Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovams R. R. ir A. R. dėl skolos ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-02-17 išnuomotoje namo dalyje dėl atsakovo neatsargumo girtuokliaujant ir rūkant, kilo gaisras. Gaisro metu pilnai sudegė vienas kambarys su visais jame buvusiais baldais, sudegė grindys, sienos, lubos. Dėl įvykio ieškovas kreipėsi į prokuratūrą. Buvo pradėtas tyrimas, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo dėl neatsargumo, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, numatytų BK 188 str.1 d. Atsakovai žadėjo suremontuoti sudegusią namo dalį, o likusioje dalyje gyventi, tačiau savo pažadų neištesėjo. Ieškovas kreipėsi į UAB „Stogranga“ prašydamas sudaryti sąmatą dėl kilusio gaisro vidaus remonto darbams atlikti. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą remontų darbų suma su priskaičiuotais mokesčiais sudaro 10950,51 Eur. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovų sunkią finasinę padėtį sutinka, kad atsakovai padengtų tik tiesiogines išlaidas 7419,16 Eur ir atlygintų sąmatos sudarymo išlaidas 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje reiškiami du reikalavimai: dėl skolos už buto nuomą priteisimo ir žalos, atsiradusios dėl bute kilusio gaisro, atlyginimo.

Dėl skolos už buto nuomą. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai 2004-09-12 sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kuria ieškovas nuo 2004-09-15 iki 2005-09-15 atsakovams išnuomojo jam nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo išnuomotas su jame buvusiais baldais: sofa-lova, 3-jų durų spinta, 5 dalių sekcija, prieškambario baldais, virtuvės spintele (3 vnt.), 1 pakabinama sprintele ir šaldytuvu. Šalys susitarė, kad už nuomą kas mėnesį atsakovai mokės po 300 Lt (86, 88 Eur) ir apmokės už komunalinius patarnavimus pagal skaitliukų rodmenis. 2005-09-15 gyvenamosios patalpos buvo išnuomotos neribotam laikui (6, 12 b.l.). Atsakovai pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2004-09-15 iki 2016-04-01 susidarė 4.434 Eur įsiskolinimas už buto nuomą (5,8 b.l.). Atsakovai iš buto išsikraustė 2016-09-11 (9 b.l.), todėl už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-09-01 liko skolingi dar 434,40 Eur (5 mėn.x 86,88 Eur). Iš viso skola už buto nuomą laikotarpyje nuo 2004-09-15 iki 2016-09-11 sudaro 4.868,40 Eur. Atsakovai iš esmės skolos dydžio ir laikotarpio per kurį susidarė skola neginčija. Atsakovė nesutinka mokėti nuomos mokesčio už paskutinius, po gaisro gyventus 4 mėnesius.

CK 6.487 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, jis turi teisę reikalauti, atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl palinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų kreipęsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo mokėjimo dėl kilusio gaisro. Byloje esantis 2016-09-11 aktas patvirtina, kad atsakovai buto raktus atidavė ne ieškovui, o namo kaimynams. 2016-09-11 diena laikytina nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų išsikeldinimo diena. Aplinkybė, kad atsakovai po kilusio gaisro gyveno viename iš kambarių, nesuteikia jiems teisės vienašališkai atsisakyti vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal sutartį (CK 6.59 str.) - mokėti nuomos mokestį. CK 6.200 straipsnis nustato, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Išsinuomotame bute atsakovai gyveno kaip šeima, tai buvo šeimos gyvenamoji patalpa. CK 3.109 straipsnyje nustatyta, kokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, atsakovų prievolė dėl nuomos mokesčio yra solidari (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.), todėl iš atsakovų solidariai priteistina 4868,40 Eur skola už buto nuomą laikotarpyje nuo 2004-09-15 iki 2016-09-12. Atsakovų prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo 24 mėnesiams netenkintinas. Iš byloje pateiktų įrodymus nustatyta, kad atsakovo R. R. pajamas sudaro 80,06 Eur netekto nedarbingumo išmoka (42-44, 62 b.l.), duomenų apie tai, kad jis ieškotų darbo arba lauktų darbo pasiūlymo iš oficialios įdarbinimo įstaigos byloje nėra, yra darbingas tik iš dalies. Atsakovė A. R. nors ir dirba, tačiau gauna minimalų darbo užmokestį 326,27 Eur (45-46, 63 b.l.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovai neturi nekilnojamo turto, atsakovo R. R. gyvenamoji vieta deklaruota Kauno m. savivaldybėje, iš pačių atsakovų paaiškinimų teismo posėdyje darytina išvada, kad atsakovai nesistengia kuo greičiau atsiskaityti su ieškovu, nuomos mokesčio nemokėjo 12 metų. Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti ieškovo teisėti interesai, teisėtų lūkesčių principas, todėl prašymas nuomos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis negali būti patenkintas (CPK 284 str.).

