Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-557/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
1A-163-557/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis
A. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-163-557/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00140-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.1; 12.4.6.2.1; 2.4.6.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas A. T. sulaikyme būtas laikas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 2 d., tai yra 1 (viena) diena.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. T. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: A. T. 2024-01-01 apie 17.20 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme sudavė tėvui D. Z. T. vieną kartą kumščiu į veidą, tuo padarydamas apatinės lūpos muštinę žaizdą, po to nukentėjusiajam išsilaisvinus ir išbėgus iš kiemo į gatvę, A. T., pasivijęs tėvą D. Z. T., pargriovė jį ant žemės ir bandė suduoti smūgius, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tam sutrukdė pro šalį ėję pašaliniai asmenys, ir taip savo veiksmais nukentėjusiajam D. Z. T. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę į švelnesnę bausmės rūšį arba atidėti bausmės vykdymą.

2.1. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę jis visiškai pripažįsta, su tėvu susitaikė iki teismo posėdžio, dėl savo netinkamo elgesio jo atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi. Nors praeityje jis keletą kartų buvo teistas už nesunkius nusikaltimus, tačiau padarė išvadas ir pasižada daugiau nebenusikalsti. Šiuo metu kartu su juo gyvena jo senelė Birutė (mirusios mamos mama), ji gydosi vėžinį susirgimą ir jis vienintelis gali ja pasirūpinti. Be to, jis gyvena name, o jam atliekant bausmę nebus kam jį prižiūrėti.

2.2. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatytos ir kitos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, areštas, todėl, apelianto nuomone, paskyrus jam švelnesnę bausmę arba atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, jis galėtų dirbti, rūpintis senele ir namu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš nuteistojo A. T. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti, skiriant su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, dirba, rūpinasi kartu su juo gyvenančia vėžiu sergančia močiute, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės pasirūpinti tiek ja, tiek namu, kuriame jie kartu gyvena. Būtent šiuo klausimu teisėjų kolegija ir pasisako.

5. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

6. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą A. T. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas A. T. už padarytą tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, artimą šio straipsnio sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas, charakterizuojamas patenkinamai. Įvertinęs šias nuteistąjį apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad A. T. su nukentėjusiuoju susitaikė ir jo atsiprašė, šis patvirtino, kad pretenzijų sūnui neturi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį smurtinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui.

7. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. T. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų A. T. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.

8. Pažymėtina, kad A. T. padaryta veika yra tyčinė, nukreipta į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie A. T. nusikalstamas veikas (b. l. 105–112) matyti, jog jis praeityje yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat ir už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. T. nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. T. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, vengimą pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir kitus administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 96–105). Anksčiau A. T. paskirtos bausmės, iš jų ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė ir nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, nes, kaip matyti, A. T., nepaisydamas ankstesnių teistumų, ir toliau elgėsi nusikalstamai. Šie duomenys rodo, kad nuteistojo A. T. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad A. T. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realus laisvės atėmimo bausmės už padarytą tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį – tėvą – neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnio 2 dalis) įgyvendinti švelnesnės nuteistajam A. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcijoje įtvirtintos bausmės rūšies paskyrimo šiuo atveju nebepakanka.

9. Nors A. T. apeliaciniame skunde pažymi, kad jis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė, apelianto nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikaltimą skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijos minimumui, skyrimą. Pažymėtina ir tai, jog A. T. pripažįstant savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi apelianto skunde akcentuojamas prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus galutinę subendrintą bausmę vieną trečdaliu.

10. Apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kad jis dirba, rūpinasi kartu su juo gyvenančia vėžiu sergančia močiute, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės pasirūpinti savo sergančia močiute ir namu, kuriame jie kartu gyvena, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui, nes, kaip minėta, praeityje jis ne kartą buvo teistas už tyčines pavojingas nusikalstamas veikas, tai, priešingai apelianto tvirtinimui, rodo, kad jis jokių išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro, o jo deklaruojamas nuoširdus apgailestavimas dėl padaryto tyčinio smurtinio nusikaltimo tėra tik siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad nors A. T. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį – tėvą, pažeista asmens sveikata, kaip viena iš labiausiai teisės ginamų ir nesunkiai pažeidžiamų vertybių ir nors, kaip akcentuoja apeliantas, jis su tėvu susitaikė ir šis jam atleido, tačiau ši aplinkybė, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo įvertinta visų nuteistajam A. T. bausmės skirtinos bausmės individualizavimo kontekste ir pakartotinai nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.

11. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. T. bausmės rūšį ir dydį už tyčinio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Įvertinus nuteistojo A. T. asmenybę (recidyvistas), jo pasikartojantį nusikalstamą elgesį (kaip minėta, už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas A. T., be kita ko, buvo baustas ir realia laisvės atėmimo bausme, vėliau jam buvo paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai nesustabdė jo nuo naujo tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymo, tai rodo, kad jis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, jas nuolat pažeidinėja), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam A. T., kuris sistemingai daro nusikalstamas veikas, dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaip to prašoma jo apeliaciniame skunde, o toks manymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas yra būtina ir privaloma sąlyga bausmės vykdymo atidėjimo institutui taikyti. A. T. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, tad švelninti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

12. Dėl išvardytų motyvų pakeisti skundžiamą Tauragės apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo A. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva JazbutienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas