- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2A-296-258/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17377-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių pagal ieškovo ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. P. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo D. P. ieškovo naudai 1 767,89 EUR, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. gegužės 30 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino transporto priemonę Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei trečiųjų asmenų turtą ir dėl šio eismo įvykio atsakovas buvo pripažintas kaltu. Transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, kuris išmokėjo 1 767,89 Eur žalai atlyginti. Sutarties 2.2.4. punkte numatyta, jog jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Nustačius, jog pasikeitus savininkui, padidėjo draudimo rizika, Draudikas įgyja teisę taikyti šios sutarties 1.6 p. bei teisės aktuose numatytas sankcijas. Nurodė, jog sudarant Sutartį draudikas įvertino riziką ir paskaičiavo draudimo įmoką pagal Atsakovo pateiktą informaciją, t. y. kad transporto priemonės nevairuos asmenys su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu (Sutarties 1.5. p.), tačiau eismo įvykio metu atsakovas neturėjo 5 metų vairavimo stažo ir atsakovas nustatyta tvarka nepranešė, jog transporto priemonę valdys asmuo neturintis 5 metų vairavimo stažo.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013-12-17 buvo sudaryta transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. Draudimo sutartyje numatyta rizikos laipsnį įtakojanti aplinkybė- transporto priemonės nevairuos asmuo su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu (Sutarties 1.5p). Draudimo sutartyje numatyta, kad automobilio savininkas ir draudėjas yra R. V.. Minėtas automobilis 2014-05-28 buvo parduotas atsakovui D. P.. 2014-05-30 eismo įvykio metu atsakovas, vairuodamas paminėtą automobilį apgadino kitą transporto priemonę Audi, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kitą trečiųjų asmenų turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo sutarties reikalavimas, jog transporto priemonės nevairuos asmenys su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu, pažeistas nebuvo, kadangi eismo įvykio dieną atsakovui automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjo teisės ir pareigos dar nebuvo perėjusios, nes jis nebuvo praleidęs įstatymo ir sutarties nustatyto 15 dienų termino pranešti draudikui apie apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimą, todėl pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį nebuvo.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliantas (ieškovas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai tapatino pareigą pranešti apie savininko pasikeitimą ir pareigą užtikrinti, kad draudimo sutartyje nurodyto automobilio nenaudos asmenys neturintys 1.5 p apibrėžto vairavimo stažo. Savininko pasikeitimas laikomas savarankišku rizikos padidėjimu, apie kurį privaloma pranešti draudikui per 15 dienų nuo automobilio įsigijimo. Numatytas 15 dienų terminas pranešti apie savininko pasikeitimą, nereiškia, kad, kaip nurodo pirmos instancijos teismas „<..> darytina išvada, kad draudimo sutarties reikalavimas, jog transporto priemonės nevairuos asmenys su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu, pažeistas nebuvo, kadangi eismo įvykio dieną atsakovui automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjo teisės ir pareigos dar nebuvo parėjusios, nes jis nebuvo praleidęs įstatymo ir sutarties nustatyto 15 dienų termino pranešti draudikui apie apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimą“, naujajam savininkui nebūna perėjusios draudimo sutarties teisės ir pareigos. Kadangi Atsakovas nepranešė ieškovui apie draudimo rizikos padidėjimą (sutarties 1.5 p.), ieškovas įgijo teisę išsireikalauti dalį išmokėtos draudimo išmokos, kaip iš asmens netinkamai vykdžiusio sutartį (sutarties 1.6 p., 4.3 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Atsakovui perduotos privalomojo draudimo sutarties 1.6 punkte taip pat numatyta, kad draudėjui nepranešus apie rizikos padidėjimą, draudikas, dėl įvykusio įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Esant nustatytoms aplinkybės bei aptartam teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad nepranešus apie rizikos padidėjimą iki eismo įvykio, draudėjas, šiuo atveju atsakovas, pažeidė draudimo sutarties 1.5, todėl apeliantas įgijo teisę reikalauti dalies sumų grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Ji yra privaloma ir reguliuojama imperatyviųjų teisės normų. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVSAPDĮ) ir kitų teisės aktų reikalavimų (Sąlygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), ją sudarydamos šalys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. Toks šios sutarties pobūdis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobūdžiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo riziką draudikui, abi sandorio šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui – užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. TPVCAPDĮ, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobūdį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigą pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę (TPDCAPDĮ 6 straipsnio 3 dalis, Sąlygų 14 punktas).
Remiantis Draudimo įstatymo 117 straipsnio 1 dalimi, draudikas, vertindamas draudimo riziką, turi teisę atsižvelgti į apdraustojo amžių, sveikatos būklę, profesiją ir kitus draudimo rizikai turinčius reikšmės objektyvius kriterijus, kartu užtikrindamas, kad vienodo rizikos lygio asmenų grupei būtų taikomos vienodos draudimo įmokų ir draudimo išmokų apskaičiavimo sąlygos.
Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis). Sąlygose nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką šių sąlygų 38 punkte nustatyta tvarka (36 punktas); laikoma, kad rizika padidėja ar sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu ar sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui (37 punktas); jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais – tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką (38 punktas); padidėjus draudimo rizikai, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką (39 punktas).
Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. TPVCAPDĮ 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grąžinimą, 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu: draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2 punktas).
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Draudimo įmoka nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems).
Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu atsakovas buvo 18 metų ir 8 mėn. amžiaus. Tokiam automobiliui, kokį vairavo atsakovas, išduodamas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas asmenims, sulaukusiems 18 metų. Atsakovas eismo įvykio metu neturėjo ne tik 5 metų vairuotojo stažo, pagal kurį, atsižvelgiant į riziką, buvo nustatyta draudimo sutarties kaina, bet neturėjo ir 2 metų vairavimo patirties. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu, todėl draudikas gali nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką. Transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Šią išvadą patvirtina ir 2014 m. gegužės 30 d. įvykusio eismo įvykio aplinkybės, tai yra atsakovo neatsakingas elgesys, esant nepavojingoms oro sąlygoms ir gerai kelio dangai, kelyje.
Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-55/2014 buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014 kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog perleidus neturinčiam net 2 metų vairavimo stažo atsakovui valdyti automobilį BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai padidėjo draudimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog numatytas 15 dienų terminas pranešti apie savininko pasikeitimą, nereiškia, kad naujajam savininkui nebūna perėjusios draudimo sutarties teisės ir pareigos. Kiekvienas transporto priemonės valdytojas privalo savo civilinę atsakomybę apdrausti privalomuoju draudimu. Pažymėtina, jog nuo to momento, kai atsakovas įsigijo minėtą automobilį, jam perėjo ir visos draudėjo teisės bei pareigos, tame tarpe ir informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė Sutartį ir Taisyklių 62.2 punktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad draudimo sutarties reikalavimas, jog transporto priemonės nevairuos asmenys su mažesniu nei 5 metų vairavimo stažu, pažeistas nebuvo, kadangi eismo įvykio dieną atsakovui automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjo teisės ir pareigos dar nebuvo parėjusios, nes jis nebuvo praleidęs įstatymo ir sutarties nustatyto 15 dienų termino pranešti draudikui apie apdraustos transporto priemonės savininko pasikeitimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kokia apimtimi draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016). Kadangi pagal bylos medžiagą nustatyta, jog vien draudimo rizikos padidėjimu būtų galima laikyti automobilio perleidimą asmeniui, neturinčiam 5 metų vairavimo stažo, šiuo konkrečiu atveju draudimo rizika laikytina ypatingai padidėjusi, nes byloje jau nustatyta, kad atsakovas apeliantui (draudikui) nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą – mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą. Atsižvelgiant į ypatingai padidėjusią draudimo riziką, apelianto reikalavimas tenkintinas – iš atsakovo priteistina maksimali 50 procentų dydžio išmoka, t. y. 1 767,89 Eur suma, apelianto naudai.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, sąlygojusias ir netinkamą materialiosios teisės normų taikymą, dėl ko negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančam per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 300633222, iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 767,89 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir aštuoniasdešimt devynis centus) žalos regreso tvarka atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 80,00 EUR (aštuoniasdešimt eurų) turėtas žyminio mokesčio išlaidas.