Dėl žalos atlyginimo. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, todėl privalo įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai). Ieškovas reiškia reikalavimą solidariai iš atsakovų priteisti 7519,16 Eur žalai atlyginti, kuri atsirado dėl išnuomotame bute kilusio gaisro. Ieškinio dydį grindžia Lokaline sąmata, kurią sudarė uždaroji akcinė bendrovė „Stogranga“ ir šios bendrovės liudytojo direktoriaus A. S. paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, jog sąmata buvo sustatyta pagal pačias žemiausias kainas ir sąnaudas. Ieškovas prašo priteisti tik tiesiogines išlaidas, kurios pagal sudarytą sąmatą (19 b.l.) sudaro 7419,16 Eur; iš jų 3165,70 Eur sudaro medžiagos: gipso plokštė, profiliai, dažymo medžiagos, laminuota grindų danga, plastikiniai langai, durys (3 vnt.), boileris, santechnikos medžiagos, radiatoriai (3 vnt.). Liudytojas paaiškino, kad namo sienos buvo įrengtos kitokia statybos technologija, naudojant medines lenteles ir betono mišinį, kuri šiuo metu nenaudojama ir atstatyti iki gaisro buvusią sienų būklę tokiu būdu kainuotų kelis kartus brangiau. Taip pat nuėmus viršutinį grindų sluoksnį tikėtina, kad reikės keisti ir grindų pagrindą, kuris gaisro metu buvo sulietas, dėl to deformavosi, o pagrindo sudarančių medžiagų ir jų pakeitimo į sąmatą nebuvo įtraukta. Darbai, įskaitant transportą ir kitus mechanizmus, šiukšlių išvežimą, linijinio personalo darbo užmokestį, sudaro 4253,46 Eur: gipso plokštės montavimas, dažymo darbai, laminavimo montažas, langų montavimas-demonatažas, durų montažas-demonatažas, santechnikos darbai. Šios aplinkybės nesudaro teismui pagrindo abejoti, kad į sąmatą buvo įtraukti tik tie darbai ir medžiagos, kurie būtini gaisro padariniams pašalinti.

Byloje nustatyta, kad šalys, sudarydamos 2004-09-12 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, joje susitarė, kad atsakovai įsipareigoja ieškovui gaisro, potvynio ar kitų nelaimingų atsitikimų atveju atlyginti ieškovui visus nuostolius (12 b.l.).

Byloje nustatyta, kad 2016-02-17 išnuomotame bute kilusio gaisro metu pilnai sudegė vienas kambarys, visi jame buvę baldai, grindys, sienos, lubos, išdegė namo karkasinė siena, apdegė virtuvė. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas padarytos žalos dydį įvertino 3.520,00 Eur. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07965-16 dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu buvo nutrauktas 2016-04-06 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyrius nutarimu, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti požymių nusiskaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. (13-18 b.l. ). Techninių priežasčių kilti gaisrui nenustatyta, o gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas R. R. nurodė, kad gaisras galėjo kilti dėl jo rūkomos cigaretės netyčia nukritusios žarijos, jis patvirtino, kad namuose jokie pašaliniai asmenys nesilanko, jokių priešų neturi. Atsakovė ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, jog sutuoktinis kartais rūko ne tik virtuvėje, bet ir kambaryje, o gaisras galėjo kilti dėl netyčia nukritusio cigaretės peleno. Teismo posėdžio metu savo paaiškinimus atsakovė pakeitė, nurodydama, kad atsakovas namuose nerūko. Liudytojo A. K. teigimu, gaisras galėjo kilti nuo susidėvėjusios elektros instaliacijos, tačiau šio liudytojo nuomonė kvalifikuotų specialistų, galinčių nustatyti gaisro priežastį, išvadomis neparemta. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus labiau tikėtina, kad gaisro priežastis yra neatsargus atsakovo R. R. rūkymas namuose, dėl kurio kilo gaisras, todėl atsakovo neatsargus veiksmas buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia turtine žala gaisro metu (CK 6.246-6.248 straipsniai).

