- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-2047-264/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- N. N.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1011-950/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ ieškinį atsakovei N. N., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“, dėl skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. N. 295,93 Eur dydžio skolą už elektros energiją, patiektą jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2016-07-31, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei N. N. nuosavybės teise priklausančiam butui, kaip ir visam daugiabučiui gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekė elektros energiją. Tačiau laikotarpiu nuo 2013-07-01 iki 2016-07-31 už atsakovei priklausančiam butui pateiktą elektros energiją N. N. nemokėjo, todėl susidaręs įsiskolinimas turi būti priteistas teismo tvarka.
Atsiliepimas
2. Atsakovė N. N. 2017 m. balandžio 6 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra aišku, kodėl nuo 2015 m. spalio mėn. ženkliai padidėjo jos sąskaitos už elektros energiją. Atsakovės teigimu, ji raštu ne kartą kreipėsi į UAB „Nemuno būstas“ nurodydama, kad ginčo bute negyvena, todėl mokestis už tariamai jai priklausančiam butui pateiktą elektros energiją negalėjo būti skaičiuojamas. Atsakovė nurodė, jog namo administratorius netinkamai vykdė priskaitymus už sunaudotą elektros energiją, t.y. jai nedeklaruojant bute įrengto skaitiklio rodmenų, atliko priskaitymus pagal buto plotą. Atsakovės nuomone, mokestis už elektros energiją yra paskaičiuotas netinkamai, pareigos jo mokėti ji neturi.
3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Mano būstas Dainava“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka bei prašo jį tenkinti. Nurodė, kad 2004 m. kovo 3 d. sutartimi Nr. 2004/220 įsipareigojo kiekvieną mėnesį nurašyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvadinio elektros skaitiklio duomenis ir juos pristatyti elektros energijos tiekėjui, t.y. ieškovui. Vėliau jis pagal ieškovės pateiktas išplėstines skaičiuotes paskirsto mokesčius už suvartotą elektros energiją ir pateikia sąskaitas vartotojams. Atsiliepime nurodo, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. atsakovei buvo skaičiuojamas ne tik bendrosioms namo reikmėms suvartotos elektros energijos kiekis, bet ir likutis namo suvartotos, bet nedeklaruotos elektros energijos (nes atsakovė neteikė parodymų apie savo bute suvartotos elektros energijos kiekį).Nurodė, kad iki 2015 m. balandžio mėnesio atsakovei nebuvo skaičiuojamas likutis nuo namo suvartotos, bet nedeklaruotos elektros energijos (nors ji buto elektros parodymų nedeklaravo), kadangi ji buvo pateikusi raštą, jog bute negyvena.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ iš atsakovės N. N. 183,40 Eur skolos už elektros energiją, patiektą atsakovės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2016-07-31, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 11,24 Eur.
5. Teismas darė išvadą, kad ieškovė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės N. N. mokestį už elektros energiją, patiektą jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-10-01. Pažymėjo, kad nuo 2015-10-01 galiojo UAB „Nemuno būstas“ direktorės J. V. 2015-09-23 įsakymu Nr. NB-ĮS-15-002 patvirtinta „Mokesčio už suvartotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose tvarka“, ji atsakovei N. N., kaip ir visiems kitiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams buvo privaloma. Atsakovė nuo 2015-10-01 nedeklaravo bute buvusio elektros skaitiklio rodmenų, už elektros energiją niekada nemokėjo. Ta faktinė aplinkybė, kad atsakovė galimai buvo išvykusi ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno bei nežinojo apie naują mokesčio už elektros energiją skaičiavimo tvarką, neatleidžia jos nuo Taisyklių 56.4 p. ir 107 p. numatytos pareigos tinkamai ir savalaikiai deklaruoti elektros apskaitos prietaiso rodmenis, o to nepadarius - neatleidžia nuo pareigos sumokėti už patiektą elektros energiją, kuri apskaičiuota pagal Metodikos 7.2 p.
6. Teismas nepagrįstu laikė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės mokestį už elektros energiją už laikotarpį iki 2015-10-01, t.y. už 2015 m. balandžio ir gegužės mėn. (43,81 Eur + 7,77 Eur) bei už 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. (32,49 Eur + 28,46 Eur) (viso - 112,53 Eur), kadangi UAB „Nemuno būstas“ direktorės J. V. 2015-09-23 įsakymu Nr. NB-ĮS-15-002 patvirtinta „Mokesčio už suvartotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose tvarka“ pradėjo galioti tik nuo 2015-10-01.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
7. Atsakovė N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti valstybei išlaidas iš ieškovės už teiktas teisines paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmos instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškinio, nes ieškovė nepatikslino ieškinio. Mokėtinos sumos priskaičiuotos butui, o ieškovė ieškinyje nurodo bendros reikmės.
