- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-1401-653/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23790-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Neringa Švedienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-14 d. sprendimo civilinėje ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. B. 4 497,68 EUR skolą, 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-14 atsakovui A. B. paskolino 4497,68 EUR, padarydamas bankinį pavedimą iš savo banko SEB sąskaitos į atsakovo banko Danske sąskaitą. Atsakovas prašė paskolinti 4 497,86 EUR sumą, kadangi norėjo nusipirkti gyvenamąjį būstą, paskolintą sumą iš karto pervedė pardavėjui. Ieškovas atsakovą pažinojo, jie gyveno viename name, juo pasitikėjo, todėl paskolos sutarties nesudarė, skolos raštelio ar vekselio atsakovas neparašė. Ieškovo reikalavimu atsakovas gera valia skolos negrąžino.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, jog ieškovas piniginių lėšų jam niekada neskolino, bet priešingai ieškovas grąžino pasiskolintas dalimis pinigines lėšas. Atsakovas pinigus panaudojo savo asmeninio nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovo teiginiai iš dalies yra teisingi, kad atsakovas ilgą laiką vedė bendrą ūkį su ieškovo seserimi. Asmeniniai atsakovo santykiai su U. S. nesusiję su prievole grąžinti paskolintas lėšas, todėl ieškovas, gavęs pajamas iš ūkio, kurį veda su seserimi, grąžino pinigines lėšas, kurias jie buvo skolingi dėl jų ūkiui padarytų investicijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-14 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas neneigė to fakto, kad jis iš ieškovo nurodytą pinigų sumą -4 497,68 EUR gavo bankiniu pavedimu. Iš į bylą pateikto SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovas A. S. 2015-04-14 papildė sąskaitą 4 497,68 EUR sumai, t.y. nėra nurodyta, kad ši pinigų suma atsakovui buvo paskolinta.
2015 m. balandžio mėnesį tarp atsakovo ir G. T., A. T. ir L. V. buvo sudaryta preliminari gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovas šį nekilnojamąjį turtą nusipirko 2015-08-05. Teismas konstatavo, kaip nurodė ieškovas bei neneigė pats atsakovas, jog 4497,68 EUR suma atsakovui buvo reikalinga sumokėti avansą pardavėjui G. T. perkant nekilnojamąjį turtą, šį turtą įsigijo atsakovas vienasmeniškai, t.y., ieškovo sesuo U. S. nėra šio nekilnojamojo turto bendrasavininkė.
Atsakovas tvirtino, kad, papildydamas sąskaitą, ieškovas jam grąžino pinigus, kuriuos jis dalimis davė ,,sodinukų verslui“ ir neigia paskolinių santykių buvimo su ieškovu faktą. Ieškovas nesutiko su tokiais atsakovo teiginiais, jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos atsakovo atsikirtimus nėra pateikta.
Teismas konstatavo, kad dėl nurodytų tarpusavio piniginių santykių ieškovas gali kreiptis į teismą bendra tvarka, nurodydamas kitą ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškovas neįrodė, kad jį su atsakovu siejo paskoliniai teisiniai santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nurodė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles: nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, nepakankamai motyvavo išvadas. Atsakovas pripažino pinigų gavimo faktą, teismo posėdyje pripažino, jog gautus pinigus pervedė pardavėjui kaip avansą už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Teismas neįvertino liudytojos parodymų, atsakovo asmenybės. Šie įrodymai patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutiko su teismo išvadomis, nurodė, kad atsakovas teisme įrodė kokiu tikslu apeliantas pervedė atsakovui pinigus, t.y. grąžino ankščiau iš atsakovo pasiskolintus pinigus, kuriuos atsakovas davė „sodinukų verslui“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktą ar ieškovo pervesti pinigai buvo atsakovo gauti paskolinių santykių pagrindu. Byloje nėra ginčo dėl pinigų gavimo fakto, taip pat dėl fakto, kad šiuos pinigus atsakovas panaudojo asmeninio turto įsigijimui. Taip pat byloje nustatyta, kad mokėjimo nurodyme ieškovas nurodė mokėjimo paskirtimi „sąskaitos papildymas“.
Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.). Esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Be to, šiuo atveju ieškovas perdavė pinigus atsakovui mokėjimo pavedimu, t.y. sandoris nebuvo vykdomas grynaisiais pinigais, todėl CK 6.871 str. 4 d. netaikytina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeV. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009). Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T.,bylos Nr. 3K-3-368/2011).
Svarbu pažymėti, kad atsakovas neneigė, jog pinigai jam buvo pervesti esant pagrindui, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog pinigai atsakovui buvo perduoti tam tikru pagrindu nei kad be pagrindo (nepagrįstai, neteisėtai). Be to, byloje nėra duomenų, ir atsakovas tuo nesirėmė, jog pervesti pinigai buvo jam padovanoti. Priešingai nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimus, t.y. kad ieškovas jam grąžino pinigus, kuriuos jis dalimis davė ,,sodinukų verslui“, nėra pateikta. Net ir pasitvirtinus atsakovo teiginiui, jog jis prieš bylos iškėlimą reikalavo grąžinti jam skolą, šie teiginiai nepaneigia išvados, jog atsakovas neįrodė pinigų perdavimo ieškovui fakto. Taigi, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis skolino ieškovui pinigus. Taigi, esant nustatyta ir neginčijama pinigų perdavimo atsakovui faktui bei šių pinigų panaudojimui atsakovo asmeninio turto įsigijimui, nesant įrodymų apie kitus šalių santykius (asmeninius neturtinius šalių santykius, kuomet atsakovui neatsirastų įsipareigojimo grąžinti jam perduotus pinigus, arba tarpusavio verslo santykius), įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, jog pinigai buvo perduoti atsakovui būtent paskolos pagrindu (CK 6.870 str.), todėl atsakovas privalo šiuos paskolintus pinigus grąžinti ieškovui.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai: iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 4 497,68 EUR skolos (CK 6.873 str.), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 str., 6.210 str.).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 101 Eur už ieškinio pateikimą bei 101 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 500 Eur byloje patirtų atstovavimo išlaidų. Iš viso patirta 702 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 330 str., 326 str. 1 d. .2 p., teisėjų kolegija
n u s prendė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:
priteisti iš atsakovo A. B. ieškovo A. S. naudai 4 497,68 EUR skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 702 Eur bylinėjimosi išlaidų.