveldo objekto ribos turi sutapti. Šiuo metu šios ribos vertybių registre nebesikerta, todėl kaip ir žemės sklypų formavimui problemų neturėtų kilti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino, taikė 2018 m. liepos 25 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas neįvykdymo pasekmes, tai yra leido Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pačiai nugriauti savavališkai statomą I grupės nesudėtingąjį pastatą – priestatą prie pagalbinio ūkio paskirties pastato (pažymėto plane, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), saugomojoje teritorijoje „Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje“ (unikalus kodas kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšomis, paskyrė suinteresuotam asmeniui A. S. 3 Eur (dydžio baudą už kiekvieną Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimų nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki minėto privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą išieškant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini).

5. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad pareiškėja vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Inspekcijos 2018 m. liepos 25 d. surašytą privalomąjį nurodymą, kuriuo skolininkas A. S. įpareigotas nugriauti savavališkai statomą I grupės nesudėtingąjį pastatą. Skolininkas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu pratęsti Institucijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą vienerių metų laikotarpiui, tačiau skolininko prašymas buvo atmestas. Skolininkas turėjo savavališkos statybos padarinius pašalinti iki 2019 m. balandžio 26 d., tačiau skolininkas veiksmų dėl statybos padarinių šalinimo nesiėmė, dėl ko išieškotoja kreipėsi į antstolę prašydama surašyti sprendimų neįvykdymo aktą bei jį perduoti apylinkės teismui su prašymu skolininkui skirti baudą.

6. Dėl sprendimo neįvykdymo akto pagrįstumo tesimas nurodė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-3-492/2022 skolininko ko prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021 atmetus ir atnaujinti procesą šioje byloje atsisakius, skolininkas iki pat šiol privalomojo nurodymo neįvykdė ir (ar) jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Nors skolingas teigia, kad stengiasi išspręsti situaciją ir gauti statybą leidžianti dokumentą, tačiau teismo vertinimu vien kreipimasis į įvairias institucijas ir deklaratyvaus pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo jog skolininkas ėmėsi realių veiksmų įvykdyti privalomąjį nurodymą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas atsižvelgiant į tai, nutarė antstolės pareiškimą dalyje dėl leidimo taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes, tai yra leidžiant nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tenkino.

7. Dėl baudos skyrimo teismas nurodė, kad nuo termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pabaigos yra praėję daugiau nei 3 metai, skolininkas turėjo pakankamai ilgą laiko tarpą įvykdyti privalomąjį nurodymą, svarbių priežasčių, dėl kurių yra nevykdomas privalomasis nurodymas skolininkas nenurodė, duomenų, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas nėra. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes nutarė, kad yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas pasekmes ir skirti skolininkui po 3 Eur baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną išieškotojos naudai. Pažymėjo, kad skolininkui bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti įpareigojimą dieną išieškotojos naudai skiriama nuo kitos dienos, einančios po antstolės akto surašymo dienos – nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki sprendimo įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsilipimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo A. S.) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - antstolės A. R. – Ž. prašymą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Nesutinka su teismo išvada, jog apeliantas nesiėmė realių veiksmų įvykdyti privalomąjį nurodymą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Teigia, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog Klaipėdos apylinkės 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7634-998/2021 analogišką pareiškėjos pareiškimą atmetė, įvertinęs apelianto veiksmus vykdant privalomąjį nurodymą, tačiau sprendė apelianto veiksmų teisėtumą revizuodamas minėtą sprendimą už visą laikotarpį nuo privalomojo nurodymo surašymo, nors dėl minėtos aplinkybės yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

8.2. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino apelianto veiksmų po Klaipėdos apylinkės 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7634-998/2021 priėmimo, tai yra, jog apelianto veiksmai buvo aktyvūs – apeliantas įrodinėjo, jog savavališka statyba įvardytas objektas pagal savo esmę nėra naujas statinys, vedė susirašinėjimą su Neringos savivaldybės administracija, Lietuvos ir Vokietijos archyvais, siekė kreiptis į teismą siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl tos aplinkybės, kad ginčo pastatas yra buvusio pastato vietoje, sudarė rangos darbų projektavimo sutartį Pažymi, kad teismas neįvertino, jog privalomajame nurodyme ginčo statinys negalėjo būti laikomas naujos statybos objektu.

