Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams S. J., G. J., I. J. ir M. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

1.1. pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. sutuoktinių S. J. ir G. J. turto pasidalijimo sutartį;

1.2. pripažinti negaliojančia 2020 m. gegužės 14 d. žemės sklypo ir sodo namelio pirkimo– pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. J. ir I. J.;

1.3. pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. J. ir M. K.;

1.4.1. įpareigoti G. J. asmenine nuosavybės teise jam atitekusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti S. J. ir laikyti šį turtą jos asmenine nuosavybe;

1.4.2. įpareigoti I. J. asmenine nuosavybės teise įgytą pastatą – sodo namelį ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), grąžinti G. J. ir laikyti šį turtą sutuoktinių G. J. ir S. J. bendrąja jungtine nuosavybe;

1.4.3. įpareigoti G. J. asmeninės nuosavybės teise jam atitekusį, santuokos metu įgytą turtą – automobilį „Seat Leon“, grąžinti bendraturtei S. J. ir laikyti šį turtą sutuoktinių S. J. ir G. J. bendrąja jungtine nuosavybe;

1.4.4. įpareigoti M. K. nuosavybės teise įgytą turtą – automobilį „Toyota Yaris“, grąžinti S. J.;

1.4.5. įpareigoti S. J. grąžinti G. J. 25 000 Eur, o M. K. – 3 800 Eur;

1.4.6. įpareigoti I. J. grąžinti G. J. 7 500 Eur.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės S. J. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamosios bylos duomenimis, atsakovė S. J., dirbdama (duomenys neskelbtini), iš anksto turėdama tuščius blankus su sporto klubo (duomenys neskelbtini) prezidento parašais laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. blankuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva sporto klubo suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini), dėl ko įstaigai priklausančios 103 609 Eur piniginės lėšos neteisėtai buvo pervestos į sporto klubo, o vėliau ir į S. J. asmeninę banko sąskaitą. Taip S. J. įgijo didelės vertės svetimą turtą, dėl kurio priteisimo ir išieškojimo (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje jai yra pareiškusi civilinį ieškinį. Ieškovo teigimu, atsakovė, siekdama išvengti pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, su savo sutuoktiniu ir kitais artimais giminaičiais sudarė ginčo sandorius, taip panaikindama (duomenys neskelbtini) galimybę ateityje išsiieškoti patirtos žalos atlyginimą.

3. Atsakovai S. J. ir G. J. teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Šiaulių apylinkės teisme Joniškio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4765-1079/2021. Nurodė, kad toje byloje jie yra pareiškę ieškinį, kuriuo prašo teismo pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris S. J. vardu įgytas dar iki atsakovų santuokos sudarymo, 2019 m. spalio 8 d. turto pasidalijimo sutarties sudarymo momentu priklausė S. J.ir G. J. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Pasak atsakovų, nagrinėjamoje byloje ginčydamas atsakovų sudarytus sandorius ieškovas, be kita ko, įrodinėja ir aplinkybę, kad atsakovai pasidalino turtą – butą, kuris buvo asmenine S. J., o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Todėl abejose civilinėse bylose ginčo objektas iš dalies sutampa, jose bus nustatinėjama ta pati teisiškai reikšminga aplinkybė – turto nuosavybės forma. Kadangi Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas atskiras reikalavimas dėl buto nuosavybės formos nustatymo, nors ši aplinkybė yra reikšminga teisingam procesiniam sprendimui priimti, apygardos teismo civilinė byla turi būti sustabdyta iki kol nurodyta aplinkybės bus išsamiai ištirta bei įvertinta Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir sustabdė civilinės bylos pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį nagrinėjimą iki Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4765-1079/2021 bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.

5. Teismas nurodė, kad ieškovo suformuluotas reikalavimas taikyti restituciją ir nustatyti turto teisinį režimą, taip pat ieškinio faktinės aplinkybės (faktinis pagrindas), kuriuo revizuojamas ginčo turto teisinis statusas, lemia tai, jog teismas šioje byloje turėtų išplėsti bylos nagrinėjimo ribas ir spręsti kitoje byloje pareikštus reikalavimus, o tai neatitinka dispozityvumo principo.

6. Teismas sprendė, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4765-1079/2021 įsiteisėjęs teismo sprendimas turės tiesioginę reikšmę ir prejudicinę galią ieškovo reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų pagrįstumui įvertinti, o turto – buto nuosavybės formos teisinio režimo ginčo sandorio sudarymo metu nustatymas turės reikšmę ieškovo reikalavimui taikyti sandorio negaliojimo pasekmes. Todėl yra pagrindas šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 163 straipsnio 3 punktas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir kausimą išspręsti iš esmės – atsakovų S. J. ir G. J. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Ieškovas šioje civilinėje byloje siekia, kad atsakovai būtų atstatyti į padėtį, kuri buvo iki sudarant sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas atsakovės S. J. iki santuokos sudarymo su G. J. Po santuokos sudarymo turto nuosavybės forma keičiama nebuvo. Tik po atsakovės S. J. nusikalstamos veikos padarymo buvo sudaryta sutuoktinių turto padalijimo sutartis, kurios pagrindu butas tapo G. J. asmenine nuosavybe.

7.2. Sutuoktinių turto padalijimo sutartis ir vėlesni sandoriai pažeidžia nukentėjusiojo asmens interesus. Bylos sustabdymas papildomai riboja nukentėjusiojo teises ir galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, kadangi tarp ginčo objektų yra ir kilnojami daiktai, kurie greitai nuvertėja, todėl jų realizuoti pasibaigus ilgam procesus nebus galimybių. Tokiu būdu bus pažeistas ekonomiškumo principas, sugaištas laikas, nes procesas dėl galimų skundų gali užsitęsti.

7.3. Teismas, sustabdymas civilinės bylos nagrinėjamą, pasekmių (turto nuvertėjimą) naštą perkelia nukentėjusiajam asmeniui, o ne atsakovams, kurie realizuoti savo teises gali ir po šios civilinės bylos išnagrinėjimo. Atsakovų pareikšti reikalavimai yra reikšmingi tik vykdymo procese, sprendžiant kokia turto dalis gali būti išieškota iš atsakovų turto, tačiau ne šioje proceso stadijoje, kai prašoma atsakovus grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki turto pasidalijimo sutarties sudarymo.

7.4. Naujos civilinės bylos Nr. e2-4765-1079/2021 pradėjimas ir prašymas jos pagrindu stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą vertintinas kaip atsakovų siekis vilkinti šios bylos nagrinėjimą, taip siekiant išvengti arba bent jau užtęsti padarytos žalos atlyginimą.

8. Atsakovai I. J. ir M. K. atsiliepime prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja, kad atsakovai S. J. ir G. J. vienu iš ginčijamų sandorių pasidalino turtą – butą, kuris nebuvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, be to, įrodinėja, kad atsakovai turtą pasidalijo akivaizdžiai neproporcingai ir neteisingai. Formuodamas ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo ieškovas, be kita ko, prašo butą grąžinti atsakovei S. J. ir laikyti jį atsakovės asmenine nuosavybe. Taigi, ieškovas ieškinio reikalavime pasisako ne tik dėl sandorių negaliojimo, bet ir dėl buto nuosavybės formos (asmeninė nuosavybė) nustatymo.

8.2. Atsakovų inicijuotoje Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4765-1079/2021 ginčo objektas iš dalies yra tas pats – buto nuosavybės forma. Atsakovai nurodytoje byloje ieškiniu reikalauja pripažinti, kad butas turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu buvo ne S. J. asmeninė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai reiškia, kad abejose bylose bus nustatinėjamos tos pačios teisiškai reikšmingos aplinkybės – teismų bus sprendžiama, ar butas sandorio sudarymo metu buvo asmeninė S. J., ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

8.3. Dėl šios priežasties gali susidaryti teisiškai nepriimtina ir negalima situacija, kai skirtingose bylose tos pačios faktinės ir teisinės aplinkybės gali būtų nustatytos skirtingai. Akivaizdu, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų civilinėje byloje bus nagrinėjama buto nuosavybės forma ir bus dėl jos pasisakoma galutiniame teismo procesiniame sprendime, nes toks yra ieškinio reikalavimas. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nėra reiškiamas atskiras reikalavimas dėl buto nuosavybės formos, nes teismas atsisakė priimti priešieškinį su tokiu pačiu reikalavimu. Todėl teisiškai reikšminga buto nuosavybės formos aplinkybė, nebūdama akivaizdžiu ir atskirai nagrinėjamu ginčo objektu, apygardos teismo byloje negalės būti visapusiškai įvertinta.