Byloje pateikta 2004-09-12 buto nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovas atsakovams išnuomojo 2 kambarių butą, esantį 1930 metų statybos name kartu su baldais, visais patalpose esančiais įrengimais, prietaisais bei kitu turtu, kurie buvo patalpose sutarties pasirašymo metu. CK 6.500 straipsnis nustato, kad nuomininkas yra atsakingas už išsinuomoto daikto pabloginimą, ir nuomotojui privalo atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, kad nuomininkas įsipareigoja pilnai atlyginti nuomotojui nuostolius, susijusius su nuomojamų patalpų pabloginimu, jeigu tai įvyksta dėl nuomininko kaltės ir CK 6.500 straipsniu, darytina išvada, kad atsakovas įsipareigojo atlyginti nuostolius, atsiradusius ne tik dėl perduoto turto, bet ir nuostolius dėl visame bute esančių daiktų sugadinimo, sunaikinimo ar sužalojimo, bei pačių patalpų pabloginimo. Sukeldamas gaisrą atsakovas pažeidė pareigą patalpose laikytis priešgaisrinės saugos.

Pateikti žalos (nuostolių) dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Atsakovai, atstovaujami advokatės, nors ir nesutiko su ieškovės nuostolių paskaičiavimu, tačiau savo kainų, paskaičiavimų, sugadinto ar sudegusio namų turto verčių nepateikė bei nepateikė byloje įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotos žalos dydžio. Vertinant į bylą pateiktus ieškovo įrodymus (Lokalinę sąmatą) kardinaliai priešingus atsakovų paaiškinimams teismo posėdžio metu ir pačių šalių paaiškinimus duotus ikiteisminio tyrimo metu, galima neginčytinai nustatyti, kad ieškovas patyrė žalą, kuri atsirado dėl gaisro, kurį sukėlė atsakovas. Ieškovas prašo atlyginti 7.419,16 Eur dydžio tiesioginę žalą, nustatytą pagal Lokalinę sąmatą. Sąmatoje nurodytoms medžiagoms ir daiktams nebuvo taikytas nusidėvėjimo procentas. Byloje nėra įrodymų, kokios būklės butas buvo išnuomotas atsakovams, kokios kokybės ir nusidėvėjimo baldai buvo išnuomoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad gaisro sunaikinti daiktai ir medžiagos buvo naudojami ne vienerius metus. Nepaneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad remontas bute paskutinį kartą buvo atliktas 2004 m., po kurio butas buvo išnuomotas atsakovams. Kad butas buvo senos statybos name (1930 m.), tačiau geros būklės ir tinkamas gyventi, patvirtina sutarta būsto nuomos kaina 300 Lt (86,60 Eur). Atsakovus tokia kaina tenkino visus 12 metų, todėl atmestini argumentai, kad bute buvo neįmanoma gyventi (CPK 185 str.). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog name esančioms patalpoms yra nustatytas 70 procentų dydžio turto nusidėvėjimo koeficientas, kuris užfiksuotas dar iki gaisro. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.251 straipsnį, yra ne kartą pažymėjęs, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Ieškovas nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl šiuo atveju neturėtų būti taikomas minėtas principas, taip pat nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti aplinkybę, kad iki gaisro turto nusidėvėjimo koeficientas būtų mažesnis ar jo iš viso nereikėtų taikyti. Atsakovai nagrinėjamoje byloje nepateikė savo gaisro padarytos žalos atstatymo darbų apskaičiavimo, kadangi jie iš esmės sutiko su ieškovės pateiktais skaičiavimais, tačiau prašė mažinti nurodytas sumas. 70 procentų nusidėvėjimo koeficientas yra įrašytas viešame registre, kurio duomenys pagal CK 4.262 straipsnį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį yra nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas, nesutikdama su registre nurodytu 70 procentų turto nusidėvėjimu, turėjo ginčyti registre nurodytus duomenis bei prašyti skirti ekspertizę šiems duomenims patikslinti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į Nekilnojamo turto registre nurodytą 70 procentų turto nusidėvėjimo koeficientą, priteistina suma sumažintina 70 procentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tokiu būdu reikalavimas tenkintinas 2225,75 Eur sumoje (7419,16 Eur prašoma priteisti tiesioginė žala x 70 proc. nusidėvėjimas – 5193,41 Eur nusidėvėjimo suma), likusioje 5193,41 Eur dalyje ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CPK 12, 178 straipsnių nuostatas, teismų praktiką, visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, išskyrus kaltę, turi įrodyti ieškovas. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, jog žalos atsiradimo šaltinis buvo gaisras, kuris kilo dėl neatsargaus atsakovo rūkymo bute. Todėl galima konstatuoti, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie susiję priežastiniu ryšiu su įvykusiu gaisru ir atsiradusia žala. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodinėti jo teisę sukuriančius, o atsakovas tokią teisę paneigiančius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Ieškovas ieškinį įrodė iš dalies 7094,15 Eur (4868,40 Eur nuomos mokesčio skola + 2225,75 Eur žala), todėl ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178 straipsnis). Prašymas priteisti iš atsakovų 100 Eur už Lokalinės sąmatos sudarymą priskirtinas prie būtinųjų bylos nagrinėjimo išlaidų, todėl kaip žalos dalis nepriteistina, o priteistina kaip būtinosios išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Teismui tenkinus pagrindinius reikalavimus, tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Patenkinta 57 procentai ieškinio reikalavimų (patenkinti reikalavimai 7094,15 Eur, buvo prašoma priteisti 12387,59 Eur). Ieškovas šioje byloje sumokėjo 279 Eur žyminį mokestį, 100 Eur už lokalinės sąmatos sudarymą (17 b.l.) bei 450 Eur advokatės Karinos Račkauskienės teisinei pagalbai apmokėti (20-22, 105-107), iš viso 829 Eur.

