Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį galutine 54 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (devynios nusikalstamos veikos) galutine 30 parų arešto bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 79 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) (šešios nusikalstamos veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. sausio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 1 mėnesio ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) 20 parų arešto basume;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, traukta baudžiamojon atsakomybėn Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad bylai reikšmingą dieną jis su S. S. atvažiavo prie parduotuvės susitikti su pažįstamu asmeniu. Jis pamatė, kad jau beveik 10 val., todėl užėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Eidamas pastebėjo, kad nėra apsaugos darbuotojo, todėl jis susidėjo butelius ir norėjo išeiti. Tada pamatė, kad apsaugos darbuotojas stovi prie durų, šis čiupo kaltinamąjį ir pradėjo spausti. Buteliai pradėjo jam spausti kūną, prašė nuvesti iki apsaugos budelės, bet apsaugos darbuotojas laikė jį toliau. A. G. pradėjo muistytis, tada stūmė apsaugos darbuotoją nuo savęs. Specialiai nemušė jam nei į veidą, nei kitur, tik bandė nustumti, kad būtų paleistas. Po to, taip išėjo, kad jis pargriovė apsaugos darbuotoją. Dėl nukentėjusiojo piršto sužalojimo parodė, kad norėjo, kad apsaugos darbuotojas paleistų jį, todėl sukėlė šiam fizinį skausmą. Paskui išėjo į lauką, nes nukentėjusysis nesivijo jo. Nesitarė su S. S. pavogti svetimą turtą, tai įvyko spontaniškai.

Atsakydamas į teismo klausimus, A. G. parodė, kad S. S. yra jo sugyventinė, iki nagrinėjamo įvykio kartu gyveno (duomenys neskelbtini) metus, turi bendrą vaiką. Galėjo įvykis būti 2023 m. vasario 28 d. Apie 10 val. (be kelių minučių 10 val.) jie kartu priėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) g. A. G. nuėjo į parduotuvę, sakė S. S., kad eina nusipirkti alaus. Ji nieko nesakė jam, tik pasakė, kad palauks. Kaltinamoji liko prie parduotuvės. Eidamas parduotuvėje pamatė, kad nėra apsaugos darbuotojo, paėmė tris ar keturis butelius stipriųjų gėrimų, kurie buvo brangūs. Paėmė šias prekes, nes neturėjo lėšų ir ketino jas parduoti. Vėliau pardavė alkoholinius gėrimus už pusę kainos. Prieš patį įvykį turėjo pinigų (kelis eurus) skardinei alaus, jam buvo pagirios, todėl norėjo nusipirkti alkoholio. Alkoholio butelius įsidėjo už striukės, prieš tai megztinį susikišo į kelnes, susiveržė, kad buteliai neiškristų ir paėmęs butelius susikišo juos. Apsaugos darbuotoją pastebėjo prie parduotuvės durų, kai praeidinėjo kasą. Apsaugos darbuotojas buvo žemesnis ir vyresnis, todėl manė, kad nebandys sustabdyti jo, pabijos. Iš karto nesuprato, kad vyras yra apsaugos darbuotojas, tačiau, kai pradėjo eiti link jo, suprato tokią aplinkybę. Apsaugos darbuotojas nieko nesakė, o iš karto įsikibo į jį, apsikabino per jo pilvo sritį, kad neišeitų. A. G. stūmė apsaugos darbuotoją nuo savęs, tačiau nepavyko atsistumti. Tuo metu parkrito abu ant žemės. Galėjo nukentėjusįjį smaugti, trenkti į veidą ir pabėgti. Nenorėjo smurtauti, stengėsi daryti taip, kad apsaugos darbuotojas paleistų jį, bet išėjo taip, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį. Netrankė jo, kai krito, atstatė ranką, kad nekristų. Buvo įsirėmęs nukentėjusiajam į kaklą, tačiau nesmaugė jo. Paėmė už apsaugos darbuotojo piršto, kad šis paleisto kaltinamojo striukę. Lauke grumtynių nebuvo, nukentėjusysis laikė jį ir tuo metu paėmė už piršto. Nelabai matė, kur S. S. buvo, kol jis buvo parduotuvės viduje. Kaltinamoji gal stovėjo lauke ar prieš duris, kai išeidinėjo į lauką. Atrodo, neprašė S. S. pagalbos. Nukentėjusysis keliu trenkėsi, kai krito abu ant žemės, o jam ant kaklo žymės atsirado, kai nusistūmėjo nukentėjusįjį, buvo įsirėmęs į kaklą. Jei smaugtų, būtų apsaugos darbuotojui likusios mėlynės. Nagrinėjamo įvykio metu dar stovėjo žmonių prie parduotuvės durų, nežino, nuo ko atsidarė durys. Matė, kad buvo moteris, nežino, ar tai buvo parduotuvės darbuotoja, ji buvo paprastai apsirengusi. Teismui perskaičius dalį A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106–109), jis parodė, kad po nagrinėjamo įvykio jis kalbėjo su S. S., ji sakė, kad stovėjo ir žiūrėjo, kas vyko tarp jo ir apsaugos darbuotojo. Jam išėjus iš parduotuvės, jis nubėgo į viešojo transporto stotelę, įlipo į autobusą, nes pagalvojo, kad atvyks policija o ji ramiai ėjo. Paskui pardavė alkoholį ir pasakė apie tai S. S.. Davė pinigų kaltinamajai, tačiau nežinojo, iš kur gauti pinigai. Iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, dirbo nelegaliai statybose. Kai gaudavo pinigų, jų užtekdavo, tačiau ne visada buvo darbo. Vaikui (duomenys neskelbtini) metai. Yra baustas administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių, neturi priklausomybių. Daug skolų turi antstoliams.