8.4. Nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią šiai pagrįstai teismo sustabdytai civilinei bylai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinės bylos sustabdymo

9. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

10. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, yra nurodęs, kad sustabdyti civilinę bylą šiuo pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020).

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų civilinių bylų teisinį ryšį, jų inicijavimo tikslus ir aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja privalomojo bylos sustabdymo pagrindas, nustatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Kaip matyti, šioje apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje apeliantas actio Pauliana instituto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnis) pagrindu siekia nuginčyti atsakovų sudarytus sandorius, kuriais, ieškovo teigimu, atsakovė S. J. sumažino savo mokumą ketindama išvengti žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo iš jai asmenine ir bendrąja jungtine sutuoktinių teise priklausančio turto. Apeliantas pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančia 2019 m. spalio 8 d. sutuoktinių S. J. ir G. J. turto pasidalijimo sutartį ir taikyti šio sandorio negaliojimo teisines pasekmes – restituciją, įpareigojant G. J. asmenine nuosavybės teise jam atitekusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti S. J. ir laikyti šį turtą jos asmenine nuosavybe.

14. Apeliantas šioje civilinėje byloje kaip ieškinio pagrindą, be kitų, nurodė aplinkybes, kad po nusikalstamos veikos padarymo, 2019 m. spalio 8 d. S. J. sudarė ir notariškai patvirtino savo turto padalijimo sutartį, kuria perleido ir savo asmeninį, pirktą iki santuokos butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktinio G. J. nuosavybėn. Apelianto teigimu, S. J. neprivalėjo sudaryti turto padalijimo sutarties, ji buvo sudaryta skubotai, likus keliolikai dienų iki ikiteisminio tyrimo pradžios ir įtarimų jai pateikimo. Be to, turtas padalintas akivaizdžiai neproporcingai ir neteisingai, kadangi G. J. atiteko visas nekilnojamasis turtas ir transporto priemonė, o S. J. atiteko 25 000 Eur piniginė kompensacija, kuri nebuvo panaudota (duomenys neskelbtini) žalai atlyginti.

15. Kitoje byloje, kurios pagrindu buvo prašoma sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, atsakovai S. J. ir G. J. (naujoje byloje ieškovai) su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus, prašydami pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), S. J. ir G. J. sudarant 2019 m. spalio 8 d. turto pasidalijimo sutartį priklausė jiems bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise.

16. Atsakovai S. J. ir G. J. apylinkės teismui pateiktame ieškinyje nurodė aplinkybes, kad ginčo butas, Nekilnojamojo turto registro duomenimis formaliai laikomas asmenine S. J. nuosavybe, nes buvo įgytas iki santuokos su G. J. sudarymo, iš tiesų yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi iki santuokos sudarymo buvo sumokėta tik nežymi buto paskolos dalis. Atsakovų teigimu, daugiau kaip 85 procentai turto buvo įgyta už bendras abiejų sutuoktinių lėšas, be to, šis butas bendromis sutuoktinių lėšomis buvo iš esmės ir pagerintas, o sutuoktiniai vedė bendrą ūkį bei gyveno kartu dar iki santuokos sudarymo.

