Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-05-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-65-416/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
eII-65-416/2024
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00028-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pažeidėjas
G. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-65-416/2024 Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00028-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gegužės 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant V. K., R. S.,dalyvaujant nubaustam asmeniui G. N., jo įgaliotam atstovui advokatui R. V.,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei A. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo nubaustos asmens G. N. įgalioto atstovo advokato R. V. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. sausio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-513-2024 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2024 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-513-2024, kuriuo G. N., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. AT-210 „Dėl gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 24 dalies 4 punktą dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., 12.00 val., Kazlų Rūdos sav., V. A. esant viešoje vietoje ir einant iš miško pro G. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš G. N. kiemo išbėgęs rudos spalvos šuo įkando V. A. į dešinę ranką ties riešu. Dėl patirto sužalojimo V. A. buvo nugabentas į VšĮ Marijampolės ligoninę žaizdos sutvarstymui. Už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą asmeniui skirta 225 Eur bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjo G. N. įgaliotas atstovas advokatas R. V. skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) skundžiamame nutarime nėra išdėstyta, kokiais įrodymais remiantis nustatyta, kad „iš kiemo išbėgęs rudos spalvos šuo“ įkando V. A.. G. N. medžiagoje pateiktame skunde nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, kad V. A. „įsiveržė į mūsų kiemą neblaivus, šūkavo, kažką nesuprantamai kalbėjo ir taip besielgdamas išgąsdino kieme vežimėlyje miegojusią devynių mėnesių anūkę, buvusią močiutės, tai yra mano žmonos, priežiūroje“ ir šuo įkando ne „viešoje vietoje“, o privačioje valdoje – kieme. Nutarime nėra jokių duomenų, kuo remiantis tiek protokole, tiek nutarime nurodomos aplinkybės, kad G. N. šuo išbėgo iš kiemo. G. N. šias aplinkybes išdėstė skunde dėl jam nepagrįstai surašyto administracinio nusižengimo protokolo, tačiau priėmusi nutarimą pareigūnė neatsižvelgė į realias įvykio aplinkybes, neapklausė nurodytos liudytojos – G. N. žmonos, nevertino neblaivais V. A. elgesio poveikio neturinčiam nei metų vaikui, nevertino, kad V. A. į privačią valdą pateko be leidimo;

2) nutarime nurodoma nusižengimo padarymo vieta yra labai nekonkreti – „Kazlų Rūdos sav.“, o įvykio aplinkybės – „V. A. esant viešoje vietoje ir einant iš miško pro G. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini),“ yra neįmanomos, kadangi G. N. privati valda – sklypas (duomenys neskelbtini), nesiriboja su mišku, o ribojasi tik su kitais privačių valdų, gyvenamaisiais namais užstatytais, sklypais, ką patvirtina visi žemėlapiai, kaip (duomenys neskelbtini);

3) nutarime nurodoma, kad „prieš bylos nagrinėjimą G. N. pateikė skundą, kuriuo nesutiko su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nurodydamas, kad nukentėjusysis į jo kiemą įsiveržė, o šuo gindamas teritoriją jam ir įkando. Prašo panaikinti protokole minimą kaltinimą“, tačiau nepasisakoma, kodėl nesivadovaujama G. N. paaiškinimu ir nenurodoma, kokiais įrodymais yra paneigiamos paaiškinime nurodytos aplinkybės. Kaip vienintelis G. N. paaiškinimų paneigimo argumentas nurodomas, kad „pagal administracinių nusižengimų registro duomenis G. N. 2020 m. yra tris kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnį, nors paskirtos baudos ir yra sumokėtos, tačiau matyti, kad jis savo šuns elgesio kritiškai nevertino, tvoros neužsitvėrė, šuo ir toliau laisvai gali judėti iš kiemo teritorijos“. Tai, kad 2020 metais kovo – balandžio mėnesiais G. N. padarė nusižengimus pagal ANK 346 straipsnį, neturi jokių sąsajų su skundžiamu nutarimu. 2020 m. G. N. šuo buvo jaunas, nepakankamai mokytas. Tai buvo trumpas – dviejų mėnesių laikotarpis per kurį įvyko visi trys nusižengimai ir visos šuns elgesio problemos buvo išspręstos. Pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, nenustatė aplinkybių, ar G. N. šuo 2023 m. rugsėjo mėn. 21 d., 12.00 val., išbėgo už namų valdų teritorijos, o darė prielaidą remiantis trijų su puse metų senumo įvykiu, kuris neturi jokių sąsajų su G. N. inkriminuojamu nusižengimu. Tai, kad ilgiau nei tris su puse metų nebuvo fiksuoti jokie gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimai, priešingai nei teigiama nutarime, parodo, kad asmuo padaręs ir pripažinęs padarytus pažeidimus, padarė tinkamas išvadas ir pažeidimų nebedaro;

4) priimant skundžiamą nutarimą, buvo grubiai pažeistas ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Nutarime nurodoma, kad yra pažeistas Taisyklių 24 dalies 4 punktas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Taisyklės nėra paskelbtos Teisės aktų registre, todėl jo nuostatos nėra nei žinomos nei gali būti taikomos sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą;

5) ANK 346 straipsnio 4 dalis nustato atsakomybę už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Tai yra nukreipiančioji norma ir tam, kad konstatuoti nusižengimą, yra būtina nurodyti kito teisės akto normos pažeidimą. Tačiau skundžiamame nutarime nėra nurodoma, kokia konkrečiai teisės norma yra pažeista.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Marijampolės AVPK atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Taisyklių 24.7 punkte numatyta, jog voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi 3 šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iššokti ar kitu būdu pabėgti. Taisyklių 24.8 punktas numato, kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Taisyklių 24.4 punktas numato, jog uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas turi būti įrengtas įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz. „Atsargiai, šuo!“. Įspėjamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens. Prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį. Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, kad G. N. kiemas neturi vartų, atvykus policijos pareigūnams šuo gulėjo terasoje, net pareigūnė paklausia, ar čia jis nuo ryto guli. Taip pat G. N. teiginys, kad jo sklypas nesiriboja su mišku, atmestinas. Kadangi nors ir G. N. sklypas nesiriboja su mišku, tačiau už sekančio sklypo prasideda miškas. Taip pat nurodo, kad neapklausta yra jo žmona. Nors vaizdo įraše pareigūnė kalbino G. N. žmoną, tačiau dėl bylai reikšmingų duomenų neturėjimo, apklausa netikslinga. Iš Taisyklių matyti, jog šuo nepririštas gali būti laikomas tik uždaroje teritorijoje ir tik užtikrinus tai, jog šuo neišbėgs. Taigi, šuniui išbėgus ir dėl to atsiradus žalos asmens sveikatai ar turtui, šuns savininkas laikomas atsakingu už atsiradusią žalą. Pažymi, jog būtent dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nevykdymo savo pareigų augintinio (šuns) laikymui, dėl ko šuo išbėgo iš kiemo, prie nukentėjusiojo, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būtų vykdęs savo pareigas augintinio laikymui, šuo nebūtų išbėgęs ir įkandęs nukentėjusiajam. Įvertinant administracinio nusižengimo byloje, kurioje priimtas nutarimas Nr. 64-ANR_N-513-2024, visus esamus duomenis, G. N. skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis paskirtas laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Institucijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo institucijos nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti. Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir ANK 617-619 straipsniais.

Nubaustas asmuo G. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad išgirdo šuns amtelėjimą, šuo bėgo link priekinės namo dalies, jis bėgo paskui šunį. Nukentėjusysis V. A. buvo užėjęs į jo kiemo teritoriją ir tuo metu šuo nukentėjusiajam įkando į ranką. Nepamena, ar įvykio metu vartai buvo. Jis pats aprišo ranką nukentėjusiajam. Apie įvykį jokiai institucijai nepranešė. Policijos pareigūnai į jo namus atvyko tik po dviejų savaičių.

Nubausto asmens G. N. įgaliotas atstovas R. V. teismo posėdžio metu skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. N. atžvilgiu nutraukti. ANK 346 straipsnio 4 dalis numato, kad turi būti nustatyti du elementai – teisės aktas, kuris buvo pažeistas ir dėl to pažeidimo kilusi žala. Negaliojanti teisės norma (kaip yra šiuo atveju), negali būti nusižengimo pagrindas. Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad šuo V. A. įkando privačioje teritorijoje, bet ne viešoje vietoje. Apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūros laikas yra nuo 13.20 val. iki 13.45 val., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnų atvykimo laikas yra 12.48 val., išvykimo – 13.14 val. Nėra aišku, ar buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir kada minėtas procesinis veiksmas buvo atliekamas.

Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą įgaliota atstovė A. Č. nurodė, kad prašo skundo netekinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Paaiškino, jog kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Taisyklės Teisės aktų registre (E-tar.lt) nebuvo paskelbtos. Atsižvelgiant į tai, prašo skundžiamame nutarime esančią minėto teisės akto nuorodą pakeisti į Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-33 (toliau – Aprašas), 38 punktą – žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz. skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.

Nukentėjusysis V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo iš miško pro G. N. namus. Jis ėjo gatve, kai šuo išbėgo iš G. N. kiemo ir jį puolė, įkando į ranką. Kieme vartų nėra, tačiau šuo į gatvę išbėgo per tą vietą, kurioje turėtų būti vartai. Gatvėje kitų žmonių nebuvo, jis su niekuo nekalbėjo. Nebuvo sustojęs prie G. N. tvoros. Šuns savininkas G. N. uždarė šunį, nukentėjusiajam suteikė pirmąją pagalbą – aprišo sužalotą ranką. Po įvykio nuėjo pas pažįstamas į namus, kurie taip pat aprišo ranką ir iškvietė medikus ir policijos pareigūnus.

Liudytoja S. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnė. Buvo gautas iškvietimas, kad žmogui įkando šuo. Atvykus policijos pareigūnams, juos pasitiko nukentėjusysis ir du asmenys, kurie iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnams atvykus, nukentėjusiajam jau buvo suteikta pagalba – apvyniota ranka. Nukentėjusysis V. A. nurodė, kad jam G. N. šuo įkando į ranką. Asmuo nurodė, kad šuo jį užpuolė gatvėje. Nukentėjusysis buvo galimai neblaivus. Medikai V. A. išvežė į gydymo įstaigą, tuomet pareigūnai nuvyko pas G. N. į namus. G. N. paaiškino, kad jis išgirdo triukšmą, kadangi jam priklausantis šuo užpuolė V. A. Jis šunį sudrausmino ir šuo jo klausė. G. N. nurodė, kad šuo V. A. užpuolė jo kieme. Pareigūnai apžiūrėjo gatvę ir G. N. kiemą. Gatvės pagrindas yra pakankamai kietas, todėl nesimatė jokių pėdsakų. G. N. kieme yra tvora, tačiau vartų vietoje – tuščia. Įvykio vietoje G. N. žmona nurodė, kad prižiūrėjo anūkę, buvo kitoje namo pusėje, todėl įvykio nematė ir nieko negirdėjo, policijai vertingos informacijos suteikti negali.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl G. N. apklausoje nurodytos datos ištaisymo parašyta, jog atliekant administracinį tyrimą ROIK 23221526397 G. N. apklausos metu buvo įrašyta neteisinga data – spausdinimo klaida. Todėl apklausoje nurodytą „šių metų rugsėjo 28 d.” frazę pagal kitus tyrimo duomenis ir įvykio aplinkybes reikia ištaisyti kaip „šių metų rugsėjo 21 d.”.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnės tarnybiniame pranešime fiksuota, jog atliekant tyrimą administracinėje medžiagoje dėl to, jog G. N. šuo įkando V. A. į ranką, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Bendraujant su (duomenys neskelbtini) name gyvenančia D. V., moteris teigia, jog apie įvykį, kai šių metų rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, pažįstamam iš matymo A. kaimyno G. N. šuo įkando į ranką, žino, tačiau pati nieko nematė, nes tuo metu buvo darbe. Klausiant moterį apie G. N. šunį, ar jis išbėga į gatvę, ar šuo yra agresyvus, ar minimas šuo yra sužalojęs kažkada kitus asmenis, moteris nuo parodymų atsisako ir teigia jokios informacijos apie kaimyną neteiks, nes nori išlaikyti draugiškus santykius su juo. Su moterimi tuose pačiuose namuose gyvena Ž. S. ir V. S., kurie paklausti apie minimas aplinkybes bei kaimyno G. N. šunį, sako, jog nieko nežino ir negali nieko papasakoti. V. S. sakė, kad tik po įvykio matė, jog prie G. N. namų stovėjo policijos automobilis. Daugiau aplinkybių jis nežino. Tą pačią dieną telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su (duomenys neskelbtini), gyventoja J. Š., kuri teigė, apie įvykį, kad kaimyno G. N. šuo būtų įkandęs miestelio gyventojui A., nieko nežino, pati nieko nematė, nes dienomis visada būna darbe. Moteris teigė, nėra mačiusi, kad G. N. šuo išbėgtų į gatvę ar kitaip netinkamai elgtųsi.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra žvyruoto paviršiaus, kurios abiejose pusėse yra privatūs gyvenamieji namai. Gatvėje šaligatvių nėra. Atvykus prie namo pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), matoma, jog nuo gatvės pusės gyvenamojo namo teritorija aptverta balta medine tvora su mūriniais stulpais. Ant tvoros yra pašto dėžutė, greta jos ženklas, kad teritorija filmuojama vaizdo kamera ir kad kieme yra šuo. Tvora tvarkinga, nesulaužyta. Įvažiavimo į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), nėra tvoros, vartų, ar kitokio barjero, atskiriančio namų valdą nuo gatvės. Atviras tarpas tarp tvoros kraštų įeiti ar išeiti į gatvę ar kiemą (adresu (duomenys neskelbtini)) yra apie 5 metrų pločio. (duomenys neskelbtini) gatvėje apžiūrint teritoriją nutolus nuo (duomenys neskelbtini) namų valdos apie 20 metrų atstumu, ant gatvės dangos dėmių panašių į kraują nesimato. Žvyruota gatvės danga yra nelygi, joje žmogaus ar gyvūno pėdsakų, tinkamų identifikavimui nėra. Įėjus į (duomenys neskelbtini) namų valdą, matomas kieme stovintis Volvo automobilis, baltos spalvos namas, kiti pastatai. Pro namo dešinę (vakarinę) pusę matosi toliau nuo gatvės esantis pastatas su terasa ant kurios guli rudos spalvos šuo. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

R. B. paaiškinime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 12.10 val., į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas V. A. ir sakė, kad jam įkando į ranką šuo. Jo dešine ranka buvo apvyniota medžiaga. Ant dešinės rankos matėsi kraujo dėmelių. Jos vyras perrišo V. A. ranką ir iškvietė medicinos darbuotojus. V. sakė, kad į ranką jam įkando G. šuo.

R. V. paaiškinime nurodyta, kad ji yra G. N. kaimynė. Žino, kad G. N. namų teritorija yra aptverta, tačiau toje vietoje, kurioje turi būti vartai – jų nėra. Jai kažkas pasakojo, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. G. N. šuo įkando V. A. į ranką. Yra mačiusi, kad G. N. šuo išbėga į gatvę. Kiek teko matyti paskutiniu metu, G. N. šunį vedžioja su pavadžiu.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnės raštu „Dėl informacijos pateikimo“ prašoma VšĮ Marijampolės ligoninės pateikti turimus duomenis apie V. A. patirtą sužalojimą ir suteiktas paslaugas ligoninėje.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnės užduotimi atlikti objektų turimą pavesta nustatyti: 1) kokie kūno sužalojimai padaryti V. A., jų lokacija, atsiradimo mechanizmas, padarymo eiliškumas, laikas ir sunkumo laipsnis; 2) koks kiekvieno atskirai ir bendrai padaryto kūno sužalojimo laipsnis; 3) keliais ir kokiais poveikiais padaryti kūno sužalojimai; 4) ar galėjo atsirasti sužalojimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis? Ar galėjo susižaloti pats?

G. N. apklausos protokole parašyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. jis ir žmona su anūke (8 mėn.) bei šuo buvo kieme. Žmona buvo vienoje pusėje namo, toje dalyje, kuri yra link (duomenys neskelbtini) gatvės, link išėjimo į gatvę. O jis su šunimi kitoje pusėje namo, šone namo giliau kieme, kur jam gatvė nebuvo matyti. Išgirdo, kad kažkas kalba, bet nesimatė priekinio kiemo. Matė, kad šuo pakėlė ausis ir nubėgo, jis jį stabdė ir pamatė, kad įėjusiam A. į jo teritoriją, garsiai kalbant ir esant neblaiviam, šuo jam įkando. A. buvo apie trys metrai įėjęs į teritoriją, į kiemą. Šuo yra mokintas ir kilmingas, jis mokintas saugoti namų turtą ir tuo pačiu teritoriją. Jis šuns ant A. nesiundė. Suprato, kad pamatęs tą patį asmenį (A.) šuo bandė jį iš teritorijos išvyti. Kai jau šuo įkando A. į ranką, kurią – nežino, suteikė jam pirmąją pagalbą. A. paklaustas, ko atėjo, nesugebėjo atsakyti. Nemokėjo paaiškinti. Paklaustas, kodėl rėkauja, jis nesugebėjo paaiškinti. Jo privati namų valda yra aptverta tvora, tik vartų vietoje nėra vartų, tiesiog atviras įvažiavimas į kiemą. Šuo, kuris įkando A., yra neagresyvus, net kaimynų nepuola, yra taikus, tačiau šuo netoleruoja neblaivių asmenų. Juolab, kad A. yra ne kartą pastebėtas jo teritorijoje neblaivus.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1) V. A. klinikiniais duomenimis konstatuota kastinė dešinio dilbio žaizda buvo padaryta įkandant, galimai 2023 m. rugsėjo 21 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; 2) atsakyta 1 punkte; 3) V. A. konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas vienu poveikiu; 4) V. A. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis; susižalojimą asmuo galėjo pasidaryti pats.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios yra nurodytos ir skundžiamame nutarime.

Šalies argumentai

V. A. paaiškinime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) ėjo iš miško link (duomenys neskelbtini). Prie jo pribėgo didelis rudos spalvos šuo, kuri iš karto jam griebė už dešinės rankos riešo. Iš karto kieme pasirodė šuns savininkas G. N. ir pašaukė šunį. G. N. jį nusivedė į kiemą ir ranką užrišo medžiaga. VšĮ Marijampolės ligoninėje ranka jam buvo sutvarstyta, duota vaistų. Jis šuns nekvietė, neerzino, jam nieko nedarė.

Ambulatorinio apsilankymo aprašyme fiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 21 d. V. A. VšĮ Marijampolės ligoninėje nustatytas šuns įkandimas.

Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 13.14 val., pagal pranešimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur buvo V. A. Asmeniui buvo sutvarstyta ranka, ant tvarsčio matėsi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Asmuo iš kalbos ir elgesio atrodė neblaivus, tačiau keletą kartų bandžius pūsti į alkoholio matavimo prietaisą, nepavyko nustatyti girtumo. V. A. nurodė, kad jam einant gatve (duomenys neskelbtini), jį užpuolė iš privataus kiemo išbėgęs šuo, bei sužalojo jam dešinę ranką. V. A. nurodė, kad šuo priklauso (duomenys neskelbtini) gyventojui G. N. V. A. buvo išgabentas į VšĮ Marijampolės ligoninę tolimesnei apžiūrai. Tuomet liudytoja buvo apklausta R. B., pas kurią pagalbos po šuns įkandimo kreipėsi V. A.. Po apklausos buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. N. Jo gyvenama teritorija yra aptverta tvora, tačiau kur yra įvažiavimas į kiemą jokių vartų ar kitokios užtvaros nėra. Ant greta įvažiavimo į kiemą esančios tvoros yra žyma, kad kieme yra šuo ir jog teritorija filmuojama. Kieme ant pastato terasos matėsi gulintis rodos spalvos šuo, kuris buvo palaidas, be antsnukio. Bendraujant su G. N., pastarasis nurodė, kad tą pačią dieną, jis išgirdo triukšmą būdamas kieme. Kai šuo užpuolė žmogų jis nematė, tik išgirdo garsus (vapaliojimus), kad šunį erzina, ir matė, kaip šuo atšoko nuo žmogaus. G. N. teigė, jog jo šuo gyvena ant sofos ir paprastai nebėga į gatvę, o V. A. užpuolė kieme. Dar kartą paklausus G. N. ar ant gatvės užpuolė V. A., pastarasis teigia, kad jis matė, jog šuo užpuolė „šičia“ (kieme). Paprašius parodyti vaizdo įrašus, nes ant tvoros yra ženklas, jog teritorija filmuojama, G. N. teigė, jog nefilmuojama. G. N. teigia, kad jis išgirdo triukšmą, iš už išlindo ir pamatė, kad Bosas (šuns vardas) ten stovi (asmuo rodo savo kiemo teritoriją). Tuomet jis šunį pasišaukė ir uždarė, o V. A. pasikvietė ir užrišo ranką. Paklausus, ar V. A. dažnai ateina, gal kokius darbus atlieka ir pan. G. N. nurodė, kad jokių darbų pas jį V. A. nedirba, tiesiog jis visur vaikšto. Paklausus, ar G. N. matė, kad šuo įsikabinęs į V. A. ranką, asmuo paaiškino, kad viskas įvykio staigiai, V. A. stovėjo ranką užsiėmęs. G. N. teigia, kad V. A. užsiėmęs ranką stovėjo jo kieme kai jis pamatė. Pašaukė šunį, Bosas atitrūko nuo jo. Paklausus, ar šuo buvo įsikandęs į V. A. ranką, G. N. teigia, kad jis nematė, ar buvo įsikandęs, matė, kad užsiėmęs už rankos ir čia (kieme) stovi. Teigia, jog visas įvyko staigiai. Paklausus, ar šuo nuo ryto buvo palaidas, ar jis visą laiką palaidas, G. N. teigia, kad šuo visą laiką būna ant sofos. Nurodžius G. N., jog atvykus policijai šuo buvo palaidas ant terasos, G. N. klausia, ar kas draudžia šuniui būti ant terasos. Paklausus dar kartą, ar šuo nuo ryto buvo ant terasos, G. N. nurodo, kad ne, ryte ėjo į mišką, po to pavalgė, pavalgius miegojo ant sofos, paskui išeina ant terasos. Pareigūno paprašius užtikrinti, kad šuo neišbėgtų į gatvę, G. N. teigia, kad ant nieko šuo nepuola, tik ant A., nes A. eina burba prisigėręs, nemėgsta jo. G. N. paklausta, ar namuose yra kitų žmonių, kurie galėjo girdėti įvykį. G. N. nurodė, kad yra žmona. G. N. pakviečia žmoną. G. N. žmona teigia, kad nieko negirdėjo ir nematė, tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikė, moteris teigė, jog V. užeina kiekvieną dieną, mėgsta, jis per kiemus vaikščioti, kiekvieną dieną vaikšto, kažkur vis eina.

Nuotraukoje fiksuotas G. N. namo ir kiemo vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Matoma, kad G. N. kiemo teritorija yra aptverta tvora, tačiau toje vietoje, kurioje yra įvažiavimas į kiemą, jokių vartų ar kitokios užtvaros nėra. Iš nuotraukos metaduomenų matyti, kad ji daryta 2023 m. rugsėjo 21 d., 13.19 val.

Vaizdo įraše fiksuota, jog policijos pareigūnė sako G. N. „gavome iškvietimą, kad prie pusę val. pas jus šuo žmogų užpuolė. Didelis šuo, užrašyta, kad pavojingas, tačiau net vartų nėra.“ G. N. nurodo, kad girdėjo garsus. G. N. nurodo, kad šuo V. A. užpuolė kieme. Policijos pareigūnei pastebėjus, kad ant tvoros yra informacija, jog G. N. kiemo teritorija yra filmuojama ir gal jis gali pateikti vaido įrašą, kuris patvirtintų, kad užpuolimas tikrai įvyko kieme, G. N. nurodo, kad vaizdo kamera nefilmuoja.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismo raštu „Dėl informacijos pateikimo“, skirtu Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Teisės ir viešųjų pirkimų skyriui, prašoma: 1) pateikti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-18 įsakymu Nr. AT-210 patvirtintas taisyklės „Dėl gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse”; 2) nurodyti, ar minėtas teisės aktas buvo paskelbtas Teisės aktų registre (E-tar.lt). Jeigu buvo – nurodyti paskelbimo nuorodą, jeigu nebuvo – nurodyti nepaskelbimo priežastis.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-18 įsakymu Nr. AT-210 „Dėl gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Šios taisyklės buvo patalpintos Kazlų Rūdos savivaldybės internetinėje svetainėje (www.kazluruda.lt). Dėl žmogiškos klaidos minėtos taisyklės nebuvo pateiktos paskelbimui Teisės aktų registre (E-tar.lt).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 150 Eur iki 300 Eur.

Skunde nurodoma, jog skundžiamame nutarime nėra išdėstyta, kokiais įrodymais remiantis nustatyta, kad „iš kiemo išbėgęs rudos spalvos šuo“ įkando V. A. G. N. medžiagoje pateiktame skunde nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, kad V. A. „įsiveržė į mūsų kiemą neblaivus, šūkavo, kažką nesuprantamai vapėjo ir taip besielgdamas išgąsdino kieme vežimėlyje miegojusią devynių mėnesių anūkę, buvusią močiutės, tai yra mano žmonos, priežiūroje“ ir šuo įkando ne „viešoje vietoje“, o privačioje valdoje – kieme.

Teismas, vertindamas nurodytus argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai konstatavo, kad G. N. padarė jam inkriminuotą nusižengimą. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar kitos bylą nagrinėjančios institucijos prerogatyva. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog jam priklausantis šuo buvo namo kieme, o ne išbėgo į gatvę. G. N. nurodo, kad nukentėjusysis V. A. buvo užėjęs į jo kiemo teritoriją ir tuo metu šuo nukentėjusiajam įkando į ranką. Nurodyta nubausto asmens versija yra laikoma gynybine asmens pozicija, kuri yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusysis V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ėjo pro G. N. namus. Jis ėjo gatve, kai šuo išbėgo iš G. N. kiemo ir jį puolė, įkando į ranką. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi nenustatyta, jog jis yra suinteresuotas apkalbėti G. N. ar kitaip jam pakenkti, to nenurodė ir pats nubaustas asmuo. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodymus davė, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, tarnybiniame panešime fiksuota, kad tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir iš karto po įvykio, kadangi atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad jam einant gatve (duomenys neskelbtini), jį užpuolė iš privataus kiemo išbėgęs šuo, bei sužalojo jam dešinę ranką. V. A. poziciją dėl įvykio vietos patvirtina ir liudytojos S. Ž. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad policijos pareigūnams iš karto po įvykio nukentėjusysis V. A. nurodė, kad šuo jį užpuolė gatvėje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad net ir nustačius faktinę aplinkybę, jog šuo nukentėjusįjį užpuolė ne gatvėje, o G. N. namų kieme, nurodyta vieta nebūtų laikoma privačia valda. Teisės doktrinoje aiškinant viešosios vietos sąvokos sampratą nustatyta, jog priklausomai nuo reglamentuojamo teisinio santykio ir teisės akto tikslo viešoji vieta gali būti suprantama kaip vieta – teritorija nuosavybės teise priklausanti valstybei ar savivaldybei – viešoji erdvė, arba kaip vieta ar teritorija, neatsižvelgiant į tai, kam ji priklauso nuosavybės teise, tačiau prieinama visuomenei, arba, kaip nurodoma gausioje teismų praktikoje, net kaip vieta, net ir priklausanti privačios nuosavybės teise, tačiau kurioje siekiama apginti visuomenės interesus ir dėl to ji laikytina viešąja vieta.

Aprašo 2.4 punkte numatyta, jog viešoji vieta – aikštė, parkas, skveras, paplūdimys, daugiabučio namo kiemas, valstybės ir savivaldybės institucijos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, prekybos, viešojo maitinimo, apgyvendinimo, poilsio ir pramogų organizavimo ir kitas paslaugas teikianti įstaiga, taip pat teritorija, statinys ar patalpa, kuriuose asmenys gali laisvai lankytis.

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo nurodyta, kad nuo gatvės pusės G. N. gyvenamojo namo teritorija aptverta balta medine tvora su mūriniais stulpais. Atviras tarpas tarp tvoros kraštų įeiti ar išeiti į gatvę ar kiemą (adresu (duomenys neskelbtini)) yra apie 5 metrų pločio. Tarnybiniame pranešime fiksuota, jog adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena G. N., jo gyvenama teritorija yra aptverta tvora, tačiau kur yra įvažiavimas į kiemą jokių vartų ar kitokios užtvaros nėra. Nuotraukoje (kuri padaryta įvykio dieną – 2023 m. rugsėjo 21 d.) fiksuotas G. N. namo ir kiemo vaizdas nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Matoma, kad G. N. kiemo teritorija yra aptverta tvora, tačiau toje vietoje, kurioje yra įvažiavimas į kiemą, jokių vartų ar kitokios užtvaros nėra. Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. N. namų valdos teritorija įvykio metu buvo aptverta tvora, tačiau vartų vietoje vartai įmontuoti nebuvo, kas suponuoja situaciją, jog pašaliniai asmenys galėjo pateikti į G. N. kiemą bei šuo nevaržomas išbėgti į gatvę.

Skunde nurodoma, kad skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė neapklausė liudytojos – G. N. žmonos, nevertino neblaivais V. A. elgesio poveikio neturinčiam nei metų vaikui, nevertino, kad V. A. į privačią valdą pateko be leidimo. Teismas, visų pirma, pažymi, kad institucija atsiliepime nurodo, kad nors vaizdo įraše pareigūnė kalbino G. N. žmoną, tačiau dėl bylai reikšmingų duomenų neturėjimo, apklausa netikslinga. Tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pareigūnė S. Ž. Teismo vertinimu, G. N. žmonos apklausa būtų buvęs perteklinis procesinis veiksmas. Tuo labiau, kad moteris bylai reikšmingų duomenų negalėjo nurodyti. Kaip teigia ir pats pareiškėjas, kad ji įvykio metu buvo kitoje pusėje – už namo. Antra, V. A. neblaivumas nepaneigia G. N. pareigos turimą šunį laikyti taip, kad jis nekeltų grėsmės kitų asmenų saugumui ir nedarytų žalos sveikatai. Trečia, byloje yra paneigta G. N. versija, kad V. A. buvo atėjęs į jo kiemo teritoriją.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu G. N. nurodė, jog policijos pareigūnai dėl analizuojamo įvykio pas jį į namus atvyko tik po kelių savaičių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo klaidina teismą, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo bei nuotraukos aiškiai matyti, kad policijos pareigūnai į G. N. namus atvyko įvykio dieną – 2023 m. rugsėjo 21 d.

Skunde parašyta, jog nutarime nurodoma nusižengimo padarymo vieta yra labai nekonkreti – „Kazlų Rūdos sav.“, o įvykio aplinkybės – „V. A. esant viešoje vietoje ir einant iš miško pro G. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini)“, yra neįmanomos, kadangi G. N. privati valda – sklypas (duomenys neskelbtini), nesiriboja su mišku, o ribojasi tik su kitais privačių valdų, gyvenamaisiais namais užstatytais, sklypais, ką patvirtina visi žemėlapiai, kaip (duomenys neskelbtini).