Atsakydamas į kitų proceso dalyvių klausimus, A. G. parodė, kad gali būti, kad šioje parduotuvėje lankėsi ne pirmą kartą (nežino, kiek kartų), nes žinojo, kur būdavo apsaugos darbuotojas. Žino, kaip būna apsirengę apsaugos darbuotojai – su striukėmis, ant kurių užrašytas užrašas ar bent žodis „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, iš kurios pusės atėjo nukentėjusysis, jį tiesiog pamatė priešais. S. S. nieko jam nesakė, buvo aišku, kad jis tuoj grįš iš parduotuvės. Neatsimena, ar buvo darbuotoja prie kasos. Negalėjo matyti S. S., jis buvo kitoje pusėje. Nematė, kad kaltinamoji būtų priėjusi. Kalbėjosi su apsaugos darbuotoju, kad jis paleistų A. G.. Sutinka su žalos atlyginimu už pavogtus butelius. S. S. gaudavo išmoką už vaiką ir iš Užimtumo tarnybos, jis taip pat gaudavo išmoką ir dirbo nelegaliai. Pajamos per mėnesį buvo maždaug 400 Eur. Anksčiau nebuvo tokių atvejų, kai S. S. būtų netoliese, kai jis darydavo vagystę. Atlikęs bausmę, planuoja vesti bendrą ūkį su sugyventine.

Kaltinamoji S. S. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji su A. G. apie 10 val. nuvyko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Ji pasiliko parūkyti, o kaltinamasis užėjo į parduotuvę. Po to, atsisuko, nes vyko šurmulys, pamatė, kad vyras bando pargriauti sugyventinį, šie pradėjo grumtis. Stovėjo šalia ir žiūrėjo, iš pasimetimo klausė, kas vyksta. Ji garsiai kalbėjo, prašė, kad žmonės padėtų, paleistų kaltinamąjį, nes išsigando, kad puolą jį. Vėliau A. G. išėjo, tada ir ji iš paskos.

Atsakydama į teismo klausimus, S. S. parodė, kad iki nagrinėjamo įvykio gyveno su A. G. (duomenys neskelbtini) metus. Nagrinėjamo įvykio metu sugyventinis pasakė, kad eina pirkti alaus. Jei jis ėjo į parduotuvę, vadinasi turėjo pinigų. Suprato, kad A. G. ėjo pirkti alaus, nes buvo pagiringas. Nepamena, ar ji buvo parduotuvės viduje, stovėjo prie peleninės, kuri yra prie parduotuvės įėjimo. Po kelių minučių išgirdo grumtynes. Matė, kaip apsaugos darbuotojas apsikabino sugyventinį ir prispaudė jį. Kaltinamasis bandė atsitraukti, prašė paleisti jį. Jie buvo pargriuvę ant žemės ir toliau įsikibę, apsaugos darbuotojas nepaleido jo. Nematė, kaip A. G. išsilaisvino. Grumtynės įvyko prie kasų pradžios. Ji stovėjo gal per tris metrus nuo stebimo įvykio, buvo tarpduryje. Kol stovėjo, parduotuvės durys buvo atidarytos. Ten stovėjo, nes pasimetė ir išsigando, prašė žmonių pagalbos. A. G. taip pat prašė pagalbos. Buvo priėjusi kažkokia moteris, apsirengusi paprastais drabužiais, kuri sakė pasitraukti nuo durų, kad galėtų užblokuoti duris. Klausė, kas moteris yra tokia, tačiau neprisistatė. Lauke asmenys taip pat grūmėsi, buvo susikabinę, apsaugos darbuotojas laikė A. G.. Šis atitraukė ranką ir gal nukentėjusysis pavargo bei paleido jį. Kaltinamasis išėjo pirmas, ji dar stoviniavo, kažko laukė. A. G. nuėjo į stotelės pusę, o ji stovėjo prie parduotuvės. Jie ne kartu grįžo namo. Klausė jo (nepamena, kokiu būdu – gal telefonu ar namie gyvai), kas įvyko nagrinėjamo įvykio vietoje, tada sugyventinis papasakojo. Teismui perskaičius dalį S. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 115–117), ji parodė, kad, kai A. G. davė parodymus teisme, prisiminė, kad jis ėjo pirkti alaus. Negali paaiškinti, kodėl ji nieko nedarė, kad pagelbėtų sugyventiniui, buvo šoko būsenos. Vėliau gavo pinigų iš A. G., tačiau nežino, ar iš parduotų alkoholinių gėrimų. Anksčiau bausta administracine tvarka už vagystes. Nežinojo, kad A. G. sistemingai vagia. Tuo metu ir dabar gauna 400 Eur pašalpą ir 83 Eur išmoką už vaiką. Neturi priklausomybių.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, S. S. parodė, kad toje parduotuvėje lankėsi ne pirmą kartą. A. G. bandė praeiti pro kasų pradžią, kasa buvo neveikianti (nebuvo darbuotojo). Nežino, ar buvo praėjimo varteliai. Neatliko jokių fizinių veiksmų prieš apsaugos darbuotoją, tikriausiai nebuvo priėjusi prie jų. Visą laiką nesikeitė jos buvimo vieta. Nuo parduotuvės durų matyti parduotuvės vidus. Neatsimena, kur ji stovėjo iki asmenų susigrūmimo – ar prieš parduotuvės duris, ar už jų. Prasidėjus grumtynėms, ji ėjo link parduotuvės vidaus ir priėjo arčiau. Rūkant durys atsidarinėjo ir užsidarinėjo. Nuolat buvo žmonių, moteris buvo atėjusi. Durys juda automatiškai, kol kas neužblokuoja jų. Nežino, ar A. G. kėlė nukentėjusiajam skausmą, šis nesiskundė ir nerėkė kaip žmogus, patiriantis skausmą.

Nukentėjusysis S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 27 d. jis po išeiginių atėjo dirbti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Jie turi žurnalą, kuriame rašomi visi įvykiai. Pažiūrėjo, kad vasario 24 d. buvo vagystė. Peržiūrėjęs įrašą, pastebėjo, kad A. G. pavogė alkoholio. Taip pat tas pats vyras vasario 20 d. padarė vagystę. Paskambino vadovui ir pasakė, kad kaltinamasis ateina į parduotuvę kas ketvirtą dieną. Pasakė, kad vasario 28 d. jis tikrai ateis į šią parduotuvę ką nors pavogti. S. D. vasario 28 d. atėjo į darbą 8 val., nuėjo į (duomenys neskelbtini) aukštą, kad geriau matytų, apie 10 val. atėjo kaltinamasis į alkoholio skyrių, įsidėjo į striukę keturis alkoholinių gėrimų butelius. Nukentėjusysis iš karto nuėjo prie centrinių parduotuvės durų, ten pastebėjo, kad prie durų stovi kaltinamoji. Po poros minučių A. G. išėjo per ketvirtą kasą. Pamatęs nukentėjusįjį, nors buvo su civiline striuke ir kepure, kaltinamasis vėl sugrįžo į prekybos salę per kasą ir pasakė „padėsiu į vietą ir tu mane paleisi“. S. D. atsakė neigiamai, pasakė, kad bus kviečiama policija. Tai išgirdusi moteris atsistojo tarp durų, kad jis negalėtų užblokuoti durų, o kaltinamasis norėjo pabėgti. Paėmė A. G. dviem rankomis ir norėjo sustabdyti. Tada kaltinamasis paėmė jam už kaklo ir pradėjo smaugti, pasakė „jei tu manęs nepaleisi, aš tave pasmaugsiu“. Jiems nukritus ant žemės, A. G. vėl pradėjo jį smaugti už kaklo. Po kažkiek laiko jie atsistojo ir nukentėjusysis vėl laikė jį rankomis, šis veržėsi į praėjimą, kur stovėjo vežimėliai. S. S. stovėjo tarpduryje, pamatė, kad buvo ir parduotuvės vadovė. Kaltinamoji paėmė jam (A. G.) už rankos ir pradėjo tempti į lauką. Po to, jie išėjo į lauką, A. G. paėmė už pirštų ir pasakė „arba aš tau sulaužysiu, arba mane tu paleisi“. Tada kaltinamasis pradėjo laužti vieną kairės rankos pirštą ir nukentėjusysis paleido jį, kuris pabėgo.

Atsakydamas į teismo klausimus, S. D. parodė, kad iki nagrinėjamo įvykio jis yra matęs kaltinamuosius. Per jo pamainą A. G. buvo parduotuvėje per jo pamainą ir norėjo pavogti prekių. 2023 m. vasario 28 d. antrą kartą matė kaltinamuosius gyvai. Nukentėjusysis buvo apsirengęs paprastais drabužiais ir kepure. A. G. smaugė jį tiek jiems stovint, tiek nukritus abiem rankomis, laikė už dviejų pirštų, vėliau paėmė už vieno piršto. Juto fizinį skausmą dėl kaltinamojo veiksmų. Teismui perskaičius dalį S. D. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 32–34), jis parodė, kad, kai laikė kaltinamąjį, gal šis ir smogė jam, dabar neprisimena, nes praėjo daug laiko. Jis buvo nuėjęs apžiūrai ir specialistas užfiksavo sužalojimus. Gal ir buvo taip, kaip nurodė specialistas, kad buvo padaryta poodinė kraujosruva su nubrozdinimu kaklo kairėje srityje ir kraujosruva dešiniame kelyje. Po to, kai A. G. pabėgo, ji dar buvo nagrinėjamo įvykio vietoje, bet nežino, kada išėjo. Atrodo, kad jos nebebuvo, kai atvažiavo policija. Kai jis su kaltinamuoju buvo praėjime, S. S. paėmė A. G. už rankos ir pradėjo tempti į lauką, padėdama jam išeiti iš parduotuvės. Tuo metu nukentėjusysis laikė kaltinamąjį abiem rankomis. Neturi pagrindo kalbėti netiesą.

Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, S. D. parodė, kad kaltinamieji suprato, kas jis yra, nes jie matė nukentėjusįjį ne pirmą kartą. Pirmą kartą jis dirbo su uniforma. Nagrinėjamo įvykio metu A. G. išėjo pro kasą, o jis stovėjo praėjime į parduotuvę.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo laukiama, kol vyras ateis eilinį kartą į parduotuvę vogti alkoholio. Buvo paprašyta ateiti S. D. į darbą. Jis su liudytoja buvo viršuje ir per langą buvo pamatyta, kaip atėjęs vyras krovėsi alkoholį su dėžutėmis. Tada nukentėjusysis nuėjo sulaikyti vyrą. Matė, kad vyras nenori grąžinti prekes, jis su S. D. susigrūmė. L. M. nubėgo siekdama užblokuoti duris. Nuėjus to neleido padaryti moteris, kuri buvo su vyru. Paprašė moters pasitraukti nuo durų, nes iškvietė policiją, tačiau ši atsakė, kad nesitrauks. Vyras susimušė su nukentėjusiuoju, kol važiavo policija jis pabėgo, bet moteris buvo kartu. Ji tikslingai laikė duris, nes puikiai žinojo, kad tokiu atveju blokuojamos durys ir laukiama policijos.

Atsakydama į teismo klausimus, L. M. parodė, kad ji papasakojo apie kaltinamųjų padarytus veiksmus. Anksčiau taip pat būdavo tokio pobūdžio vagystės. Iki šio įvykio parduotuvė dažnai nustatydavo vagystes, bet tuo metu neilgam laikotarpiui sutrumpino valandas ir rytais nebūdavo apsaugos. Tą informaciją asmenys greitai sužino ir dėl to jie naudodavosi proga. Nagrinėjamu atveju S. D. priėjo prie parduotuvės durų, norėjo sulaikyti kaltinamąjį, pasakė stovėti jam. Kiek žino, A. G. norėjo grąžinti alkoholį, bet nukentėjusysis sakė, kad kvies policiją. Tada jie pradėjo stumdytis prie kasų, nes kaltinamasis norėjo pabėgti, o S. D. siekė sulaikyti asmenį. Matė, kad jie mušėsi ant grindų, vėliau kaltinamasis pabėgo išėjęs į lauką pro tas duris, kurias laikė S. S.. Kaltinamoji nugara laikė duris, stovėjo ant praėjimo. Ji paleido duris tada, kai A. G. išėjo iš parduotuvės. Prieš tai liudytoja kelis kartus prašė kaltinamosios pasitraukti nuo durų, ji pasakė, kad yra parduotuvės vadovė. Ji kvietė policiją stovėdama prie durų ir moteris galimai girdėjo tai. Matė ant nukentėjusiojo kūno kraujosruvas. Pats S. D. pasakojo, kad jam padaryti sumušimai. Liudytoja neturi intereso sakyti netiesą.

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, L. M. parodė, kad atsimena, kad kaltinamieji anksčiau turbūt du kartus buvo parduotuvėje. Moteris visą laiką stovėdavo prie durų, vyras eidavo į alkoholio skyrių, susikraudavo nuo viršutinės lentynos brangiausią alkoholį dėžutėmis ir pasišalindavo pro kasas. Lentynos su alkoholiu netoli nuo lauko durų (stovi kasos, sulčių skyrius ir tada alkoholio skyrius). Viršutinė lentyna su alkoholiu nuo kasų matoma, bet pačio žmogaus negalima pamatyti, nes viršutinė lentyna yra aukštesnė už žmogų.

S. D. 2023 m. vasario 28 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad šią dieną apie 10 val. (duomenys neskelbtini), jam dirbant parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, nepažįstamas vyras užpuolė jį, kelis kartus trenkė į dešinės pusės šonkaulių sritį, taip pat apėmęs kaklą abiem rankomis, smaugė ir griebė už kairės rankos rodomojo piršto, kurį pradėjo spausti, tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 13–19).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 26 d. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ nepažįstamas vyras, bandydamas pavogti prekes: viskį „Woodford reserve“, 1 vnt., kurio kaina 37,95 Eur, viskį „Gentleman Jack“, 1 vnt., kurio kaina 34,95 Eur, spiritinį gėrimą „Bumbu the original“, 1 vnt., kurio kaina 36,95 Eur, ir konjaką „Hennessy vsop“, 1 vnt., kurio kaina 62,95 Eur, užpuolė apsaugos darbuotoją, kuriam kelis kartus trenkė į dešinės pusės šonkaulių sritį, taip pat apėmęs kaklą abiem rankomis, smaugė, griebė už kairės rankos rodomojo piršto ir pradėjo spausti, grumtynių metu apsaugos darbuotojas jam akivaizdžiai girdint ir suvokiant liepė sustoti ir turimas prekes grąžinti į parduotuvės salę. Padaryta 172,80 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 20–22).

2023 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 23–30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 681/2023 (01) (toliau – specialisto išvada Nr. G 681/2023 (01)) konstatuota, kad S. D. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaklo kairėje pusėje, poodinė kraujosruva dešiniame kelyje kietu buku daiktu (daiktais) galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 28 d.. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimams padaryti pakako dviejų trauminių poveikių. Sužalojimas dešiniame kelyje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo (1 t., b. l. 55).

2023 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas:

1) vaizdo įrašo pavadinimu „D42_20230228095059“ ekrano viršutiniame kairiame kampe matoma įrašo data ir laikas 2023-03-28 09:50:58 val. Vaizdo įraše užfiksuotos parduotuvės patalpos, tarp lentynų matomas asmuo Nr. 1, vidutinio kūno sudėjimo, aukšto ūgio, vyras, kuris apsirengęs tamsios spalvos drabužiais: juodomis kelnėmis, tamsia mėlyna striuke, pilkos spalvos gobtuvu ir juoda kepure su baltos spalvos užrašu. Vyras praeina tarp prekių lentynų kairėje rankoje laikydamas pirkinių krepšelį. Vaizdo įrašo trukmė yra 1.11 min;

2) vaizdo įrašo pavadinimu „D28_20230228095059“ ekrano viršutiniame kairiame kampe matoma įrašo data ir laikas 2023-03-28 09:50:58 val., dešiniajame kampe užrašas „Stiprus alkoholis 28“. Vaizdo įrašo 11 s užfiksuota, kaip asmuo Nr. 1 prieina prie lentynos, ant kurios sudėti alkoholio buteliai, ir dešine ranka paima du butelius, dėžutę, vieną butelį, viską įdeda į pirkinių krepšį, 35 s praeina pro vaizdo stebėjimo kameros lauką. Vaizdo įrašo trukmė yra 1.46 min;

3) vaizdo įrašo pavadinimu „D05_20230228095158“ ekrano viršutiniame kairiame kampe matoma įrašo data ir laikas 2023-03-28 09:51:58 val., dešiniajame kampe užrašas „Uzkasis“. Vaizdo įraše 6 s užfiksuota, kaip tarp 4 ir 3 kasos asmuo Nr. 1 padeda pirkinių krepšį šalia trečios kasos ir praeina pro atsiskaitymo kasas šalia uždarytų vartelių. 12 s asmuo Nr. 1 paskubomis eina pro kasas šalia uždarytų vartelių, grįžta atgal į prekybos salę, stovėdamas prekybos salėje kalbasi, mosikuoja rankomis. 20 s asmuo Nr. 1 praeina pro atsiskaitymo kasas šalia uždarytų vartelių, susistumdo su kitu asmeniu Nr. 2, kuris bando jį sulaikyti. 22 s vyksta grumtynės, 54 s asmuo Nr. 1 rankomis paima už asmens Nr. 2 kaklo ir abiem rankomis jį smaugia, 1.29 min abu asmenys grumdamiesi krenta ant grindų, 1.53 min abu asmenys atsikelia ir dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros lauko. Vaizdo įrašo trukmė yra 2.26 min;

4) vaizdo įrašo pavadinimu „D04_20230228095058“ ekrano viršutiniame kairiame kampe matoma įrašo data ir laikas 2023-03-28 09:50:58 val., dešiniajame kampe užrašas „Iejimas 4“. Vaizdo įraše matomos parduotuvės patalpos, parduotuvės įėjimo / išėjimo durys, ateinantys / išeinantys asmenys, kurie nėra reikšmingi tyrimui. 27 s užfiksuotas prie durų ateinantis asmuo Nr. 3 – moteris, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, apsirengusi ilga juoda striuke, avi juodus batus, ant kairės rankos riešo laiko raudonai-juodos spalvos rankinę, moteris laiko lankstinuką. 34 s moteris Nr. 3 išeina pro parduotuvės duris į lauką, vaikšto prie parduotuvės įėjimo durų, 1.32 min moteris Nr. 3 sustoja tarp parduotuvės įėjimo durų ir trukdo durims užsidaryti, 1.38 min matomos asmenų Nr. 1 ir Nr. 2 grumtynės, 2.10 min užfiksuota ateinanti moteris Nr. 4, apsirengusi juodai baltos spalvos dryžuotu megztiniu, juodomis kelnėmis, avi baltus batelius, moteris Nr. 3 bando išstumti moterį Nr. 4 iš parduotuvės, vyksta žodinis konfliktas. 2.36 min moteris Nr. 4 skambina telefonu. 2.54 min asmuo Nr. 1 eina link įėjimo / išėjimo durų, asmuo Nr. 2 laiko jį už juosmens, vyksta grumtynės, 3 min moteris Nr. 3 kaire ranka paima asmeniui Nr. 2 už rankos tempdama, ranka bando išlaisvinti asmenį Nr. 1, 3.05 min asmuo Nr. 1 ir asmuo Nr. 2 besigrumdami išeina iš vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo lauko, moteris Nr. 3 eina iš paskos, 3.31 min asmeniui Nr. 1 pavyksta išsilaisvinti, jis nubėga link (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies, moteris Nr. 3 eina jam iš paskos. Vaizdo įrašo trukmė yra 4.01 min (1 t., b. l. 45–48). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

2023 m. kovo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra:

