Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas panaikino skundžiamą antstolio patvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

14. Apelianto pateikti įrodymai yra byloje, todėl pakartotinas jų priėmimas būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas, atsisako priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo argumentų

15. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino antstolio D. B. 2025 m. gegužės 12 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, nes pareiškėjas 2025 m. vasario 25 d. atliko mokėjimą yra už vasario mėnesį, o balandžio mėnesį sumokėjo už kovą, todėl gegužės 7 d. sumokėjo išlaikymo sumą už balandžio mėnesį.

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto argumentų visumą, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pareiškėjo 2025 m. vasario 25 d. atliktas mokėjimas yra už einamąjį mėnesį, ar už būsimą kovo mėnesį.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 1 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta: ,,Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3581-897/2018 dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo M. Z., išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. 2023 m. sausio 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje atliekant pavedimus pasiūlant atsakovui nurodyti „išlaikymas A. Z.“.

18. Iš byloje esančio vykdomojo rašto nustatyta, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį, pareiškėjas 2023 m. sausio 30 d. turi pareigą mokėti vaikui A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės kas mėnesį po 250 Eur periodinėmis išmokomis.

19. CK 3.208 straipsnis numato, kad tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).

21. Taigi, kaip pagrįstai nurodė antstolis atskirajame skunde, nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. turėjo būti sumokėta 3 000 Eur išlaikymo suma (250 x 12 mėn.). Nuo 2024 m. vasario 1 d. taikius indeksaciją, mokamo išlaikymo suma padidėjo iki 253 Eur, todėl nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2025 m. vasario mėn. turėjo būti sumokėta 3 036 Eur išlaikymo suma (253 Eur x 12 mėn.). Nuo 2025 m. vasario 1 d. indeksavus mokėtino išlaikymo sumą, mokamo išlaikymo suma padidėjo iki 258 Eur, todėl nuo 2025 m. vasario 1 d. iki 2025 m. gegužės mėn. pareiškėjas turėjo sumokėti 774 Eur išlaikymo sumą (258 Eur x 3 mėn.). Iš viso nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2025 m. gegužės mėnesio pareiškėjas turėjo sumokėti 6 810 Eur išlaikymo sumą.

22. Iš byloje esančios pareiškėjo buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos suvestinės už periodą 2023 m. vasario 7 d. iki 2023 m. liepos 9 d. ir sąskaitos išrašo nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2025 m. vasario 26 d. nustatyta, kad iš skolininko darbo užmokesčio nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2025 m. vasario 25 d. buvo išskaičiuota 6 537,87 Eur ((250 Eur x 12 mėn.) + (243,87 Eur x 1 mėn.) + (253 Eur x 12 mėn.) + (258 Eur x 1 mėn.)) mokamo išlaikymo suma. Pareiškėjas po to, kai 2025 m. vasario 25 d. buvo atleistas iš darbo, pats tiesiogiai 2025 m. balandžio 6 d. ir 2025 m. gegužės 7 d. pavedimais, išieškotojai sumokėjo 516 Eur (258 Eur x 2 mėn.). Tai gi, iš viso pareiškėjas nuo 2023 m. vasario 7 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. sumokėjo 7 053,87 Eur išlaikymo sumą. Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad iki antstoliui priimant skundžiamą patvarkymą pareiškėjas už gegužės mėnesį buvo nesumokėjęs 14,13 Eur (258 Eur – 243,87 Eur).

23. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, skolininko darbovietė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vasario mėnesį nuskaitė mokamas išlaikymo sumas du kartus: 2025 m. vasario 10 d. – 253 Eur už vasario mėnesį ir 2025 m. vasario 25 d. – 258,31 Eur už kovo mėnesį (mokėjimo paskirtyje nurodė, kad tai alimentai už 2025 m. kovo mėn.). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo darbovietė skaičiavo indeksaciją ne nuo vasario, o nuo kovo mėnesio mokamai išlaikymo sumai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kaip teigia atskirajame skunde antstolis, kad skolininko darbovietė pervesdavo mokamo išlaikymo sumą ne už einamąjį mėnesį, o už praėjusį mėnesį. Nustačius, kad pareiškėjo darbovietė paskutinį kartą išlaikymo sumą išieškotojai pervedė už būsimą, t. y. kovo mėnesį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2025 m. balandžio 6 d. pareiškėjas pervedė 258,31 Eur išlaikymo sumą už 2025 m. balandžio mėn., o 2025 m. gegužės 7 d. – 258,31 Eur išlaikymo sumą už 2025 m. gegužės mėn.

24. Kaip minėta šios nutarties 22 punkte, po to, kai pareiškėjas atliko 2025 m. gegužės 7 d. mokėjimą už gegužės mėnesį, buvo likusi nesumokėta 14,13 Eur mokėtino išlaikymo už gegužės mėnesį suma. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartyje, kurios pagrindu išduotas vykdomais raštas, nėra nustatyta konkreti diena, iki kurios pareiškėjas turi sumokėti išlaikymą už einamąjį mėnesį, todėl pareiškėjas likusią nesumokėtą išlaikymo už gegužės mėnesį dalį turėjo teisę sumokėti iki gegužės mėnesio pabaigos. Nagrinėjamu atveju antstolis skundžiamą patvarkymą priėmė 2025 m. gegužės 12 d., t. y. dar nepasibaigus terminui pareiškėjui gera valia sumokėti pilną mokamo išlaikymo sumą už gegužės mėnesį, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2025 m. gegužės 12 d. antstolis neturėjo teisinio pagrindo, vadovaujantis CPK 733 straipsniu, priimti patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo.

25. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pareiškėjas neprašė panaikinti skundžiamo patvarkymo, tačiau teismas nusprendė panaikinti antstolio patvarkymą.

26. CPK 513 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad patenkinęs skundą, teismas antstolio <...> veiksmą panaikina arba antstolį ar <...> įpareigoja veiksmą atlikti.

27. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų tiesiogiai nesuformulavo prašymo panaikinti 2025 m. gegužės 12 d. skundžiamą patvarkymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, susijusius su išieškojimu pagal 2025 m. gegužės 12 d. priimtą patvarkymą. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi panaikinus minėtą patvarkymą, yra patenkinti pareiškėjo reikalavimai iš esmės, nes panaikinus patvarkymą ir nutarčiai įsiteisėjus antstolis privalės informuoti Valstybinio socialinio draudimo valdybos Panevėžio skyrių, jog patvarkymas yra panaikintas, o išieškota papildoma išlaikymo suma už gegužės mėnesį, turės būti įskaityta į kitą mėnesį mokėtiną išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamo antstolio patvarkymo pagrįstumo, neperžengė skundo dėl antstolio veiksmų ribų ir iš esmės teisingai išsprendė esminius skunde dėl antstolio veiksmų keltus reikalavimus.

28. Pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštas reikalavimas išaiškinti, ar 2023 m. vasario mėnesį atliktas 250 Eur papildomas mokėjimas laikytinas permoka, kuri turi būti įskaityta ar grąžinta pareiškėjui, nėra šio apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis su tokiu prašymu gali kreiptis į antstolį.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.