7.2. Teismas neįvertino, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. atsakovė elektros energijos nevartojo ir negyveno adresu (duomenys neskelbtini).
7.3. Teismas neteisingai vertino UAB „Mano Būstas Dainava“ poziciją dėl kontrolinių apskaitos prietaiso rodmenų deklaravimo.
7.4. Teismas nors ir nurodė duomenis apie nustatytus apskaitos prietaiso rodmenis, tačiau neatliko jokio teisinio vertinimo.
7.5. Teismas buvo neobjektyvus ir šališkas ieškovės ir trečiojo asmens naudai, pažeidė civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintą logiškumo, protingumo, sąžiningumo principą, tai lėmė nepagrįsto, neteisingo ir neteisėto Sprendimo priėmimą
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Ignitis“ (buvęs pavadinimas – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės N. N. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1011-950/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad pareigą laiku deklaruoti kontrolinio skaitiklio rodmenis ji vykdė tinkamai. Priešingai, 2018 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad ginčo rodmenų nedeklaravo, nors jai buvo žinomas namo įgaliotinis, kuriam tuos rodmenis reikėjo perduoti. Atsakovė įrodinėjo, kad ginčo bute negyveno ilgą laiką dėl objektyvių priežasčių, bet į bylą nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti pareigos laiku pateikti kontrolinio skaitiklio rodmenis.
8.2. Nesutinka su atsakovės argumentu, jog teismas buvo šališkas, kadangi tai, jog ieškinio reikalavimas patenkintas, nereiškia jog teismas buvo šališkas, nes asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą.
8.3. Atsakovė ne kartą keitė savo poziciją, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos argumentus, taip siekdama suklaidinti pirmosios instancijos teismą ir išvengti savo pareigos atsiskaityti su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1d.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
10. Atsakovės atstovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Dėl to konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, o asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas patenkino iš dalies ieškovės ieškinį atsakovei dėl įsiskolinimo už tiektą elektrą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 346,36 Eur skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo iš atsakovės. Ginčo dalis dėl 50,43 Eur skolos už bendro naudojimo patalpoms patiektą elektros energiją priteisimo yra išspręsta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimu (priimtu civilinėje byloje Nr. e2-975-894/2018) ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi (priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1767-945/2018). Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl 295,93 Eur dydžio skolos už elektros energiją, patiektą atsakovei N. N. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priteisimo, taip pat 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė 183,40 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-10-01- 2016-07-31.
13. Patikrinus bylą apeliacine tvarka teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliantės apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.
14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.).
15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą taikytinas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 4-412 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės N. N. mokestį už elektros energiją, patiektą jai priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2015-10-01, kuomet nuo 2015-10-01 galiojo UAB „Nemuno būstas“ direktorės J. V. 2015-09-23 įsakymu Nr. NB-ĮS-15-002 patvirtinta „Mokesčio už suvartotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose tvarka“, ji atsakovei N. N., kaip ir visiems kitiems daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams buvo privaloma. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad nuo 2015-10-01 nedeklaravo bute buvusio elektros skaitiklio rodmenų, už elektros energiją niekada nemokėjo. Ta faktinė aplinkybė, kad atsakovė galimai buvo išvykusi ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno bei nežinojo apie naują mokesčio už elektros energiją skaičiavimo tvarką, neatleidžia jos nuo Taisyklių 56.4 p. ir 107 p. numatytos pareigos tinkamai ir savalaikiai deklaruoti elektros apskaitos prietaiso rodmenis, o to nepadarius - neatleidžia nuo pareigos sumokėti už patiektą elektros energiją, kuri apskaičiuota pagal Metodikos 7.2 p. (UAB „Nemuno būstas“ direktorės 2015-09-23 įsakymu Nr. NB-ĮS-15-002 patvirtintos „Mokesčio už suvartotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose tvarkos“ 2.4 p.).
16. Vienas iš esminių apeliantės argumentų, kuriuo ji grindžia savo apeliacinį skundą, nesutikdama su teismo sprendimu, jog namo administratorius UAB “Nemuno būstas” netinkamai vykdė priskaitymus už atsakovei priklausančiame bute sunaudotą elektros energiją, t.y. atsakovei nedeklaruojant objekte įrengto kontrolinio skaitiklio rodmenų, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino UAB “Nemuno būstas” 2015-09-16 rašto Nr. NMB-IR-15-C298, kuris jos vertinimu, iš esmės keičia situaciją N. N. atžvilgiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus laiko nepagrįstais, apeliantės nurodytas raštas negali būti vertinamas atsietai, neatsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Priešingai, nei teigia apeliantė, administratorius į bylą pateikė informacinius pranešimus, kurie buvo pakabinti namo skelbimo lentoje ir siunčiami gyventojams voke su sąskaitomis už teikiamas paslaugas, primenant, apie elektros energijos deklaravimo tvarką ( e.b. 3 t. b.l. 140). Jose buvo nurodyta, kad už elektros energijos kontrolinių skaitiklių tikslumą atsakingi patys gyventojai. Taip pat į bylą yra pateiktos Administratoriaus sąskaitos, kuriose (pradedant nuo 2014 m. lapkričio mėnesio sąskaita) yra nurodoma, jog elektros skaitiklio rodmenis prašoma pateikti iki einamo mėnesio 20 d. Nepateikus rodmenų laiku, suvartotos elektros kiekis apskaičiuojamas pagal buto plotą. Skaičiavimo pakeitimai vykdomi nebus ( e.b. 3 t. b.l. 142-145). Pažymėtina, jog apeliantė priešingų įrodymų, t.y. kad ji vykdė pareigą laiku deklaruoti kontrolinio skaitiklio rodmenis tinkamai (Taisyklių 132,18 punktas). Nors atsakovė teigia, jog bute yra skaitiklis su rodmenimis, kurie deklaruoti net į priekį, tačiau Kauno apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1767-945/2018 konstatavo, jog į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tokio prietaiso įrengimą, jo buvimo ginčo laikotarpiu faktą, jo techninę būklę (atitikimą apskaitos prietaisui keliamiems reikalavimams), taip pat nors vieną duomenų pagal tokį prietaisą deklaravimą. Būtent šios aplinkybės yra esminės siekiant įvertinti, ar atsakovei galėjo būti taikomos Metodikos 7.2 punkto nuostatos. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Taisyklių 49.3 punktu, už apskaitos prietaisų įrengimą ir eksploatavimą yra atsakingas elektros energijos tiekimo operatorius. Taisyklių 56.9, 59, 71 punktuose įtvirtinta vartotojo pareiga neapriboti priėjimo prie apskaitos prietaisų, leisti operatoriui ir (ar) jo įgaliotiems tretiesiems asmenims, patikrinti elektros apskaitos prietaisus, esančius vartotojo patalpose ar teritorijoje, nustatyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Apeliantė byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtas skaitiklis dar prieš atsakovei įsigyjant butą, turi galiojančią metrologinę patikrą, kad atitinka komercinei apskaitai keliamus reikalavimus, o jo rodmenys (užfiksuoti 2019 m. balandžio 12 d. Statinio apžiūros akte Nr. 01) - 4112 kWh yra teisingi. Apeliantės argumentai, kad ji ilgą laiką buvo išvykusi ir bute negyveno bei nežinojo apie naują mokesčio už elektros energiją skaičiavimo tvarką, neatleidžia jos nuo Taisyklių 56.4 p. ir 107 p. numatytos pareigos tinkamai ir savalaikiai deklaruoti elektros apskaitos prietaiso rodmenis, o to nepadarius - neatleidžia nuo pareigos sumokėti už patiektą elektros energiją, kuri apskaičiuota pagal Metodikos 7.2 p. (UAB „Nemuno būstas“ direktorės 2015 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. NB-ĮS-15-002 patvirtintos „Mokesčio už suvartotą elektros energiją paskirstymo bendrabučio tipo gyvenamuosiuose namuose tvarkos“ 2.4 p.).
17. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad skundžiamą sprendimą priėmė šališkas teismas (teisėjas). Vien nepalankaus atsakovei procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo ir (ar) konkretaus teisėjo šališkumo, todėl vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Iš skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta atsakovės argumentus dėl nurodomų teiginių vertinimo.
19. Apeliantė skunde pakartodama savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendime.
20. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais ir jų nekartoja. Pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nepagrindžia, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, o iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.
21. Dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą.
Dėl bylos procesinės baigties.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nepareiškė prašymo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, nepateikė išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.