Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2818-1128/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-06
Bylos Nr.
1-2818-1128/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32418-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
P. B.
Advokatai
Girdutis Vainius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2818-1128/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32418-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.6.6; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Semėnienei,kaltinamajai P. B.,jos gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 01.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,64 promilės neblaivumas.

Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 18 d., 22.00 val., išvyko iš namų ir atvažiavo pas draugę į (duomenys neskelbtini). Draugė jai pasiūlė išgerti. Prieš tai ji nevartojo alkoholio, todėl nežino jo poveikio. Išgėrė vieną stiklinę, po to išgėrė kitą. Nepajuto, kad yra apsvaigusi. Tada pas jas atėjo draugas. Paprašė nuvažiuoti į degalinę. Nejautė, kad yra girta, nes nelabai suprato poveikio. Nuvažiavo į degalinę ir mašinoje jai pasidarė bloga. Ji nusprendė priparkuoti automobilį. Apdaužė automobilius. Paprašė draugo išlipti iš automobilio, kad padėtų jai prisiparkuoti. Kliudė dar vieną automobilį. Tada atvažiavo pareigūnai. Ji pirmą kartą gyvenime vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. Vartojo degtinę. Išgėrė daugiau negu pusę butelio. Degtinę gėrė dviese. Automobilyje pasijuto apgirtusi. Apgirtusi pasijuto grįždama. Kai parkavo automobilį, jautėsi apsvaigusi. Gailisi. Padarė išvadas, kad sėsti prie vairo girtai negalima.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamoji apklausta P. B. parodė, kad 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 00:00 val. su savo automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) važiavo į degalinę, vėliau vyko atgal pas draugę adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodama pajuto, kad atsitrenkė į stovintį automobilį. Norėjo pasistatyti automobilį, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, nuvažiavo į priekį, kur buvo laisvos vietos, ten statydama automobilį apgadino dar vieną mašiną, iš viso apgadino tris automobilius. Pareigūnai liepė pasitikrinti girtumą, pasitikrinus alkotesteris parodė 1,64 prom. girtumą. Pareigūnai pasakė, kad bus sulaikyta, sulaikę pristatė į policijos komisariatą. Prisipažįsta, kad vairavo automobilį būdama neblaivi. Dėl inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 94-95).

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Liudytojas S. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 01.20 val., patruliuojant su tyrėja U. M., (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja važiuodama atbuline eiga bandė pasistatyti automobilį. Šalia automobilio stovėjo vaikinas, kuris jai reguliavo, kaip pastatyti automobilį. Kadangi anksčiau per radijo stotį buvo skelbta informacija apie galimai neblaivų „Audi A3“ vairuotoją, kolegė paprašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pakartoti „Audi A3“ valstybinį numerį. Tada paaiškėjo, kad tai „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). U. M. per radijo stotį pranešė, kad minėtas automobilis pastebėtas (duomenys neskelbtini). Įjungus švyturėlius minėtas automobilis sustojo ir vairuotoja, išlipusi iš nurodyto automobilio pasakė, kad padarė eismo įvykį, apie kurį pranešė bendruoju pagalbos telefonu, o po to norėjo pastatyti automobilį kelkraštyje. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo P. B. Paklausus, ar ji vartojo alkoholį, atsakė, kad ne. Tuomet paklausė, ar ji sutinka pasitikrinti girtumą, vairuotoja sutiko. P. B. alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKL-0682, patikros sertifikato Nr. 1487494, pirmuoju tikrinimu 01.26 val. buvo nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 01.48 val. - 1,64 promilės neblaivumas. Vairuotojai buvo paaiškinta, kad ji bus sulaikyta, nes vairavo neblaivi. Šalia stovėjo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo P. G., kuris paaiškino, kad su vairuotoja susipažino šiandien ir nesuprato, kad ji girta (b. l. 10-11).