8.3. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes kurios nepriklauso nuo apelianto valios, tai yra neatsižvelgė į tai, kad kadastro duomenys ginčo sklype nėra tikslūs, neįvertino jog detaliojo plano parengimas yra užtrukęs ne dėl apelianto kaltės, ginčo teritorijoje nėra suformuoti žemės sklypai. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės pažeidžia apelianto teisėtą lūkestį teisės aktuose nustatyta tvarka įteisinti savavališką statybą bei išvengti reikšmingų nuostolių.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo reikalavimo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

9.1. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apelianto neveikimo, konstatuojant, kad apelianto veiksmai nebuvo nukreipti į savavališkos statybos padarinių šalinimą. Nurodo, kad apeliantas siekia įrodyti, jog ginčo teritorijoje galėjo būti priestatas, kuris galimai kaip sunykęs dėl nežinomų priežasčių buvo išregistruotas, tačiau šiuo atveju aktualu tai, jog buvo atlikta nauja statyba neturint statyba leidžiančio dokumento, kuri buvo atlikta valstybinėje žemėje, saugojimo teritorijoje, todėl tie argumentai, kuriais grindžiami praeityje neva egzistavę statiniai, nėra susiję su naujo statinio statyba, kuri buvo atlikta 2018 metais. Pažymi, kad ginčo teritorijoje bet kokia nauja statyba yra draudžiama ir apeliantas nurodo iš dalies tapačius argumentus, dėl kurių jau yra pasisakęs Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas byloje Nr. eP-3-492/2022.

9.2. Nurodo, kad savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti, o apeliantas nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, kad yra atliekami kokie nors veiksmai šalinant šios savavališkos statybos padarinius, taip pat nepagrindė, jog galiojantys teisės aktai statybą, kurios padarinius nori šalinti, leidžia įteisinti šiuo alternatyviuoju būdu. Pažymi, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas suėjo ir jis, kaip vykdomasis dokumentas, pagrįstai pateiktas vykdyti antstolei, kuri atliko priverstinius vykdymo veiksmus. Šiuo atveju teismas nustatęs, jog apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų, pagrįstai tenkino antstolės pareiškimą.

9.3. Nurodo, kad net ir leidus inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį, tuo nėra paneigiama už privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingo asmens pareiga įvykdyti privalomąjį nurodymą. Teigia, kad byloje, kurioje sprendžiama dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių, nėra sprendžiamas šalių ginčas iš esmės, tačiau yra vertinama, ar vykdomas privalomasis nurodymas ir ar dėl jo nevykdymo yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnyje nustatytas pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Apeliantas po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui 2022 m. vasario 2 d. pateikė naują rašytinį įrodymą - Neringos savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte nurodyta, kad apelianto prašomas formuoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją tarp pastatų (duomenys neskelbtini), kuriai yra pradėtas rengti Detalusis planas dėl ko apelianto prašymo tenkinimas nėra galimas. Apeliantas nurodo, kad minėto įrodymo vertinimas aktualus, tuo, kad jis yra reikšmingas sprendžiant ar nagrinėjamu atveju privalomas nurodymas neįvykdytas dėl A. S. kaltės.

14. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė nuomonę dėl apelianto pateikto įrodymo priėmimo (nutarties 13 punktas), kuriuo prašo pateikto įrodymo nepriimti. Teigia, kad apelianto teikiamas įrodymas, yra susiję ne su savavališkos statybos padarinių šalinimu, o su dedamomis pastangomis kažkada galimai buvusios, sunykusios ir iš Nekilnojamojo turto registro išregistruotos nuosavybės, atkūrimui. Teigia, kad minėtos aplinkybės nėra susijusi su statybos faktu kuri įvyko 2018 metais griežčiausiai reglamentuojamoje teritorijoje, kurioje bet kokia nauja statyba yra draudžiama.

15. Teismas, atsižvelgdamas į apelianto pateiktų naujų įrodymo ryšį su byla, jo svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalims teikiami nauji įrodymai yra, teikiamus naujus įrodymus teismas priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo taikyti 2018 m. liepos 25 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, nepagrįstai nustatė, kad apeliantas nesiėmė aktyvių veiksmų įvykdyti privalomąjį nurodymą ir ar gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino apelianto veiksmų po Klaipėdos apylinkės 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7634-998/2021 priėmimo, neatsižvelgė į tai, kad privalomojo nurodymo įgyvendinti negalėjo ir dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo apelianto valios, netinkamai vertino prejudicinius faktus.

17. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad antstolės A. R. – Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta pagal inspekcijos 2018 m. liepos 25 d. surašytą privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas (apeliantas) įpareigotas nugriauti savavališkai statomą I grupės nesudėtingąjį pastatą – priestatą prie pagalbinio ūkio paskirties pastato (pažymėtą plane, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje‚ Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje“ (unikalus kodas kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), dėl kurio statybos 2018 m. liepos 24 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2019 m. sausio 25 d. Iš vykdomoje byloje esančio Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e1-5191-243/2019 matyti, kad inspekcijos sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas skolininkui buvo pratęstas iki 2019 m. balandžio 26 d.. Nustačius, kad skolininkas privalomojo akto neįvykdė antstolė 2021 m. birželio 3 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

18. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantas 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą (nutarties 17 punktas) vienerių metų laikotarpiui nuo teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano įsigaliojimo dienos, kuris įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinį teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5191-243/2019 buvo atmestas. Minėto sprendimo 3 lapo 3 pastraipoje konstatuotos reikšmingos šioje byloje faktinės aplinkybės, kad savavališkos statybos darbai atlikti saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, kultūros paveldo teritorijoje Juodkrantės gyvenvietės teritorijoje. Apeliantas nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, jog šiuo metu yra atliekami kokie nors veiksmai šalinant savavališkos statybos padarinius arba siekiant įteisinti savavališką statybą taip pat nenurodė, kad galiojantys teisės aktai leidžia statybą, kurios padarinius nori šalinti. Minėtame sprendime taip pat konstatuota, kad apeliantas neteikia duomenų, leidžiančių spręsti, jog patvirtinus detalųjį planą ginčo teritorijoje statyba bus leidžiama ir tai, kad ateityje galimai bus patvirtintas detalusis planas, kuris apeliantui suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios būtų galima pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą.

19. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021 palikdamas Regionų apygardos administracinį teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-5191-243/2019 nepakeistą nutarties 38 punkte nurodė šiai bylai reikšmingas aplinkybes, tai yra, kad apeliantas nėra pateikęs jokių duomenų, kuriuos įvertinus galima būtų spręsti, kad patvirtinus detalųjį planą ginčo teritorijoje statyba bus leidžiama. Teismas sutiko, kad aplinkybė, jog ateityje galbūt bus patvirtintas teritorijos tarp pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuris apeliantui (pareiškėjui) suteiktų teisę įteisinti savavališką statybą parengiant projektinę dokumentaciją, nepriskirtina prie Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytų svarbių priežasčių, kurios leidžia pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

20. Apeliantas taip pat teikė prašymą dėl proceso atnaujinimo minėtoje byloje, kaip pagrindą proceso atnaujinimui nurodant aplinkybę, kad prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro 2021 m. rugsėjo 9 d. atsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pridėtos ir pagal senąjį Juodkrantės šešių žvejų kaimo teritorijos planą pagaminto šios teritorijos maketo nuotraukos, kurių pagrindu pareiškėjas teigia turintis teisę atstatyti anksčiau buvusį priestatą, tačiau Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-3-492/2022 apelianto prašymo netenkino, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kultūros centras, pateikęs maketo nuotrauką, nurodė, kad šaltiniai, kuriais remiantis buvo parengtas maketas, nėra žinomi, be to (duomenys neskelbtini) kultūros centras neturi kompetencijos teigti, kad makete, esančiame (duomenys neskelbtini) kultūros centro istorinėje ekspozicijoje, yra pavaizduotas pastatas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad minėtos nuotraukos ne tik, kad nepatvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių byloje, tačiau ir neturi juridinės reikšmės byloje.

21. Remiantis įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7634-998/2021 nustatyta, kad antstolė A. R. – Ž. kreipėsi į teismą, prašydama leisti taikyti 2018 m. liepos 25 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes, kuris teismo buvo atmestas. Įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad apeliantas ėmėsi veiksmų, kad galėtų įvykdyti sprendimą, todėl leidus inspekcijai pačiai nugriauti savavališkai statomą pastatą ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis bei paskyrus baudą, neįrodžius apelianto nesąžiningumo bei piktybiško vengimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, neužtikrinta tinkama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra.

22. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

23. Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis).

24. Pirmiausia pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. balandžio 26 d. (nutarties 17 punktas) ir per šį laikotarpį privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, tai yra tinkamai neatsižvelgė į įsiteisėjusia nutartimi nustatytus prejudicinius faktus - Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7634-998/2021 konstatuota, jog apeliantas ėmėsi veiksmų, kad galėtų įvykdyti sprendimą, o leidus inspekcijai pačiai nugriauti savavališkai statomą pastatą ir sutvarkyti statybvietę skolininko lėšomis bei paskyrus baudą, neįrodžius skolininko nesąžiningumo bei piktybiško vengimo įvykdyti privalomąjį nurodymą, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, neužtikrinta tinkama vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra, todėl teismas tinkamai neįvertino aplinkybių ir veiksmų, kuriuos apeliantas atliko iki minėtos nutarties priėmimo.