17. Pažymėtina, kad pagal galiojantį dispozityvumo principą ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos ją nagrinėjant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors abiejose civilinėse bylose pareikšti reikalavimai yra susiję taip, kad iš esmės dabar tapo priešpriešiniais, tačiau apygardos teismo byloje esant anksčiau pareikštam apelianto ieškinio reikalavimui dėl ginčo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės formos nustatymo, bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismas, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pats savarankiškai gali ir privalo nustatyti bei teisiškai įvertinti tokias faktines aplinkybes bei jų pagrindu priimti procesinį sprendimą. Kitaip tariant, šiuo atveju Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje esant apelianto suformuluotam konkrečiam reikalavimui butą grąžinti S. J. ir laikyti šį turtą jos asmenine nuosavybe, ginčo turto teisinės formos nustatymas (identifikavimas) negali būti vertinamas kaip civilinės bylos nagrinėjimo ribų išplėtimas ar, juo labiau, dispozityvumo principo pažeidimas.

19. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne tik ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), taip pat atsižvelgiant į ginčo šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą ir įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

20. Nagrinėjamu atveju atsakovai S. J. ir G. J., nesutikdami su Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje apelianto pateiktu ieškiniu, 2020 m gruodžio 10 d. atsiliepime į jį, be kita ko, išsamiai išdėstė aplinkybes, kurios, jų vertinimų, patvirtina ginčo turtą – butą, buvus atsakovų bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Atsakovai savo atsiliepime į ieškinį išdėstė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas Šiaulių apylinkės teisme Joniškio rūmuose jų pareikštas ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

21. Kadangi pagal cituojamą kasacinio teismo praktiką teisme nagrinėjamos civilinės bylos ribas nustato ne tik ieškovo pateiktas ieškinys (jo dalykas ir pagrindas), bet ir atsakovo atsikirtimai į ieškinį, nepriklausomai nuo to, kad jie buvo pateikti atsiliepimo forma, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo vien dėl to, kad atsakovai savo teises nusprendė ginti papildomai inicijuodami naują civilinę bylą. Kaip minėta, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagrindu byla gali būti sustabdoma tik tuo atveju, jeigu teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Šiuo gi atveju klausimas dėl ginčo turto – buto nuosavybės teisinės formos pateko į Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos bylos ribas, kadangi būtent tokias ribas procesiniais dokumentais (ieškiniu ir atsiliepimu) apsibrėžė pačios šalys, todėl šiam teismui atsirado pareiga pačiam įvertinti bei nustatyti nurodytas faktines aplinkybes, neperkeliant šios pareigos kitam teismui.

22. Nagrinėjamos bylos sustabdymo nepagrįstumą patvirtina ir civiliniame procese galiojantis operatyvumo principas bei šioje byloje pareikšto ieškinio, skirto viešam interesui ginti, tikslas. Kaip matyti, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla nagrinėjama jau beveik metus – nuo 2020 m. lapkričio 18 d., todėl jos sustabdymas konkrečiu terminu neapibrėžtam laikotarpiui, t. y. iki kol bus išnagrinėta žymiai vėliau – tik 2021 m. balandžio 15 d. atsakovų apylinkės teisme pradėtas naujas civilinis ginčas, akivaizdžiai neatitinka minėto pricipo, atitinkamai, prieštarauja civilinio proceso intensyvumui bei operatyvumui. Todėl pagrįstais pripažintini ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad, sustabdžius šią civilinę bylą, labai tikėtinas baudžiamojoje byloje nukentėjusiu asmeniu pripažinto subjekto padėties pablogėjimas, paneigiant jo galimybes kuo greičiau gauti bent dalį žalos atlyginimo iš ginčijamais sandoriais perleisto turto, kurį sudaro ne tik butas (duomenys neskelbtini).

23. Atsakovų prašyme nurodytas prielaidas, kad dviejose atskirose civilinės bylose galėtų būti nustatytos skirtingos faktinės aplinkybes, paneigia tai, kad tiek teismo, tiek pačių šalių iniciatyva gali būti sprendžiamas klausimas dėl vėliau apylinkės teisme pradėtos, kaip matyti, labiau liečiančios ne viešąjį, o būtent pačių atsakovų asmeninį interesą, civilinės bylos sustabdymo, abiejų bylų sujungimo ar kitų procesinių priemonių, kurios skirtos tokioms pasekmėms išvengti, taikymas.

24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo klausimą išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atsakovų prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmetant.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų S. J. ir G. J. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-229-357/2021 sustabdymo atmesti.