Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27814-717/2015 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei Sonatai Vaicekauskienei, UAB „Būsto paskolų draudimas“, L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė Sonata Vaicekauskienė 2015-10-27 patvarkymu skundą tenkinti atsisakė. Nurodė, jog vykdo 2011-01-26 Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3781-285/2011 dėl 358223,71 Lt skolos išieškojimo iš skolininkų A. B. ir L. D. išieškotojo UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą adresu: Kaunas, Naujakurių g. 82-12, užvesta vykdomoji byla Nr. 0114/11/01259. Antstolė sustabdė 2015-09-25 elektroninėje erdvėje paskelbtas elektronines varžytynes, kol bus išspręsti kiti skundo reikalavimai. Kadangi butas Naujakurių g. 82-12, Kaune, nuosavybės teise priklauso po ½ dalį A. B. ir L. D., laikytina, kad nuosavybės dalys yra nustatytos, todėl varžytinės ½ daliai buto, priklausančiai A. B., yra paskelbtos teisėtai, o dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, iškilus būtinybei, galės kreiptis naujieji ½ dalies buto savininkai. Antstolė prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl teisės išieškoti iš turto, kuris nėra padalintas tarp bendraturčių, ir nenustatyta naudojimosi tvarka šiuo turtu ir dėl turto įvertinimo.

Nustatyta, jog antstolė S. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0114/11/01259 pagal 2011-01-26 Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3781-285/2011 dėl 358223,71 Lt skolos išieškojimo iš skolininkų A. B. ir L. D. parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą Kaune, Naujakurių g. 82-12, išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“. A. B. ir L. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio Kaune, Naujakurių g. 82-12. Antstolė 2015-04-15 patvarkymu, atsižvelgdama į 2015-04-03 ekspertizės aktą, nustatė areštuoto turto vertę – 36 000 Eur (vykd. b. l. 235). Antstolė 2015-04-29 patvarkymu netenkino A. B. prašymo paskirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti (vykd. b. l. 241-242). Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-09-02 nutartimi iškelta L. D. bankroto byla (vykd. b. l. 258–260). Antstolė paskelbė 2015-09-25 pirmąsias varžytynes įkeistam A. B. turtui ½ daliai trijų kambarių butui su rūsiu, esančiam Kaune, Naujakurių g. 82-12 (vykd. b. l. 272). 2015-10-16 antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo (vykd. b. l. 276).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Tik remdamasis CPK 667 straipsnio 1 dalimi išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį, teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjui A. B. ir L. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio Kaune, Naujakurių g. 82-12, t. y. nustatytos bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiosios dalys. Esant nustatytai idealiajai daliai, išieškojimas iš skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies galimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju areštuotą turtą – butą yra būtina realiai padalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką juo ir kad antstolė turi kreiptis į teismą su šiais prašymais. Be to, kaip tinkamai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats pareiškėjas šiuo klausimu yra pasyvus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neskundė antstolės 2015-04-29 patvarkymo, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo paskirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 2 dalis), t. y. su juo sutiko. Duomenų, kad antstolei kiltų abejonių dėl turto vertės, byloje nėra. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakartotinai skirti ekspertizę turto vertei nustatyti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktą, jog ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra reali ir pagrįsta, pagrindžia ir tai, jog pats išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris suinteresuotas susigrąžinti kuo didesnę reikalavimo dalį iš skolininko, sutinka su ekspertizės akte nustatyta turto verte, nes motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės nustatytos vertės nepateikė, antstolio patvarkymų neskundė ir atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nenurodė, jog nesutinka su ekspertizės nustatyta turto verte.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde nurodytais argumentais keisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas yra atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.