Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės SB „Dituva“ ieškinį atsakovams I. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jie per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra SB „Dituva“ teritorijoje, atsakovai nėra sodininkų bendrijos nariai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Atsakovai 2008-2014 metų laikotarpiu nemokėjo jiems tenkančių mokesčių ir už minėtą laikotarpį liko skolingi ieškovei 279,67 Eur. Įrodymų, kad ši skola sumokėta, byloje nėra.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl laikomi pažeidusiais prievolę (CK 6.63 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovų solidariai priteistina 279,67 Eur skolos.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę skolininkai privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškovė pateikdamas ieškinį sumokėjo 20,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kokio dydžio žyminis mokestis turi būti mokamas turtinio pobūdžio bylose. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju, pagal ieškinio sumą, turėjo būti sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu nustatyta įstatymu, permokėta 5,00 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti 115,92 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už procesinių dokumentų parengimą teismui UAB „Consultum Bonum“ sumokėjo 115,92 Eur.

Byloje sprendžiant klausimą dėl teisinių paslaugų atlygintinumo, jas ieškovei suteikė UAB „Consultum Bonum“, vadovaudamasi teisinių paslaugų teikimo sutartimi.

Vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, 2015-04-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 pakeitė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, kai procesinių dokumentų rengimo paslaugas suteikė uždaroji akcinė bendrovė, reglamentavimą. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (pvz., 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-460/2015).

CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Nagrinėjamu atveju UAB „Consultum Bonum“ nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė sumokėdama UAB „Consultum Bonum“ už procesinių dokumentų parengimą, atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis), nes, remiantis CPK nuostatomis bei formuojama teismų praktika, tokios išlaidos nelaikytinos kitomis būtinosiomis išlaidomis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). O atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir tai yra tik išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimą ir formuojamą praktiką, į tai, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas, ieškovės prašymas priteisti 115,92 Eur už suteiktas teisines paslaugas netenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 259, 270, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. K. ir A. K. 279,67 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 279,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei SB „Dituva“.

Priteisti iš atsakovų I. K. ir A. K. po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei SB „Dituva“.

Grąžinti ieškovei SB „Dituva“ permokėtą 5,00 Eur žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2015-05-04, mokėjimo užduoties kodas: ZC30915.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.