1) vaizdo įrašo pavadinimu „D04_20230228094859“ kairės pusės viršuje yra nurodyta data 2023-02-28, įrašo trukmė yra 28.25 min, kuriame užfiksuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimas. 0.48 min lauke matoma iš dešinės pusės ateinanti moteris Nr. 1, susirišusi tamsios spalvos plaukus, užsidėjusi juodos spalvos ilgą striukę, avi juodos spalvos batus ir ant rankos pasikabinusi juodos su rožinės spalvos piešiniais rankinę. Eidama moteris Nr. 1 rūko cigaretę. Prieš užeidama į parduotuvę ji išmeta cigaretę į šiukšliadėžę. Užėjusi į parduotuvę ji nusisuka į kairę pusę ir užeina į vaistinę. 2.26 min moteris Nr. 1 išeina iš vaistinės rankoje laikydama kažkokį žurnalą. Eidama moteris dairosi. Ji išeina iš parduotuvės vidaus į lauką, atsistoja prie įėjimo ir kažko ieško rankomis savo striukės kišenėje. Tada pradeda ieškoti rankomis kažko rankinėje ir dairosi į visas puses. Moteris Nr. 1 iš dešinės pusės pereina į kairę įėjimo pusę. Ji vaikšto iš vienos pusės į kitą pusę ir kažko ieško savo rankinėje. Žiūri į parduotuvės vidų. Tuo metu iš vaistinės išeina vyras Nr. 1 su juodos spalvos kepure, apsirengęs juodos spalvos striuke, kelnėmis ir prieina prie stumdomo vežimėlio, vieną vežimėlį paima. Išsitraukia telefoną ir pasižiūri į jį. 3.11 min vyras pradeda bėgti prie parduotuvės įėjimo. Vaizdo įraše matoma, kaip iš parduotuvės pro apsaugos vartelius ir kasas nori išeiti kitas vyras Nr. 2, užsidėjęs juodos spalvos kepurę, ant kurios yra užrašas „Adidas“, apsirengęs juodos spalvos striuke, juodos spalvos kelnėmis. Pribėgęs vyras Nr. 1 prie apsaugos vartelių pradeda kažką sakyti, bet nesimatyti, kas vyksta. Tuo metu moteris Nr. 1, kuri stovi prie įėjimo, atkreipė dėmesį į vyrus. Priėjo arčiau prie įėjimo. Atsistoja prie automatinių durų ir neleidžia joms užsidaryti, iš lūpų matyti, kad moteris kažką sako. Moteris Nr. 1 stovi atsirėmusi į vienas iš durų ir neleidžia joms užsidaryti. Iš parduotuvės išeina moteris Nr. 2, užsidėjusi baltos spalvos švarką ir juodas kelnes ir apsimovusi baltos spalvos batus. Ji prieina prie moters Nr. 1, kuri stovėjo prie durų ir neleido durims užsidaryti, ir paima moterį už rankos, bando išstumti iš parduotuvės, bet moteris Nr. 1 vėl prieina prie durų ir stovi neleisdama joms užsidaryti ir kažką sako. Dvi moterys stovi ir kalbasi. Tada moteris Nr. 2 išsitraukia telefoną ir kažkam skambina. Iš parduotuvės išeina moteris Nr. 3 ir ji prieina prie moterų ir jos trise pradeda kalbėtis. Tada 4.54 min iš parduotuvės išeina vyras Nr. 2, kurį laiko kitas vyras bandydamas sulaikyti, kad tas nepabėgtų. Vyras Nr. 2 bando pabėgti. Vyksta grumtynės tarp vyrų. Tada moteris Nr. 1 irgi bando įsikišti į grumtynes. Vyras Nr. 2 išeina iš parduotuvės, o vyras Nr. 1 bando jį sulaikyti sugriebęs rankomis už vyro drabužių. Moterys Nr. 1, Nr. 2 prieina prie vyro Nr. 1, kuris užsikabinęs už vyro Nr. 2 ir irgi bando įsiterpti;

2) vaizdo įrašo pavadinimu „D05_20230228094859“ kairės pusės viršuje yra nurodyta data 2023-02-28 ir laikas 09:48:58 val. Vaizdo įrašo trukmė 12.14 min, kuriame užfiksuota parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ ir kasos, matomi vaikštantys su įvykiu nesusiję asmenys. 1.01 min iš kairės kameros pusės užėjo anksčiau minėta moteris Nr. 1, užsidėjusi juodos spalvos ilgą striukę, avi juodos spalvos batus ir ant rankos pasikabinusi juodos su rožinės spalvos piešiniais rankinę. Moteris Nr. 1 eina link vaistinės, kuri matoma vaizdo įrašo kairėje pusėje. Matyti, kaip moteris užeina į vaistinę ir vaikšto, o 1.53 min moteris Nr. 1 prieina prie vaistinės išėjimo, sustoja ir paima į rankas žurnalą. Tada išeina iš vaistinės, eina tiesiai palei kasas ir tuo metu užsega rankinės užtrauktuką;

3) vaizdo įrašo pavadinimu „D38_20230228094859“ kairės pusės viršuje yra nurodyta data 2023-02-28 ir laikas 09:48:58 val. Vaizdo įrašo trukmė yra 11.10 min, kuriame užfiksuotas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ daržovių–vaisių skyrius. 58 s užfiksuota, kaip į parduotuvę užeina moteris Nr. 1 ir nueina į kairę pusę (1 t., b. l. 50–51). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar padaryta nusikalstama veika – svetimo turto pagrobimas – turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 ar pagal 180 straipsnį, svarbu nustatyti ne tik tai, ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, ar smurtas buvo panaudotas siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą pagrobti svetimą turtą, kuris gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-139/2015).Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2009).

Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji A. G. ir S. S. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad A. G. pagrobė byloje nustatytą svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius alkoholinius gėrimus, kurių bendra vertė 172,80 Eur. Taip pat remiantis specialisto išvada Nr. G 681/2023 (01), nukentėjusiajam S. D. buvo nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaklo kairėje pusėje ir poodinė kraujosruva dešiniame kelyje. Teismas nenustatė pagrindo abejoti minėtos specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusios specialistės kompetencija.

A. G. bylą nagrinėjant teisme neneigė pagrobęs minėtą svetimą turtą, taip pat padaręs nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, tačiau tvirtino, kad jis nusikalto vienas, o ne veikdamas bendrai su S. S.. Ši kaltinamoji bylą nagrinėjant teisme apskritai neigė padariusi nusikalstamą veiką. Tokios kaltinamųjų versijos prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl A. G. ir S. S. kaltės būtina įvertinti visą nagrinėjamo įvykio eiga. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji bylai reikšmingą dieną prieš 10 val. atėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). A. G. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis sakė S. S., kad eina į parduotuvę nusipirkti alaus. Kaltinamoji teisme taip pat patvirtino tokią aplinkybę. Kita vertus, S. S., 2023 m. gegužės 24 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jos sugyventinis tiksliai nesakė, ką jis ketina pirkti parduotuvėje (1 t., b. l. 115–117). Tik vėlesnėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji pradėjo tvirtinti, kad A. G. ėjo į parduotuvę pirkti alaus (1 t., b. l. 125–128). Taigi kaltinamoji baudžiamojo proceso metu nebuvo nuosekli nurodydama, ar ji žinojo, kokiu konkrečiu tikslu kaltinamasis ėjo į parduotuvę, ar ne. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaltinamasis neva ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio dar iki 10 val. (pavyzdžiui, vaizdo įraše pavadinimu „D38_20230228094859“ užfiksuota, kad A. G. užeina į parduotuvę ir pasiima pirkinių krepšelį 09:50:37), o visuotinai žinoma, kad alkoholis oficialiai parduodamas tik nuo 10 val. Be to, kaltinamojo pasiėmimas pirkinių krepšelio, nors, pasak jo, jis ketino pirkti tik vieną alaus skardinę, yra nelogiškas elgesys. A. G. teisme parodė, kad jis paimtus alkoholio butelius įsidėjo už striukės, prieš tai megztinį susikišo į kelnes, susiveržė, kad buteliai neiškristų ir paėmęs butelius susikišo juos. Vadinasi, kaltinamasis iš anksto žinojo, kaip palengvinti svetimo turto pagrobimą, ir buvo pasiruošęs tam. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų versija, kad A. G. nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus, o jam staiga kilo mintis pagrobti svetimą turtą, atmetama kaip nepagrįsta.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad S. S. stovėjo iš pradžių lauke prie durų, o vėliau – tarpduryje, siekdama palengvinti A. G. padaryti svetimo turto pagrobimą, t. y. lengviau pasišalinti iš parduotuvės. Kaltinamoji matė buvusias intensyvias grumtynes tarp A. G. ir S. D., nėra abejonių, kad ji suprato, kad kaltinamasis gali padaryti atitinkamus sužalojimus nukentėjusiajam, ir pritarė tokiam A. G. elgesiui. Konstatuojant bendrininkavimą, nėra būtina, kad jie būtų itin detaliai aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju S. S. konkliudentiniais veiksmais pritarė A. G. nusikalstamiems veiksmams. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad kaltinamieji veikė kaip bendrininkai ir suprato taip veikę. Tokią išvadą taip pat sustiprina tas faktas, kad abu kaltinamieji iki nagrinėjamo įvykio ne kartą padarė smulkias vagystes iš parduotuvių, A. G. iki nagrinėjamo įvykio tris kartus baustas už smulkių vagysčių padarymą toje pačioje parduotuvėje (2023 m. sausio 23 d., 2023 m. sausio 13 d., 2022 m. lapkričio 22 d. (2 t., b. l. 6–21, 47–91), todėl aptartas S. S. ir A. G. elgesys nelaikytinas atsitiktiniu. Pagal padarytų veiksmų pobūdį A. G. veikė kaip vykdytojas, o S. S. veikė kaip padėjėja. Nagrinėjamu atveju jie bendrai atsako už nusikalstamos veikos vykdytojo A. G. padarytų veiksmų pobūdį.

Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis veikė kaip vykdytojas. Atsižvelgtina į A. G. panaudoto fizinio smurto pobūdį ir pagrobto svetimo turto dydį.

A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jis neigė vieną iš esminių kaltinimo aplinkybių – veikimą bendrai darant nusikalstamą veiką su S. S.. Vien to pakanka konstatuoti, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, kaltinamasis teisme kategoriškai neprisipažino, kad jis smaugė nukentėjusįjį (viena vertus, teigė, kad smaugė S. D., kita vertus, vėliau jau tvirtino, kad nedarė to, o tik buvo įsirėmęs nukentėjusiajam į kaklą; jei smaugtų S. D., jam ant kaklo būtų mėlynės).

A. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. kai teistumas neišnyko ar nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad A. G. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) itin daug kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, dauguma padarytų nusikalstamų veikų yra nuosavybei (2 t., b. l. 32–46). Kaltinamasis taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už smulkias vagystes, nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 47–91), jis paskutinį kartą dirbo 2017 m. (2 t., b. l. 92–93). Taigi A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. A. G. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Priešingos išvados nepaneigia tai, kad kaltinamasis turi sugyventinę, su kuria, beje, kartu nusikalto šioje byloje, ir mažametį vaiką (jo turėjimas nedarė jokios įtakos A. G. elgesiui).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl kaltinamojo yra įsiteisėję:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendis;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendis;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendis.

Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, griežtesne – 1 metų ir 6 mėnesių – laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 1 metų ir 6 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 7 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju taikytas dalinis bausmių bendrinimo būdas, nes šioje byloje įrodyta nusikalstama veika, nustatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu įrodyta viena iš nusikalstamų veikų, nustatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, labai nesiskiria pagal savo pavojingumą ir priskiriamos gretimoms nusikaltimų kategorijoms (atitinkamai apysunkis ir nesunkus nusikaltimai). Todėl bendrinti paskirtas bausmes pagal minėtus teismų nuosprendžius bausmių apėmimo būdu nėra teisinio pagrindo. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. G. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jis, būdamas laisvėje, darė daug administracinių nusižengimų, taip pat ir smulkias vagystes, neturėjo realaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. G. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad A. G. turi mažametį vaiką, nes jo turėjimas nedarė jokios įtakos A. G. elgesiui.

Teismas, skirdamas S. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – S. S., veikdama tiesiogine tyčia, padarė baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą apysunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaip padėjėja. Atsižvelgtina į pagrobto svetimo turto dydį.

S. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ji vieną kartą traukta baudžiamojon atsakomybėn (2 t., b. l. 4–5), daug kartų bausta administracine tvarka, nemoka paskirtų baudų (2 t., b. l. 6–21). Ji turi mažametį vaiką, sugyventinį kitą kaltinamąjį A. G.. S. S. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 22–23). Duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus arešto bausmę, kurios dydis 40 parų (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto (vidurkis 52,5 paros).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, paskirta arešto bausmė gali būti atidedama tik tuo atveju, kai asmuo tokios rūšies bausme nuteisiamas pirmą kartą, t. y. asmuo turi atitikti vieną iš dviejų galimų sąlygų – nebūti anksčiau teistas arba jam ankstesniu nuosprendžiu / nutartimi / teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta kitokios rūšies, ne arešto, bausmė: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta diskrecija, t. y. laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti S. S. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes jai pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Atsižvelgtina į kaltinamosios vaidmenį darant nusikalstamą veiką. Be to, ji paskutinį kartą traukta baudžiamojon atsakomybėn gana seniai – 2018 m. Šiuo metu S. S. nėra tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Jei S. S. nesilaikys arešto vykdymo atidėjimo sąlygų, bausmę vykdanti institucija turės teisinį pagrindą kreiptis į teismą, kad kaltinamajam tokios rūšies bausmės vykdymo atidėjimas būtų panaikintas. Be to, pastebėtina, kad prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė S. S. atidėti arešto bausmės vykdymą.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti S. S. arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

V. Civilinis ieškinys

Šioje byloje nukentėjusysis S. D. pareiškė 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 56). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, S. D. pareiškė, kad civilinio ieškinio atsisako, suprato civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl nukentėjusio S. D. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusysis teigė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, tačiau nenurodė, kokio dydžio tokia žala buvo patirta, tai paliko teismo vertinimui. Pažymėtina, kad teismas savo iniciatyva neturi teisės nustatyti konkretų civilinio ieškovo galimai patirtos neturtinės žalos dydį, jei to nepadaro pats civilinis ieškovas. Priešingu atveju tokia teismo iniciatyva galėtų būti vertintina kaip nešališkumo pažeidimas ir kompetencijos peržengimas. Civilinio ieškinio nagrinėjimo ribas nustato būtent civilinio ieškovo pareiškiamas reikalavimas. Nesant konkrečiai išreikšto nukentėjusiojo reikalavimo dėl neturtinės žalos dydžio, toks klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad S. D. turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl jam galimai padarytos neturtinės žalos civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 172,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 63).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinio ieškinio dydis atitinka A. G. ir jam padėjusios S. S. pagrobto turto vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais (1 t., b. l. 20–21), tarp jų veiksmų ir civiliniam ieškovui patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir solidariai priteisiamas iš kaltinamųjų, kaip bendrai veikusių darant nusikalstamą veiką.

VI. Kiti klausimai

A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 95–98). Kadangi šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl taikyti jam kardomąją priemonę šioje byloje nebėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, A. G. taikoma kardomoji priemonė naikinama.

S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 118–119). Ji paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos 1 tomo viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamuosius A. G. ir S. S. gynusių advokačių darbo užmokesčius (3 t., b. l. 14–18, 38–42). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šiuo atveju byloje teismas pripažino, kad kaltinamiesiems gynėjai yra būtini BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2 dalies pagrindu (2 t., b. l. 157). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamuosius nepriteistinos.

Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, griežtesne – 1 metų ir 6 mėnesių – laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 1 metų ir 6 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 7 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. kovo 5 d.

Į A. G. galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius, bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendį.

A. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

S. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti S. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bylos procesą dėl nukentėjusiojo S. D. (S. D.) civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Iš A. G. ir S. S. solidariai priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 172,80 Eur (šimtą septyniasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos 1 tomo viršelio prisegtą CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš A. G. ir S. S. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymas.

arešto bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (A. G. – per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.