Teismas sutinka su aptariamu skundo argumentu, kad skundžiamo nutarimo grafoje „nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas” tik abstrakčiai nurodyta, jog nusižengimas įvykdytas Kazlų Rūdos sav. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tiksli nusižengimo padarymo vieta yra prie G. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, jog ANK 638 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir nurodytą teisinį reglamentavimą, patikslinama Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. sausio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-513-2024 grafa „nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas”, nurodant, kad nusižengimo padarymo vieta yra prie G. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismo vertinimu, atlikus minėtą korekciją skundžiamame nutarime, G. N. nebuvo atimta galimybė gintis nuo pareikšto kaltinimo. Asmuo gynėsi nuo kaltinimo, pateikdamas skundą institucijai, surašiusiai skundžiamą nutarimą – Marijampolės AVPK. Institucijai, netenkinus pareiškėjo skundo, jis nuo kaltinimo ginasi ir teisme. Taigi, iš tiek iš administracinio nusižengimo protokolo, tiek iš skundžiamo nutarimo turinio asmuo suvokė, už kokį nusižengimą jam yra taikoma administracinė atsakomybė.

Kaip minėta, skunde nurodoma ir tai, kad įvykio aplinkybės – „V. A. esant viešoje vietoje ir einant iš miško pro G. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini),“ yra neįmanomos, kadangi G. N. privati valda – sklypas (duomenys neskelbtini), nesiriboja su mišku. Teismas pažymi, kad įvykio aplinkybėse nėra nurodoma, jog G. N. privati valda – sklypas (duomenys neskelbtini), ribojasi su mišku. Įvykio aplinkybėse fiksuota tik tai, kad nukentėjusysis ėjo iš miško pro G. N. namus.

Dar vienas skundo argumentas – nutarime nurodoma, kad „prieš bylos nagrinėjimą G. N. pateikė skundą, kuriuo nesutiko su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nurodydamas, kad nukentėjusysis į jo kiemą įsiveržė, o šuo gindamas teritoriją jam ir įkando. Prašo panaikinti protokole minimą kaltinimą“. Tačiau nepasisakoma, kodėl nesivadovaujama G. N. paaiškinimu ir nenurodoma, kokiais įrodymais yra paneigiamos paaiškinime nurodytos aplinkybės. Kaip vienintelis G. N. paaiškinimų paneigimo argumentas nurodomas, kad „pagal administracinių nusižengimų registro duomenis G. N. 2020 m. yra tris kartus baustas administracine tvarka pagal ANK 346 straipsnį, nors paskirtos baudos ir yra sumokėtos, tačiau matyti, kad jis savo šuns elgesio kritiškai nevertino, tvoros neužsitvėrė, šuo ir toliau laisvai gali judėti iš kiemo teritorijos“. Tai, kad 2020 metais kovo – balandžio mėnesiais G. N. padarė nusižengimus pagal ANK 346 straipsnį, neturi jokių sąsajų su skundžiamu nutarimu. 2020 m. G. N. šuo buvo jaunas, nepakankamai mokytas. Tai buvo trumpas – dviejų mėnesių laikotarpis per kurį įvyko visi trys nusižengimai ir visos šuns elgesio problemos buvo išspręstos. Tai, kad ilgiau nei tris su puse metų nebuvo fiksuoti jokie gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimai, priešingai nei teigiama nutarime, parodo, kad asmuo padaręs ir pripažinęs padarytus pažeidimus, padarė tinkamas išvadas ir pažeidimų nebedaro.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, nustatant, ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, paaiškinimai, specialisto išvada dėl sužalojimų ir kita bylos medžiaga. Įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Teismas pažymi, jog ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismo nuomone, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis ir įrodymus, sugretinusi byloje esančius įrodymus, juos palyginusi tarpusavyje bei susiejusi į vieningą, logišką visumą, vadovavosi nei tik skunde minimu trijų su puse metų senumo įvykiu, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą.

Skunde taip pat nurodoma, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo grubiai pažeistas ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimas, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Nutarime nurodoma, kad yra pažeistas Taisyklių 24 dalies 4 punktas. Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. AT-210 nėra paskelbtas Teisės aktų registre, todėl jo nuostatos nėra nei žinomos nei gali būti taikomos sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą.

Teismas sutinka su aptariamu skundo argumentu, kad skundžiamame nutarime nurodytas negaliojantis teisės aktas – Taisyklės. Teismas šioje administracinio nusižengimo byloje buvo aktyvus rinkdamas įrodymus, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus buvo paprašyta pateikti Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. AT-210 patvirtintas taisykles „Dėl gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse”; nurodyti, ar minėtas teisės aktas buvo paskelbtas Teisės aktų registre (E-tar.lt). Jeigu buvo – nurodyti paskelbimo nuorodą, jeigu nebuvo – nurodyti nepaskelbimo priežastis. Buvo gautas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. AT-210 „Dėl gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės. Šios taisyklės buvo patalpintos Kazlų Rūdos savivaldybės internetinėje svetainėje (www.kazluruda.lt). Dėl žmogiškos klaidos minėtos taisyklės nebuvo pateiktos paskelbimui Teisės aktų registre (E-tar.lt).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad: įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas – būtina sąlyga jiems įsigalioti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutarimas); įstatymu turi būti nustatyta įstatymų paskelbimo tvarka ir informacijos šaltinis, kuriame įstatymai turi būti paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); įstatymų paskelbimas turi būti toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu; toks įstatymų paskelbimas yra oficialus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai); įstatymai turi būti paskelbti viešai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas); teisė negali būti nevieša (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d. nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai).

Taigi, konstatuojama, jog Taisyklių nepaskelbus Teisės aktų registre (E-tar.lt), minėtas dokumentas nebuvo įsigaliojęs ir negalėjo būti taikomas (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 17 punktas, 19 straipsnio 1 ir 3 dalys, 20 straipsnio 1 dalis).

Nepaisant aukščiau aptartos susiklosčiusios situacijos, teismo vertinimu, teisės akto nepaskelbimas teisės aktų registre (E-tar.lt) negali suponuoti situacijos, kad įrodytą administracinį nusižengimą padaręs asmuo liktų nenubaustas ir jam nebūtų taikoma administracinė atsakomybė, kad nebūtų ginamos žmogaus teisės, kurias saugo ANK normos.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. N. pažeidė Taisyklių 24.4 punktą. Iš internete viešai prieinamos informacijos, esančios Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos internetiniame tinklalapyje (https://www.kazluruda.lt/doclib/oggrjqw9l2r776pvwe5fy7c6v4fxg5kc), matyti, kad neįsigaliojusio teisės akto 24.4 punkte buvo numatyta, kad uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, tačiau gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad šuo negalėtų išbėgti iš teritorijos. Tokiu atveju matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas turi būti įrengtas įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“. Įspėjamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens. Prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį.

Aprašas nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius gyvūnų laikymo reikalavimus, specialiuosius ūkinių gyvūnų, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo reikalavimus savivaldybių teritorijų kaimo (kaimų, miestelių ir viensėdžių) ir miesto gyvenamosiose vietovėse.

Aprašo 38 punkte numatyta, kad žemės valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, jei užtikrinama, kad šunys iš jos neišeis (pvz., žemės valdoje, aptvertoje tvora su įrengtais vartais, kuriais užtikrinama, kad šunys iš žemės valdos neišeis). Tokiu atveju matomoje vietoje (pvz., prie vartų) turi būti įspėjamasis ženklas su ar be užrašo, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie tokios žemės valdos įėjimo rekomenduojama įrengti priemonę (pvz., skambutį) žemės valdoje esantiems asmenims pakviesti.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, ši nuostata leidžia teismui pačiam pašalinti trūkumą, susijusį su nusižengimo kvalifikavimu, jeigu tai nekeičia administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinio nusižengimo esmės.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti korekcijas administracinio nusižengimo protokole tuomet, kai pirmosios instancijos teismas pats nagrinėja administracinio nusižengimo bylą ir priima nutarimą. Šiuo atveju teismas nagrinėja skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo. ANK 642 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Nagrinėjamu atveju, ANK norma buvo pritaikyta tinkamai, taip pat tinkamai paskirta administracinė nuobauda, tik nurodytas negaliojantis teisės aktas – Taisyklės, kuris Teisės aktų registre nebuvo paskelbto dėl žmogiškosios klaidos. Teismas šiuo atveju nekeičia administracinio nusižengimo kvalifikavimo ir nepaskiria naujos nuobaudos, todėl neturi pagrindo vadovautis ANK 642 straipsnio 3 dalimi ir priimti sprendimą panaikinti skundžiamą nutarimą. Teismo nuomone, sistemiškai analizuojant ir aiškinant ANK 635 straipsnio 3 dalį ir ANK 642 straipsnį, teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, gali pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį, šiuo atveju – į specialųjį teisės aktą (Aprašo 38 punktą).

Kartu pažymėtina, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, jog nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017, 2AT-50-303/2018, 2AT-10-628/2022).

Teismo nuomone, pakeitus nuorodą į specialiąją teisės normą, administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. teisinė padėtis nėra bloginama, nes tai nekeičia administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, esmės, kodekso straipsnis ir jo dalis nesikeičia. Tuo labiau, kad Taisyklių 24.4 ir Aprašo 38 punkte nematytas reglamentavimas yra iš esmės analogiškas. Be to, apie tokią galimybę teismas pareiškėją ir jo atstovą įspėjo dar bylos įrodymų stadijoje.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skunde ir posėdžio metu išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, todėl G. N. įgalioto atstovo advokato R. V. skundą atmetamas.

Sutinkamai su aukščiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad turi būti patikslinama Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. sausio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-513-2024 grafa „nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas”, nurodant, kad nusižengimo padarymo vieta yra prie G. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Taip pat turi būti pakeičiama Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. sausio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-513-2024 grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas” esanti nuoroda iš specialiojo negaliojančio teisės akto – Taisyklių 24 dalies 4 punkto į tinkamą ir šiuo atveju taikytiną teisės aktą – Aprašo 38 punktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. N. įgalioto atstovo advokato R. V. skundą atmesti.

Patikslinti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. sausio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-513-2024 grafą „nusižengimo (-ų) padarymo vieta, data, laikas”, nurodant, kad nusižengimo padarymo vieta yra prie G. N. namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. sausio 31 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-513-2024 grafoje „teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas” nurodytą nuorodą į Gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. AT-210 „Dėl gyvūnų laikymo Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 24 dalies 4 punktą į Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. B1-33, 38 punktą.

Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Laimondas Noreika