Liudytojas P. G. parodė, kad su P. B. susipažino 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 23 val., kai jis ėjo (duomenys neskelbtini). P. B. buvo su savo drauge. Po to nusprendė eiti pas P. B. draugę išgerti. Jis išgėrė du butelius alaus, draugė taip pat gėrė alų. P. B. jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo, visą tą laiką ji naršė telefone. Po kurio laiko P. B. pasiūlė nuvažiuoti nusipirkti cigarečių, jie važiavo dviese. P. B. draugė liko namuose. P. B. vairavo automobilį „Audi A3“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, ji pravažiavo stotelę nesustojusi, klausė, kodėl nesustojo, nes jis norėjo išlipti. P. B. jam nieko konkretaus neatsakė ir važiavo toliau, kur prie posūkio, esančio (duomenys neskelbtini), užkabino du automobilius, po to išlipo ir jos automobilis liko stovėti kelio viduryje. Jis sakė P. B. kviesti policijos pareigūnus, bet ji sugalvojo patraukti automobilį nuo kelio, norėjo prisiparkuoti, tačiau kliudė dar vieną automobilį. Kaip tik tuo metu važiavo policijos pareigūnai. Viskas vyko 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 01.20 val. Pareigūnai pasiteiravo P. B., ar vartojo alkoholį, tačiau ji neigė gėrusi. Policijos pareigūnams patikrinus jos girtumą buvo nustatytas 1.64 promilės neblaivumas. Jis nežinojo, kad P. B. buvo vartojusi alkoholio (b. l. 19).

Liudytoja R. B. parodė, kad automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu. 2021 m. rugsėjo 17 d. apie 22 val. dukra blaivi išvažiavo iš namų į (duomenys neskelbtini), sakė, kad važiuoja pas draugę. 2021 m. rugsėjo 18 d. apie 01.20 val., paskambinusi pranešė, kad būdama neblaivi padarė eismo įvykį (b. l. 15).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. B. (b. l. 39).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi A3“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 2870 Eur, be PVM - 2267,30 Eur. (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog P. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamosios P. B. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojo S. S., P. G. parodymai, tarnybinis pranešimas, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, transporto priemonės apžiūros protokolas, duomenys apie transporto priemonę. P. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Rašytiniame prašyme dėl atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą R. B. nurodo, kad yra visos sąlygos atleisti P. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ją perduodant R. B. atsakomybei ir laiduojant už ją BK 40 straipsnio tvarka (b. l. 114).

Teismo posėdyje R. B. palaikė savo prašymą dėl laidavimo. Parodė, kad jos santykiai su dukra labai geri, šeimoje viskas tvarkoje, niekada tokių dalykų nebuvo. Ji tikisi, kad yra autoritetas savo dukrai. Darys teigiamą įtaką pokalbiais, kad reikia būti atsakinga ir atsakyti už savo veiksmus.

Prokurorė prašymui dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo. Prašė skirti 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl P. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

P. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji anksčiau neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta, administracine tvarka bausta už nusižengimus, nesusijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Viso proceso metu P. B. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. P. B. yra nedirbanti, savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, ji nėra sisteminga įstatymų pažeidėja. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad P. B. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

R. B. yra kaltinamosios motina, jos gyvena kartu, neigiamai vertina dukros poelgį. R. B. turi pastovų darbą, darbe charakterizuojama teigiamai, yra neteista, galiojančių nuobaudų neturi. Todėl, įvertinęs R. B. asmenybę, jos vertybinį požiūrį į nusikalstamą veiką, tarpusavio santykius ir nepriekaištingą reputaciją, teismas mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. B. šeiminę padėtį, darytina išvada, kad P. B. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminą. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Prokurorė prašė taikyti kaltinamajai P. B. baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams (BK 68 straipsnis) ir išieškoti konfiskuoti turto, t. y. automobilio „Audi A3“ vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 2870 Eur (BK 72 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).

Kaltinamoji P. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio vairuodama transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 18 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš P. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytai nusikalstamai veikai ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad P. B. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamoji nebūtų galėjusi nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – R. B. (b. l. 39). Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją automobilio „Audi A3“ vidutinė rinkos kaina su PVM yra 2870 Eur, be PVM - 2267,30 Eur. (b. l. 40). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios P. B. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2870 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas, saugomas šioje byloje, perduotinas į VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

P. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

P. B. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš P. B. automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2870 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) valstybės naudai.

P. B. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti P. B., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. B., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas