Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-23 · Civilinė byla Nr. e2S-2375-392/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-23Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2016-11-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-23
Bylos Nr.
e2S-2375-392/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23790-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
A. S.
Civilinė byla Nr. e2S-2375-392/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23790-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 110.;122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. B..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas A. S. ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo 4 497,86 Eur skolą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą 4 497,68 EUR sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas į ieškovo raginimus skolą grąžinti nereaguoja, todėl manė, jog atsakovas gali savo turtą nuslėpti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepas 13 d. nutartimi areštavo atsakovo A. B. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, 4 497,68 Eur sumai; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu ir mokant mokesčius valstybei. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 4 497,68 Eur sumą. Atsižvelgęs į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, neaiškų atsakovo mokumą, į tai, jog atsakovas yra fizinis asmuo, teismas vertino, kad ieškinio suma (4 497,68 Eur) atsakovui laikytina didele. Padarė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi nutarties priėmimo dieną teismui nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, išaiškino ieškovo teisę dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo kreiptis į antstolį.

Šalies argumentai

Apeliantas (atsakovas) A. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą 2015 m. liepos 13 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis be motyvų, išvada padaryta nesiremiant įrodymais, o vadovaujantis ieškovo melagingai pateiktais argumentais. Paaiškino, jog šalių jokie paskolos teisiniais santykiai nesieja, pinigai buvo pervesti atsakovui už ieškovo sesers ir jo paties skolas, ieškovas iš atsakovo skolos niekada nereikalavo, pretenzijų nereiškė. Nesutinka suteismo argumentu, jog atsakovo mokumas neaiškus. Teigia, jog dirba informacinių tchnologijų specialistu, kas mėnesį pajamos sudaro 1400 Eur (b.l. 3-6).

Atsiliepimas

Ieškovas A. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutatrtį nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas teismui pateikė duomenis tik apie savo darbo vietą ir gaunamą darbo užmokestį, tačiau nepateikė duomenų apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Antstolis įvykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei areštavo apeliantuo nuosavybės teise priklausantį automobilį ir toks apelianto turto suvaržymas nepažeidžia jo teisių (b.l. 19-21).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamojoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos 4 497,68 Eur sumos, kuri ieškovo 2015-04-14 bankiniu pavedimu buvo pervesta atsakovui, laikotarpiu, kuomet atsakovas gyveno kartu su ieškovo seserimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą. Ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl ieškinio reikalavimo nepagrįstumo (skolos fakto) šioje procesinėje stadijoje negali būti nagrinėjami ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovo reikalavimo turtinį pobūdį, savo sprendimą apelianto turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo aplinkybe, jog atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, kurio mokumas nėra aiškus, ieškinio suma yra didelė.

Objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant ieškinio sumos dydį (4 497,86 Eur), atsižvelgtina, jog atsakovas yra fizinis asmuo, dirba UAB „Media inovacijos” programuotoju (b.l. 8-9), iš savo darbinės veiklos gauna pajamas (kas mėnesį 1 400 Eur). Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad laikotarpiu 2012 m. vasario mėn. iki 2015 m. liepos mėn. apeliantui viso sumokėta 8 688,66 Eur darbo užmokesčio (b.l. 7). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, turėjo pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog ieškinio suma yra jam galimai didelė ir sukelia sprendimo neįvykdymo riziką. Aplinkybė, kad apeliantas gauna per mėnesį 1 400 Eur pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, šiuo atveju nėra pakankama konstatuoti, jog apeliantui ieškinio suma nėra didelė ir laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai. Apeliantas nepateikė teismui duomenų apie nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, apie bankų sąskaitose laikomas pinigines lėšas, apie turimus įsipareigojimus kreditoriams (CPK 178 straipsnis).

Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas areštavo apeliantui priklausantį kilnojamą ar nekilnojamą turtą 4 497,68 Eur sumai ir tik jo nepakakus ar nesant areštavo pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, leidžiant atsakovui atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu ir mokant mokesčius valstybei. Iš Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo išsamios informacijos matyti, jog 2015-07-20 įregistruotas automobilio Honda Civic (vertė 5 000 Eur) areštas (apribota disponavimo teisė). Konstatuotina, jog automobilio areštas yra pakankama bet ne perteklinė laikinoji apsaugos priemonė galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės visada susijęs su tam tikrais suvaržymais, tačiau siekiant teisingo bylos išnagrinėjimo ir šalių interesų pusiausvyros, suvaržymai daugeliu atvejų yra būtini ir negali būti visais atvejais vertinami kaip proporcingumo, ekonomiškumo principų pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad, nagrinėjamojoje byloje laikinosios apsaugos priemonės yra parinktos tokios, kurios nė vienai iš šalių nesuteikia nepagrįsto pranašumo ir nevaržo apelianto teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka (CPK 151 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius