- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-205-569/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03618-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- L. E. B.
- Atsakovas
- Z. D.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. E. B. ieškinį atsakovei Z. D. dėl kabelio ir kabelį laikančio lyno pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. E. B. pateikė ieškinį atsakovei Z. D., kuriuo prašė įpareigoti atsakovę pašalinti elektros kabelį bei pagal elektros kabelį ištemptą lyną (trosą), įrengtus nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir einantį virš ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, 1995 m. žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtos „B“=88 m2.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovės L. E. B. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės L. E. B. atsakovei Z. D. 1697,63 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 24,90 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
3. Teismas pažymėjo, kad akivaizdi aplinkybė, jog tarp atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, pažymėtos plane 1A1m ir ūkinio pastato dalies, pažymėtos plane 4I1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra ištemptas elektros kabelis ir jį laikantis lynas. Minėtas kabelis su minėtu lynu eina ir virš dalies žemės sklypo, kuriuo pagal pasidalijimo projektą turi naudotis atsakovė (žemės sklypo padalinimo projekte pažymėta „B“=88 m2). Kabelio ir lyno aukštis apie 3 metrai nuo žemės paviršiaus. Teismas taip pat nustatė, kad minėtoje sklypo dalyje auga vaismedžiai ir nors apžiūros metu teismas nenustatė, kad kuri nors šaka liečiasi su minėtu kabeliu ar lynu, tačiau tokios aplinkybės gali pasikeisti medžiams išleidus lapus ar sunokinus vaisius.
4. Teismas darė išvadą, kad ieškovė gali reikšti tokį ieškinį tik priėmusi palikimą, tačiau dar jai esant neišduotam paveldėjimo teisės liudijimui. Ieškovė yra priėmusi palikimą, taip pat dukterys ieškovei yra perleidusios savo paveldėtas pavedėjimo teises, tačiau tai, kad ieškovei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismo vertinimu, savaime nėra pagrindu ieškovės ieškinį atmesti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė palikimą priėmė, taip pat paveldėjimo teises jai perleido dukterys, todėl yra būtina vertinti ir antrąją negatorinio ieškinio sąlygą – savininko teisių pažeidimą.
5. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad elektros kabelis įrengtas anksčiau, nei 1995 metai, kuomet buvo sudarytas susitarimas tarp bendraturčių dėl žemės sklypo naudojimo. Teismas sprendė, kad, bendraturčiams sudarant susitarimą, aplinkybės apie ištemptą elektros kabelį buvo žinomos. Esant šiai aplinkybei, bendraturčiai susitarė dėl būtent tokios pasidalijimo tvarkos. Teismas vertino, kad aplinkybė, ar minėti medžiai buvo pasodinti vėliau, ar jau buvo pasodinti susitarimo sudarymo metu, nėra esminė teisinė aplinkybė, nes ji atsirado vėliau, nei buvo sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pasidalijimo. Susitarimas yra patvirtintas notaro, registruotas viešajame registre, todėl negali būti nepaisomas, teismo vertinimu jis yra sukuriantis teisines pasekmes ir susitarimą sudariusių asmenų teisių perėmėjams.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė kada nors kreipėsi su prašymu laikinai atjungti elektros srovę, tekančią kabeliu, siekiant apgenėti vaismedžius. Teismas pažymėjo, kad vaismedžių genėjimas yra kartą metuose atliekamas darbas, vertinant esamų vaismedžių kiekį, toks darbas netruktų daugiau nei vieną dieną. Teismas nurodė, jog apžiūros metu nustatė, taip pat byloje apklaustas liudytojas šias aplinkybes patvirtino, kad elektros kabelio apsauginės izoliacijos pažeidimų nėra matyti. Dabar kabelis saugiai ir tvirtai pritvirtintas prie ištempto lyno, todėl yra atsparus vėjo ir kritulių poveikiui, todėl, teismas vertino, kad vaisius nuo vaismedžių skinti saugiai galima ir elektros srovės neatjungus.
7. Teismas darė išvadą, kad ieškovės siekiami tikslai gali būti pasiekti atsakovei vieną dieną medžių genėjimo laiku pavasarį ar rudenį išjungus elektros srovę. Todėl teismas vertino, jog šio gėrio apsauga yra mažiau reikšminga, nei kabelio apsauga.
8. Teismas pažymėjo, kad negatorinio ieškinio reikalavimų pagrindą sudaro konkretaus savininko teisių pažeidimas, todėl tokie ieškovės bendro pobūdžio teiginiai nesudaro pagrindo teigti esant realius ieškovės teisių pažeidimus. Be to, ieškovės teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieškovei. Byloje nepateikta įrodymų, kad būtent dėl elektros kabelio ieškovė negali naudotis žemės sklype esančiais vaismedžiais ar nesudėtingu statiniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
9. Apeliaciniu skundu ieškovė L. E. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, t. y. įpareigoti atsakovę Z. D. pašalinti elektros kabelį, įrengtą nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, esančio atsakovams priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir einantį virš ieškovei priklausančios žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, projekte pažymėtos „B“=88 m2, bei palei minėtą elektros kabelį ištemptą lyną (trosą); priteisti iš atsakovės apeliantės naudai visas jos patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas konstatavo faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo, vaismedžių pasodinimo laiko, 1995 m. susitarimo turinio, nesant tokias teismo išvadas pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 str. 2 d. įtvirtintą pareigą grįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, o ne prielaidomis ar subjektyvia nuomone.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovės atstovė atkreipė teismo dėmesį į atsakovės pateiktų paaiškinimų nenuoseklumą, negebėjimą prisiminti net neseniai buvusių įvykių aplinkybių, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė ir ignoravo šiuos bylos duomenis (CPK 270 str. 4 d. 3 p.), kas vertintina kaip procesinių teisės normų pažeidimas, galėjęs turėti reikšmės netinkamam bylos išsprendimui.
9.3. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog ginčo kabelis atsirado iki 1995 m. susitarimo, teismo teiginiai apie tai, kad, sudarydami 1995 m. susitarimą, bendraturčiai įvertino ir kabelio buvimą virš ieškovei priklausančios sklypo dalies, yra visiškos prielaidos, nepagrįstos jokia bylos medžiaga (CPK 263 str.). Teismas nepagrįstai sprendė, jog viena iš vertybių, tarp kurių atsirado konkurencija, yra bendraturčių susitarimas, įskaitant ir dėl kabelio, nes susitarimo dėl kabelio tarp šalių nėra ir nebuvo.
9.4. Teismas teigdamas, kad kabelis ir juo tiekiama elektros energija yra didesnis, reikšmingesnis ir labiau saugotinas gėris, nei ieškovės siekiama apginti nuosavybės teisė, rėmėsi savo išvada, kad ūkio pastatas, į kurį tiekiama elektra ginčui aktualiu kabeliu, atsakovės yra naudojamas kaip gyvenamasis namas, t. y. gyvenamajai paskirčiai, todėl atsakovei elektra šiame pastate yra reikalinga nuolat.
9.5. Teismui savo iniciatyva ginant atsakovės teisę, kad į negyvenamąjį pastatą, kuris, pasak teismo, atsakovės naudojamas kaip gyvenamasis, būtų nuolat tiekiama elektra, pažeidžiamas ne tik šalių lygiateisiškumo, rungimosi, dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 str.), bet ir esminis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė (lot. ex injuria non oritur_jus).
9.6. Ieškovė turi teisę jai priklausančią sklypo dalį naudoti pagal jo paskirtį savo nuožiūra, įskaitant ir, pavyzdžiui, nesudėtingų statinių iki 8,5 metrų statybą. Pareikštu negatoriniu ieškiniu nagrinėjamoje byloje būtent ir siekta apginti ieškovės teisę visapusiškai, laisvai, pagal savo poreikius, savo nuožiūra naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau teismas, izoliuotai vertindamas tik kelis ieškovės įvardintus jos teisių ribojimo pavyzdžius, neatskleidė bylos esmės ir negalėjo visapusiškai įvertinti ieškovės teisių pažeidimo apimties. Tiek nurodytiems darbams, tiek ir tolesniam naudojimuisi sklypu elektros kabelis yra nuolatinis trukdis, o teismo paminėti situacijos sprendimo variantai yra nelogiški, neatitinkantys faktinių aplinkybių bei neįgalinantys ieškovės laisvai naudotis savo nuosavybe, ką numato ir garantuoja Konstitucijos 23 str. bei CK 4.37 str. 1 d.
9.7. Sprendime teismas visiškai nepasisakė ir dėl dar vieno bylos aspekto, kuris įprastai vertinamas tokio pobūdžio bylose, t. y. kabelio ir lyno įrengimo teisėtumo. Ginčo dėl to, kad kabelis priklauso atsakovei, byloje nebuvo, tačiau jokiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad jis būtų įrengtas teisėtai, gavus ne tik ieškovės, bet ir kitų gyvenamojo namo bendraturčių, sutikimą, suderinus projektą ar kt.
Motyvuojamoji dalis
9.8. Teismas neatliko jokio detalesnio atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų, jų pagrįstumo vertinimo, koks turi būti atliktas sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą, dėl ko atsakovės naudai priteista net 1 697,63 Eur suma.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Z. D. prašo ieškovės L. E. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės L. E. B. atsakovės Z. D. naudai patirtas 780,45 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nors 2021 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovės įgaliotas asmuo A. B. konkrečios ginčo kabelio įrengimo datos nurodyti negalėjo, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad 1995 metais, kuomet tarp šalių buvo sudarytas žemės sklypo padalijimo projektas ir susitarimas, ginčo kabelis jau buvo įrengtas, taip pat buvo ir vaismedžiai, nuo šiandienos situacijos skirtumas tik toks – tuomet šie medžiai buvo žemesni. Todėl apeliaciniu skundu ji prieštarauja bylos nagrinėjimo metu išsakytiems savo pačios teiginiams dėl vaismedžių pasodinimo aplinkybių.
10.2. Nusitiktina su ieškovės teiginiais, kad atsakovė elektros kabelį įrengė savavališkai, netesėtai, t. y. nesant kitų bendraturčių sutikimo, o jo eksploatavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Apeliantė neįrodė, kad ginčo elektros kabelis buvo nutiestas pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus, todėl vertintina, kad visos aplinkybės apie nutiestą elektros kabelį, įskaitant jo nutiesimą, jai bet kokiu atveju buvo puikiai žinomos, todėl ji, neatlygintinai įgijusi ginčo žemės sklypą, negali remtis šia situacija kaip tariamai pažeidžiančia jos teises ir teisėtus interesus.
10.3. Teismas padarė pagrįstą išvadą – taikė proporcingą ribojimą siekiamiems teisėtiems tikslams, tarp konkuruojančių interesų nustatydamas tinkamą pusiausvyrą. Šiuo aspektu, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą ir vien tuo pagrindu pašalinti atsakovės įrengtą elektros kabelį.
10.4. Teismas, nenustatęs savavališkos statybos fakto ir ieškovės teisių pažeidimo, pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pašalinti elektros kabelį. Konkrečiu atveju, elektros kabelio įrengimas ir eksploatavimas, tinkamai jį prižiūrint ir naudojant, siekiant užtikrinti tinkamą patalpos (pagalbinio ūkio) paskirtį – tarnavimą pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui), net nežiūrint to, kad byloje nustatytais duomenimis, pastatas atsakovės faktiškai naudojamas ir kaip pagrindinis daiktas - asmenims gyventi, bet kuriuo neišvengiamai yra reikalingas, todėl įpareigojimas atsakovę pašalinti jos įrengtą elektros kabelį nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga priemonė.
10.5. Teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir aptartus teisės principus bei laikėsi suformuotos šiuo klausimu teismų praktikos, įvertino atsakovės advokato atliktų teisinių veiksmų (suteiktų paslaugų) apimtį (parengtų procesinių dokumentų kiekį ir teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo advokatas, laiką), atsakovei pagrindus 1 697,63 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumą, neviršijančią rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, pagrįstai nustatė, kad atsakovės išlaidos sudarė 1 697,63 Eur, todėl kitokiam procesinių išlaidų vertinimui pagrindo nėra.
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje kilo ginčas dėl savininko teisių pažeidimo.
Faktinės bylos aplinkybės
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei ir jos mirusiam sutuoktiniui A. D. priklauso 64/1377 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). A. B. nuosavybės teise priklauso 187/1377 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/100 dalių gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11/100 dalių pastato – ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių tuo pačiu adresu. Kitos žemės dalys ir kiti pastatai priklauso kitiems bendraturčiams. Dėl minėto žemės sklypo 1995 m. liepos 31 d. yra sudarytas bendraturčių susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriuo susitarė, kad A. B. atstatyta nuosavybės teisė į sklypą, pažymėtą raide „B“, kurio plotas 187 kv. m. Susitarimas įregistruotas VĮ Registrų centre. Palikėjo A. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovė, jos atstovė A. B. ir S. B.. Pastarosios paveldėjimo teises padovanojo savo motinai – ieškovei L. E. B. – (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi.
14. Ieškovė 2020-10-02, 2020-12-22 siuntė pretenzijas atsakovei, reikalaudama pašalinti savavališkai įrengtą elektros kabelį. 2021 m. vasario mėn. rašte Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nurodė, kad jos pareigūnai atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl savavališkai įsirengtos nesaugios elektros kabelio oro jungties per sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir tikrinant faktinius duomenis eksploatacinių pažeidimų pagal Bendrąsias gaisrines saugos taisykles nenustatė ir pagal nurodytas faktines aplinkybes pagal kompetenciją nagrinėjimui nusiuntė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba). Taryba raštu nurodė, jog atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad kabelis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į šalia esantį pastatą nutiestas be laikančiojo lyno ir liečia medžių šakas. Atsižvelgiant į tai, 2021-03-09 A. D. surašytas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2021-07-09 pašalinti nustatytus elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių nuostatų pažeidimus.
15. 2021-11-12 faktinių aplinkybių patikrinimo akte dėl (duomenys neskelbtini), instaliacijos konstatuota, kad kabelis iš trečio kambario pritvirtintas prie troso, tarp troso ir kabelio įsprausta šaka, kabelį liečia vaismedžių šakos. AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ rašte nurodyta, jog jų darbuotojai nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad elektros linijos laidai, nutiesti iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, įmonei nepriklauso.
16. 2000-05-29 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta A. B. atkurti nuosavybės teises į 0,0187 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Šiam žemės sklypui nustatytas servitutas: leisti tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryšių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius.
Dėl savininko teisių pažeidimo
17. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pašalinti elektros kabelį bei pagal elektros kabelį ištemptą lyną (trosą), įrengtus nuo gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1m, esančio atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) į ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p, ir einantį virš ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, 1995 m. žemės sklypo padalinimo projekte pažymėtos „B“=88 m2. Ieškovė nurodė, kad D. savavališkai virš jiems nepriklausančio sklypo dalies be savininkų sutikimo nesaugiame aukštyje įsirengė elektros kabelio oro jungtį, kuri trukdo visaverčiai naudotis ieškovei nuosavybes teise priklausančiu sklypu, taip ieškovė negali įgyvendinti savo savininkės teisių.
18. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
19. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė yra ginčo turto savininkė ir turi teisę reikšti tokį ieškinį. Dėl antros sąlygos – savininko teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pagrindo teigti esant realius ieškovės teisių pažeidimus. Vertino, kad ieškovės teisių pažeidimas yra formalaus pobūdžio, jis nelėmė konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimo ieškovei.
21. Apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo, vaismedžių pasodinimo laiko, 1995 metų susitarimo turinio, nesant tokias teismo išvadas pagrindžiančių įrodymų, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą grįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, o ne prielaidomis ar subjektyvia nuomone. Apie tai, kad ginčo kabelis buvo įrengtas iki 1995 metų, nurodė tik atsakovė Z. D.. Jokių kitų įrodymų (sutikimų dėl kabelio įrengimo, projekto, brėžinių ar kt.), kurie patvirtintų šį subjektyvų atsakovės teiginį, byloje nėra.
22. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo metų, 1995 metų susitarimo turinio, nesant tokias teismo išvadas pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad atsakovė byloje nurodo, kad kabelis buvo įrengtas 1995 metais. Apeliantės įgaliotas asmuo A. B. 2021 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad kabelis įrengtas seniai. Teigė, kad konkrečios ginčo kabelio įrengimo datos nurodyti negali, tačiau pasakė, jog tikėtina, kad kabelis buvo jau 1995 metais, kuomet tarp šalių buvo sudarytas žemės sklypo padalijimo projektas ir susitarimas. Taip pat atstovė pažymėjo, kad jokių konfliktų nebuvo. Ieškovė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių kitą kabelių įrengimo datą, į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs faktines aplinkybes dėl kabelio įrengimo ir vaismedžių pasodinimo laiko iki 1995 metų, civilinio proceso teisės normų nepažeidė, nes atitinkamas išvadas darė išimtinai vadovaudamasis abiejų šalių atstovų teiktais paaiškinimais.
23. Taip pat apeliantė teigia, kad virš jos sklypo dalies einantis kabelis su lynu apsunkina apeliantės teisę savo nuožiūra, be kitų asmenų, įskaitant atsakovę, kišimosi, valios naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, kada ir kaip, kaip apeliantei yra patogu, atlikti turto tvarkymo, rekonstrukcijos darbus ir kt. Toks apeliantės nuosavybės teisės ribojimas nėra teisėtas, nes nėra sąlygotas nei pačios apeliantės valios, t. y. ji nėra davusi sutikimo kabelio ir lyno įrengimui, nei įstatymo, nei teismo sprendimo, todėl teismo tokios pirmosios instancijos teismo išvados, jog bylos duomenys neva „nesudaro pagrindo teigti esant realius ieškovės teisių pažeidimus“, kad „ieškovės siekiami tikslai gali būti pasiekti ir be kabelio pašalinimo“, kad „nenustatyta jokia aplinkybė, kelianti pavojų vien kabelio buvimu“ paneigia įstatyme įtvirtintą nuosavybės teisės sampratą, atvejų, kuomet ji gali būti ribojama, apimtį, kas vertintina kaip netinkamas materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas bei nukrypimas nuo teismų praktikos.
24. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies, pažymėtos plane 1A1m, ir ūkinio pastato dalies, pažymėtos plane 4I1p, esančių adresu (duomenys neskelbtini), yra ištemptas elektros kabelis ir jį laikantis lynas. Minėtas kabelis su lynu ištiestas ir virš dalies žemės sklypo, kuriuo pagal pasidalijimo projektą turi naudotis atsakovė (žemės sklypo padalinimo projekte pažymėta „B“=88 m2). Kabelio ir lyno aukštis apie 3 metrai nuo žemės paviršiaus. Minėtoje sklypo dalyje auga vaismedžiai, kai kurios jų šakos liečiasi su kabeliu ar lynu. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantei kabelis ir lynas galimai trukdo nevaržomai naudotis savo žemės sklypu. Tačiau pažymi, kad 2000-05-29 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta A. B. atkurti nuosavybės teises į 0,0187 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiam žemės sklypui nustatytas servitutas: leisti tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryšių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti, aptarnauti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas ir kitus inžinerinius įrenginius. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo elektros kabeliu elektros energija yra tiekiama iš gyvenamojo namo į ūkinį pastatą, kuris naudojamas kaip gyvenamasis namas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant nustatytam tokiam servitutui, įpareigoti atsakovę visiškai jį pašalinti nėra pagrindo.
25. Pažymėtina, kad šalys yra bendraturtės, ūkinio pastato, į kurį tiekiama elektra, bendraturtė taip pat yra ir pati apeliantė, todėl apeliantė, kaip bendrasavininkė gali kitais būdais ginti savo pažeistas teises, pavyzdžiui, pati inicijuoti kabelio perkėlimą į kitą vietą ar jo pakėlimą aukščiau ir pan. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad realiai apeliantės siekiami tikslai gali būti pasiekti ir be kabelio pašalinimo.
26. Apeliantė teigia, kad skundžiamame sprendime teismas visiškai nepasisakė dėl kabelio ir lyno įrengimo teisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl kabelio ir lyno įrengimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti statybos teisėtumo klausimo, jeigu nėra pareikštas reikalavimas, kuriuo būtų keliamas toks klausimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-421/2015).
27. Taip pat apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokio detalesnio atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų, jų pagrįstumo vertinimo, koks turi būti atliktas, sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą, todėl nepagrįstai atsakovės naudai priteista 1 697,63 Eur suma. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
28. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir – Rekomendacijos).
29. Esminis principas yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).
30. Pažymėtina, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2019). Teisminį procesą ginčui išspręsti inicijavęs asmuo prisiima riziką, kad, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos šalių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovės L. E. B. ieškinys atmestas, reiškia, kad atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus apie 1697,63 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
32. Apeliantė nurodo, jog iš darbų ataskaitos matyti, kad sąskaita buvo išrašyta už atstovavimą penkiuose teismo posėdžiuose, tačiau bendras juose kaip sugaištas nurodytas laikas yra dvigubai ilgesnis, nei faktinė posėdžių trukmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad į atstovavimą teismo posėdžiuose gali įeiti ir pasirengimas bylos nagrinėjimui, todėl gali teismo posėdžio laikas ir nesutapti su bendru nurodytu laiku, kurį sudaro teismo posėdžio ir jam pasirengti laikas. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo pateiktose ataskaitose ir yra nurodyta, kad minimą valandų skaičių sudaro pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Todėl negalima sutikti su apeliantės argumentais, kad ataskaitose nurodytas neteisingas-padidintas laikas.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro procesinius dokumentus rengusio ir atsakovei pirmosios instancijos teisme atstovavusio advokato darbo ir laiko sąnaudos. Jos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis, kas būtų turėję įtakos nebūtinų ir nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų atsiradimui ar išaugimui. Teisėjų kolegija atsakovės atstovo prašymo apžiūros vietoje, dėl kurios buvo skirtas dar vienas teismo posėdis, nelaiko nesąžiningu procesinės teisės naudojimu. Kiekviena šalis turi teisę teikti prašymus ir įrodymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, nustatant šios nutarties 28 punkte nurodytas ieškinio patenkinimo ir atmetimo proporcijas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios proceso teisės normos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nebuvo pažeisti ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš apeliantės priteisė atsakovei 1697,63 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, todėl mažinti šių išlaidų nėra pagrindo.
35. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
38. Atsakovė Z. D. prašo iš ieškovės priteisti jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 780,45 Eur sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. E. B. atsakovei Z. D. 780,45 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 45 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.