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už už 2016 m. liepą – rugsėjį patirtas išlaidas taikomas 748 Eur, 2016 m. spalį – gruodį 771,9 Eur, 2017 m. I ketvirtį – 793,3 Eur koeficientas. Ieškinys parengtas 2016 m. rugsėjo mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.2 punktą yra 1870 Eur (748 x 2,5). Advokatė atstovavo ieškovą 2016 m. gruodžio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje, kurio trukmė 55 min., todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 77,19 Eur (779,1 x 0,1 x 1 val.), bei teismo posėdžiuose 2017 m. sausio 26 d. (2 val. 59 min.) ir 2017 m. vasario 1 d. (35 min.), todėl pagal Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 317,32 Eur (793,3 x 0,1 x 4 val.), iš viso už atstovavimą teismo posėdžiuose maksimali priteistina suma yra 394,51 Eur, o įskaitant ieškinio parengimą – 2264,51 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, ieškovo patirtos ir prašomos priteisti 450 Eur atstovavimo išlaidos yra penkis kartus mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, todėl laikytinos protingomis bei atitinkančiomis bylos sudėtingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 57 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovų priteistina 472,53 Eur (829 Eur x 57 proc.), iš kiekvieno po 236,27 Eur.

Valstybei už atsakovams suteiktą teisinę pagalbą iš ieškovo priteistina arba 43 procentai arba 114,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ((151,47 + 115,80) x 43 proc.; 100, 101 b.l.) (CPK 98, 93, 96 straipsniai, 88 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7094,15 Eur (septynis tūkstančius devyniasdešimt keturis eurus 15 ct) skolos už nuomą ir žalai atlyginti, penkių (5) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-09-29 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,27 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 236,27 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114,93 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 93 ct) už suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atsakovams R. R. ir A. R.. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.