25. Kita vertus, nesutiktina su apeliantu, jog po minėtos nutarties įsiteisėjimo apeliantas ėmėsi tokių aktyvių veiksmų, kurie leistų spręsti, kad apeliantas siekė įgyvendinti privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus. Priešingai, kaip matyti apeliantas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek su atskiruoju skundu iš esmės kvestionuoja patį privalomąjį nurodymą, teigdamas, kad privalomajame nurodyme nurodytas statinys negalėjo būti laikomas nauju savavališku statiniu, kadangi ginčo statinio vietoje anksčiau galimai galėjo būti priestatas kuris yra sunykęs iš esmės nenurodant jokių objektyvių argumentų dėl statybos, kuri buvo įvykdyta 2018 metų birželį ir dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas. Pirma - pažymėtina, kad savavališkas statybos aktas nebuvo apskųstas ir ginčijamas, taigi jis yra privalomai vykdomas dokumentas (nutarties 23 punktas), antra - atskirajame skunde taip pat nurodomas motyvas, kad apeliantas surinkęs informaciją iš Lietuvos ir Vokietijos archyvų, Neringos savivaldybės administracijos nutarė kreiptis į teismą siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl ginčo priestato (atskirojo skundo 6 lapo 1 pastraipa), tačiau remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantas tokio veiksmo, koks yra nurodytas atskirajame skunde, nėra atlikęs, todėl argumentai, jog apeliantas kreipėsi į įvairius archyvus dėl dokumentų gavimo, susirašinėjo su valstybės institucijomis, turėdamas tikslą įrodyti jog ginčo statinys yra buvusio ir sunykusio pastato rekonstrukcija, laikytini nepagrindžiais apelianto aktyvumą, siekiant įgyvendinti privalomajame nurodyme nustatytus įpareigojimus.

26. Pažymėtina, kad dėl minėtos aplinkybės, jog ginčo statinys (buvęs priestatas) galbūt egzistavo pagal (duomenys neskelbtini) kultūros centro ekspozicijos maketą buvo nurodytos ir teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje buvo atsisakyta pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui - Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-3-492/2022 nutarties 11 lapo 1 pastraipoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) kultūros centras neturi kompetencijos teigti, kad makete, esančiame (duomenys neskelbtini) kultūros centro istorinėje ekspozicijoje, yra pavaizduotas pastatas, šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini). Kitokių įrodymų dėl minėtos aplinkybės apeliantas nepateikė ir nagrinėjant antstolės prašymą taikyti 2018 m. liepos 25 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas pasekmes, o ir be to kaip minėta, dėl tokio juridinio fakto nustatymo apeliantas į teismą nesikreipė (nutarties 25 punktas). Pažymėtina ir tai, kad didelė dalis apelianto pateiktų dokumentų (projektavimo sutartis, kreipimasis į įvairias institucijas) yra parengti tik antstolei iniciavus teisminį procesą taikyti privalomajame nurodyme numatytas pasekmes šioje byloje (Nr. DOK-40248), kas teismo vertinimu įrodo apelianto pasyvumą siekiant įgyvendinti privalomąjį nurodymą.

27. Apeliantas taip pat nurodo, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas užtruko ne dėl jo kaltės, tai yra dėl detaliojo plano parengimo trukmės ir kitų dokumentų gavimo procedūrų. Apeliantas grįsdamas šiuo argumentus pateikė Neringos savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad apelianto prašomas formuoti žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją tarp pastatų (duomenys neskelbtini), kuriai yra pradėtas rengti detalusis planas dėl ko apelianto prašymo tenkinimas nėra galimas, tačiau teismo vertinimu šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad savavališka statyba, kuri buvo atlikta 2018 metais nėra šalinama ilgą laiko tarpą, privalomojo nurodymo terminas baigėsi 2019 m. balandžio 26 d., be to, būtina pažymėti, kad tiek Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-607-822/2021, tiek Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-3-492/2022 nurodyta, kad vien detaliojo plano patvirtinimas nepagrindžia, jog ginčo teritorijoje statyba bus galima. Byloje įrodymų, kad galiojantys teisės aktai leidžia statybą, kurios padarinius apeliantas siekia šalinti, nėra, be kita ko pažymint ir tai, jog suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos paaiškinimais, ginčo teritorijoje apskritai jokia nauja statyba nėra galima.

28. Pažymėtina, kad savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, nes būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

29. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė