Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-114-890/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-03
Bylos Nr.
II-114-890/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00046-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
C. P.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-114-890/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00046-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.10.4. (S)
ROIK: 20121277188KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 3 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai C. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo C. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), nedirbančios, nesimokančios, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-45-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad C. P. 2020 m. rugpjūčio 7 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įžūliai kibo prie J. Š. (b. l. 4).

Administracinio nusižengimo protokole surašytas administracinis nurodymas, kuriuo C. P. pasiūlyta iki 2020 m. lapkričio 26 d. sumokėti 15 Eur baudą, nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (b. l. 4).

2021 m. sausio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė nutarimą Nr. 31-ANR_N-45-2021, kuriuo nenustačius C. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Jai paskirta 30 Eur bauda (b. l. 5-6).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. sausio 15 d. gautas administracine tvarka nubausto asmens C. P. skundas dėl 2021 m. sausio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad ji 2020 m. rugpjūčio 7 d., 11.00 val., ryte, lipo laiptais iš pirmo aukšto, tada išėjo kaimynas J. Š., kuris jai suburbėjo, o ji paėjusi jam pasakė: „prezidente, ko nori“. Policija jai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nubaudė ją 15 Eur bauda. Ji nesutiko su administracinio nusižengimo padarymu ir paskirta nuobauda, nes nieko nepadarė. 2021 m. sausio 6 d. nutarimu ji buvo nubausta 30 Eur bauda. Ji nesutinka su paskirta nuobauda (b.l. 3).

Pareiškėja C. P. teisme palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad ji 2020 m. rugpjūčio 7 d. ėjo į parduotuvę. J. Š. gyvena pirmame aukšte, o ji ketvirtame aukšte. Ji eidama sutiko jį ir jis kažką suburbuliavo. Ji pavadino jį „ponu prezidentu“. J. Š. nieko jai nesakė. Policijos pareigūnas atvažiavęs pasakė, kad ji nusižengė. Ji jam paaiškino, kad kiemas buvo tuščias, niekas nematė šio konflikto. Policijos pareigūnas nieko nesiaiškino, tik pasakė, kad ji padarė administracinį nusižengimą.

Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nori savo bute gyventi ramiai. Jie su C. P. yra kaimynai. Jis atsikraustė į butą 2019 metais. Susipažino su kitais kaimynais. C. P. užkliuvo, kad jo butą valo valytoja, supyko, kodėl ne jis pats valosi butą. C. P. pastoviai sėdi prie laiptinės ant suoliuko, kartu sėdi ir tėvas, motina ir pati C. P.. Jie pastoviai ten sėdi ir apkalba jį visokiais negražiais žodžiais. Jis gyvena pirmame aukšte ir viską girdi pro atidarytą langą. 2020 m. rugpjūčio 7 d., įvykio dieną, jis norėjo gražiai pasišnekėti su jais, nes jam nusibodo, kad jie apkalba jį. Taip pat paaiškino, kad C. P. tėvas labai aršus. Jokių smurtinių veiksmų jis neatliko, tik labai kelia balsą, šūkauja. Jis nori ramiai gyventi savo bute. Jis parašė pareiškimą C. P. atžvilgiu, nes jam baisu dėl jos veiksmų.

J. Š. teismo posėdžio metu parodė 2020 m. rugpjūčio 7 d. vaizdo įrašą, kurį teigė rodęs ir policijoje, iš kurio turinio matyti, kad C. P. šaukia, klausia „ką ji padarė“, tačiau necenzūrinių, apkalbančių, ar žeminančių žodžių jo atžvilgiu nevartojo.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas – pateikė atsiliepimą į pareiškėjos C. P. skundą, kuriuo prašo C. P. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2021 m. sausio 6 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nutarimas priimtas tinkamai, atsižvelgiant į ANK 567 str. 1 d. ir 617 str. 1 d. reikalavimus (b.l. 2).

2020 m. rugpjūčio 7 d. J. Š. pareiškime užfiksuota, tai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Name yra viena kaimynė, kuri nepatenkinta jo gyvenimu šiame name, ką jis padaro gražaus, ji išpeikia ir apkalba necenzūriniais žodžiais. Jam nesaugu gyventi, nori, kad jai būtų skirtas įspėjimas, kad ji nepuldinėtų jo. Jis turi vaizdo įrašą (b.l. 10).

Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu pabendrauti su kitais kaimynais. Pabendravus su (duomenys neskelbtini), gyvenančia Z. V., ši nurodė, kad (duomenys neskelbtini), gyvenanti moteris, vardu C., kimba prie kaimyno J. Š., nors šis stengiasi tvarkyti aplinką ir visų laiptinės gyventojų labui (b.l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

C. P. skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Kaip matyti iš C. P. pateikto skundo bei jos paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, pareiškėja nesutinka su priimto nutarimo išvadomis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

Pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis yra tai, kad pažeidimas turi būti padarytas viešosiose vietose ir juo turi būti sutrikdyta viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Teismų praktikoje išaiškinta, jog įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų pašalinių bei konflikte nedalyvavusių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį. Analizuojant įžeidžiamo kibimo sąvoką, pažymėtina, jog esminę reikšmę vertinant, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pasireiškė įžeidžiamu kibimu, turi semantinė atskirų žodžių, ištartų nukentėjusiajam asmeniui, prasmė ir kontekstas, t. y. aplinka, kurioje tam tikri žodžiai buvo išsakyti: vieta (erdvė), santykiai tarp pasakytų žodžių autoriaus ir adresato, tikslai, kurių siekiama pasakytais žodžiais, ir šios aplinkybės dažnai yra lemiamos vertinant tai, ar kaltininko veiksmai įžeidė adresatą, ar ne. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Skundžiamu nutarimu pareiškėja C. P. nubausta už, kad ji 2020 m. rugpjūčio 7 d., 15.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įžūliai kibo prie J. Š.. Liudytoju apklaustas J. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dieną, t.y. 2020 m. rugpjūčio 7 d. jis norėjo su C. P. pasikalbėti, kodėl ji pastoviai jį apkalba, o ši pradėjo šaukti ir kelti balsą. Liudytojas J. Š. teismo posėdžio metu parodė 2020 m. rugpjūčio 7 d. telefonu darytą vaizdo įrašą, iš kurio matyti, jog C. P. šaukia „ką ji padarė“, tačiau jokių necenzūrinių, užgaulių ir (ar) žeminančių žodžių jo atžvilgiu nevartojo. Tiek iš rašytinės bylos medžiagos, tiek iš paaiškinimų duotų teisme, akivaizdu, jog tarp kaimynų – C. P. ir I. Š. yra susiklostę konfliktiški ir priešiški santykiai. Iš C. P. elgesio teismo posėdžio metu matyti, kad jos kalbėjimo maniera yra iššaukianti, asmuo nėra emociškai stabilus – kalba pakeltu tonu, neįsiklauso į kito kalbančio žmogaus žodžius. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar dėl kaimynų konflikto objektyviai buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, atsižvelgiama į konflikto metu nustatytas aplinkybes. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėja C. P. šaukė, tačiau J. Š. neapkalbėjo, jo atžvilgiu nevartojo necenzūrinių, užgaulių žodžių. Kaip nurodė pati pareiškėja teismo posėdžio metu, ji J. Š. pasakė: „Ponas prezidente“, tačiau dėl tokių žodžių viešoji rimtis nebuvo sutrikdyta. Kitų asmenų, galimai mačiusių ir (ar) girdėjusių šį konfliktą, nenustatyta. Byloje objektyviai nustatyta, kad C. P. bendravo su I. Š. nemandagiai, iššaukiančiai, tačiau C. P. išsakyti I. Š. atžvilgiu žodžiai - „ponas prezidente“, gali nuteikti nemaloniai ir nepateisinami, tačiau dėl tokios veikos mažareikšmiškumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.

Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad byloje negauta kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad C. P. įžūliai kibo prie I. Š., kaip tai nurodoma administracinio nusižengimo protokole. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad C. P. įžūliai kibo prie I. Š. viešojoje vietoje ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Teismas pažymi, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešosiose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, išklausęs pareiškėjos paaiškinimų, liudytojo parodymų, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktas, nepažeidžiantis viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, negali būti kvalifikuojamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ANK 481 straipsnio prasme.

Bylos tyrimo metu, apklausus pačią pareiškėją C. P., liudytoją J. Š., nenustačius kitų asmenų galėjusių matyti ir (ar) girdėti konfliktą, negauta jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog C. P. savo veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir ją pažeidė, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos C. P. skundą tenkina, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-45-2021 naikina ir C. P. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukia, nes jos veika neturi minėto administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjos C. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. sausio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-45-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną C. P. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė