- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 1-163-446/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48213-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Aušra Žukienė, Virginija Pluščiauskieneiji
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. M. 2018 m. spalio 6 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), A. G. gyvenamajame name, tyčia du kartus spyrė į veidą I. G., tuo padarydamas nukentėjusiajai I. G. poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, veido kairėje, kraujosruvas viršutinės lūpos raudonio-gleivinės srityje, kairiojo žando gleivinėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. spalio 6 d. į A. G. namus, esančius (duomenys neskelbtini) atvyko norėdamas išgerti. Prieš tai, pasiskambino J. S., su kuria kartu dirba, sužinojęs, kad ji yra pas G., pasiėmė butelį degtinės ir atvyko. A. G. namuose su niekuo nekonfliktavo, nesimušė. Jo atvykimui, niekas neprieštaravo, su visais pasisveikino. A. G. ir I. G. nuolatos šoko, A. G. beveik prie stalo nesėdėjo. A. G. ir I. G. vis išeidavo į lauką ir vėl sugrįždavo prie stalo. Po vieno tokio išėjimo, I. G. sugrįžus į kambarį ir prisėdus šalia jo jam iš dešinės, jis pastebėjo paradusį I. G. veidą, pasiteiravo, kas jai neutiko. I. G. prisiglaudė prie jo, padėjo galvą jam ant peties ir pasakė, kad jai jis įspyręs. Į tokius I. G. žodžius jis nekreipęs dėmesio. Visi toliau linksminosi, niekas nemiegojo, niekas nekonfliktavo. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Jo įsitikinimu, policiją iškvietė A. G.. Kitą dieną, norėdamas išsiaiškinti, kas įvyko, paskambino J. S.. Iki to įvykio nei su I. G., nei su jos sutuoktiniu susipykęs nebuvo, I. G. jis nespyrė, kodėl jį apkalba I. G. ir J. S., paaiškinti negali. Tą dieną avėjo „Crocs“ tipo avalynę, nusiavęs jos kambaryje pas G. nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji I. G. parodė, kad ji su savo sutuoktiniu A. G. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Vyrui priklausančiame name (duomenys neskelbtini) gyvena jų dukra M. G. su šeima. 2018 m. spalio pradžioje ji nedirbo, todėl keletą dienų svečiavosi pas dukrą (duomenys neskelbtini). Spalio 6 d. į svečius pas dukrą atvyko dukters draugė J. S.. Ji atsivežė degtinės butelį, dukra su savo sugyventiniu V. I. taip pat turėjo nusipirkę butelį degtinės. Apie 11 val. ji, jos dukra M. G., dukters sugyventinis V. I. ir J. S. pradėjo išgertuves, po kurio laiko prie jų prisijungė ir jos sutuoktinis A. G.. Jiems begeriant, J. S. paskambino A. M.. Su A. M. ji buvo pažįstama 10-15 metų, jos vyras kartu dirbo su A. M., susipykę niekada nebuvo, nors įvairiausių kalbų apie konfliktišką A. M. elgesį yra girdėjusi. A. M. taip pat atsivežė butelį degtinės ir prisijungė prie jų. Jos sutuoktinis po pietų iš dukters namų kartu su anūku išėjo. Ji suprato, kad sutuoktiniui nepatiko kompanija – J. S. ir A. M.. Kvietė ir ją kartu važiuoti namo, į (duomenys neskelbtini), ji nesutiko, tačiau su sutuoktiniu nekonfliktavo. Norėdamas išvaryti A. M., jos sutuoktinis iškvietė policijos pareigūnus. Kai pirmą kartą pareigūnai atvyko į jų namus, su pareigūnais bendravo ir aiškinosi jos dukters draugas V. I., ji su pareigūnais nekalbėjo, į kiemą išėjusi nebuvo. Pavakare, kai lauke jau buvo sutemę, jos dukra nuėjo miegoti į kitą kambarį, dukters draugas V. I. užmigo tame pačiame kambaryje, prie stalo, kampinės sofos gale. Prie stalo svetainėje, kur vyko išgertuvės, liko sėdėti trise – ji, J. S. ir A. M.. Ji sėdėjo ant tos kampinės sofos dalies, kuri susideda iš trijų sėdimų dalių, kurios gale miegojo V. I., jai iš dešinės, ant trumpesnės minkšto kampo dalies, susidedančios iš dviejų sėdimų dalių, sėdėjo A. M., greta jo jam iš dešinės, prie krašto – J. S.. Jokio konflikto tarp jos ir A. M. nebuvo, jie nesipyko, A. M. nieko nesakęs du kartus spyrė jai į veido kairę pusę. Tuo metu, kai spyrė jai, A. M. batus buvo nusiavęs. J. S. ėmė šaukti, priekaištauti A. M. dėl tokio jo elgesio, pažadino dukrą, atsibudo ir V. I., kuris ir iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojas A. G. parodė, kad į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena jo dukra M. G., jis atėjo apie 13 val. 30 min. Namuose vyko išgertuvės, vaišinosi jo žmona I., dukra M. ir jos sugyventinis V. I., jų draugė J. S.. Apie 14 val. – 14 val. 30 min į jo namus su buteliu degtinės atėjo A. M., kuris prisėdo greta J. S.. Su A. M. jis nebuvo susipykęs, tą dieną nekonfliktavo ir nesipyko, tačiau jam nepatiko, kad jo namuose girtaujama, jį tai erzino, piktino, todėl jis po 16 val. kartu su anūku K. išėjo. Išeidamas su sutuoktine nesipyko. Anūkas jau buvo susiskambinęs su kita jo dukra, kuri jį išsivežė į savo namus, jis pasiskambino savo draugui Z. G., kuris buvo pažadėjęs parvežti jį namo į (duomenys neskelbtini). Apie 1 kilometrą buvo nuėjęs nuo sodybos, kai jį draugas paėmė. Grįžęs namo į (duomenys neskelbtini), jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir paprašė policijos pagalbos, kad išvarytų valkatas iš jo namų. Tiksliai neprisimena, kada sužinojo apie tai, kad jo sutuoktinė yra sužalota, kraujosruvomis nusėtą veidą pamatė atvykęs į (duomenys neskelbtini) kitos dienos ryte.
Liudytoja M. G. parodė, kad ji norėjo išgerti, todėl 2018 m. spalio 6 d. užsuko pas savo draugę J. S. ir ją parsivežė į savo namus – (duomenys neskelbtini). Apie 12-13 val. ji, jos mama I. G., kuri tuo metu nedirbo ir svečiavosi jos namuose, jos sugyventinis V. I. ir draugė J. S. pradėjo išgėrinėti. J. S. turėjo butelį degtinės, ji taip pat turėjo nusipirkusi degtinės butelį. Kiek tą dieną išgėrė alkoholio, neprisimena. Po kurio laiko atvažiavo jos tėtis A. G., prisijungė prie jų. A. M. į jų namus atėjo nekviestas. Ji suprato, kad jis atėjo pas J. S., nes prieš ateidamas su ja kalbėjosi telefonu. Iš išvaizdos ir elgesio matėsi, kad A. M. į jų namus atėjo neblaivus. Jis atsinešė butelį degtinės ir prisėdo prie jų stalo. Jos tėtis A. G. su jos sūnumi K. po 16 val. išėjo, jos sūnaus atvažiavo paimti jos sesuo, kaip vėliau sužinojo, tėtį į namus (duomenys neskelbtini) automobiliu parvežė jo draugas. Neužilgo ji nuėjo miegoti į kitą kambarį. Po valandos ją pažadino J. S., kuri pasakė, kad jos mamai A. M. įspyrė į veidą. Kai ji atėjo į svetainę, kur vyko išgertuvės, mama sėdėjo ant sofos, jos kairės pusės veide matėsi gumbas, veidas buvo paraudęs. Mama pasakė, kad jai į veidą įspyrė A. M., tačiau ji nežinanti už ką. A. M. sėdėjo ant sofos ir šypsojosi. Ji liepė išeiti A. M. iš jos namų, tačiau A. M. į jos reikalavimus nekreipė dėmesio, toliau sėdėjo, juokėsi, šaipėsi iš jos. Jos sugyventinis V. I. iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytojas V. I. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. įvykius ne visus gerai prisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Išgertuvių, vykusių A. G. priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu jis gyvena kartu su M. G., metu jis girdėjo, kaip A. G. sakė A. M., kad jis galėtų išeiti iš jo namų, nes jam nereikia tokių žmonių. A. M. į A. G. kalbas nereagavo. Jis lauke rūkė, girdėjo, kaip išeidamas A. G. sakė, kad nebus su nepageidaujamu žmogumi. Matė iš sodybos A. G. išeinantį su M. G. sūnumi. Jokio konflikto nei lauke, nei namo viduje iki A. G. išėjimo nebuvo. Po kurio laiko, išėjus A. G., atvyko policijos pareigūnai. Jis išėjo į kiemą, bendravo su pareigūnais. Pareigūnui paskambinus pranešėjui, kuris kvietė policiją, buvo išsiaiškinta, kad tai A. G., kuris tuo metu jau buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinę aplinkybes, policijos pareigūnai išvyko. Kelintą valandą jis užmigo, neprisimena. Prabudo nuo šauksmo, jam pasirodė, kad šaukė I.. Kai jis atsibudo, I. G. sėdėjo ant sofos tos dalies, ant kurios ir jis miegojo, ant kitos dalies, sujungtos kampu, su dalimi, ant kurios sėdėjo jis su I. G., sėdėjo A. M.. S. S., tuo metu kai jis prabudo, stovėjo ir garsiai šaukė, kreipdamasi į A. M., klausdama, kaip jis galėjęs mušti moterį. I. G. veide matėsi patinimas. A. M. buvo be batų. Jie ėmė reikalauti, kad A. M. išeitų iš jų namų, tačiau A. M. į jų reikalavimus nekreipė dėmesio, sėdėjo ir juokėsi, sakė, kad jam nieko niekas nepadarys, nori ir neina. Jis iškvietė policijos pareigūnus.
Liudytoja J. S. parodė, kad 2018 m. spalio 6 d. į G. namus, kur vyko išgertuvės, A. M. ji nekvietė. Jis jai paskambino, ji pasakė, kur randasi ir A. M., nekviestas atvyko su buteliu degtinės. Ji negirdėjo, kad A. G. varytų ją ar A. M. iš savo namų. Konfliktų jokių nebuvo. A. G. su anūku išėjus, ji kartu su I. G. ėjo į lauką, į tualetą, matė keliu tolyn nuo sodybos nueinantį A. G.. Po kurio laiko jos draugė M. G. nuėjo miegoti į kitą kambarį, jos sugyventinis V. I. užmigo ant sofos tame pačiame kambaryje, kur vyko išgertuvės, apie pusvalandį išgėrinėjo trise – ji, I. G. ir A. M.. Jie nesipyko. Ji gerai matė, kaip A. M., nieko nesakęs, sėdėdamas ant sofos, du kartus spyrė I. G. į veidą. Ji nepastebėjo, apavęs ar be batų tuo metu buvo A. M.. Ant I. G. skruosto iškarto pasirodė gumbas, veidas patino. Ji pažadino M. G., kažkas iškvietė policiją. Kitą dieną atėjusi pas M. G., matė kraujosruvas I. G. veide. Jai būnant pas M. G., paskambino A. M., kaip vėliau sužinojo, jų pokalbį įrašė M. G.. Ji nenorėjo niekam pakenkti, todėl pirmą kartą apklausiama policijoje, pamelavo, kad nematė, kaip A. M. įspyrė I. G..
Iš telefoninių pranešimų ir atliktų veiksmų informacijos, pateiktos iš policijos duomenų bazės (1 t., b. l. 20), matyti, kad 2018 m. spalio 6 d. 16 val. 35 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinęs A. G. skundėsi, kad jis buvo išvarytas iš savo namų (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino, iš įvykio vietos pranešėjas buvo pasišalinęs.
Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 18-19), telefoninių pranešimų ir atliktų veiksmų informacijos (1 t., b. l. 22-23) matyti, kad 2018 m. spalio 6 d. 19 val. 48 min V. I., paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešė, kad nepageidaujamas asmuo atsisako išeiti iš jo namų. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), V. I. paaiškino, kad jis ir jo draugė M. G. nematė, kaip buvo sužalota I. G., tačiau patvirtino, kad prieš jam užmiegant I. G. skruostas nebuvo mėlynas, o atsikėlus, kai jį pažadino J. S., kuri ir pasakė, kad I. G. į veidą spyrė A. M., I. G. skruostas jau buvo ištinęs ir pamėlęs. Įvykį matė tik J. S., kuri iki atvykstant policijos pareigūnams išėjo namo. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ V. I. nustatytas 3,04 promilės girtumas, I. G. – 3,77 promilės girtumas. Pareigūnams nuvykus į J. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, pareigūnams skambinant J. S. mobiliojo ryšio telefonu, ji neatsiliepė. A. M. buvo sulaikytas.
Įvykio vietos apžiūros protokole (1 t., b. l. 13-15) nurodyta, jog buvo apžiūrėta vieta, kur nukentėjusiosios I. G. nurodymu ji buvo sumušta, – tai gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Foto nuotraukoje, kuriame užfiksuotas kambario vaizdas, matyti odinė sofa, susidedanti iš penkių sėdimų dalių, sujungtų kampu.
Iš alkotesterio rodmenų (1 t., b. l. 125) matyti, kad A. M. 2018 m. spalio 6 d. 20 val. 31 min nustatytas 2,70 promilės girtumas.
Iš akistatos protokolo (1 t., b. l. 123-124) matyti, kad J. S. akistatos su A. M. metu patvirtino, kad 2018 m. spalio 6 d. apie 19 val. A. G. namuose (duomenys neskelbtini), A. M. spyrė du kartus I. G. į veidą.
Nukentėjusioji I. G. akistatos su A. M. metu (1 t., b. l. 82-83) patvirtino, kad 2018 m. spalio 6 d. vakare išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) A. M. jai du kartus koja įspyrė į kairę veido pusę.
Iš telefoninio pokalbio garso įrašo, įrašyto CD kompaktiniame diske (1 t., b. l. 94-95), kurį policijos pareigūnams pateikė M. G., nurodydama, kad tai telefoninio pokalbio tarp J. S. ir A. M., vykusio 2018 m. spalio 7 d., įrašas, matyti, kad pokalbis vyksta apie įspyrimą ir liudijimus policijos pareigūnams, moteris kalbasi su vyriškiu, kurio vardas A., moteriškas balsas tvirtina, kad jis, A., įspyrė; „jeigu nori tiesą – tu spyrei“.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas, atlikęs I. G. tyrimą, pateikė išvadą (b. l. 36), kad I. G. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, veido kairėje; kraujosruvos viršutinės lūpos raudonio-gleivinės srityje, kairiojo žando gleivinėje. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu, kontaktuojant su kietu buku daiktu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, I. G. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. I. G. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Abejoti nukentėjusiosios I. G., liudytojų J. S., M. G., V. I. parodymais teismas neturi pagrindo. Nei vienas iš šių asmenų su kaltinamuoju A. M. nebuvo susipykę, A. M. aplinkybių, kurios suteiktų pagrindo manyti, kad šie asmenys galimai siekia pakenkti jam, nenurodė, todėl A. M. apkabėjimo galimybė atmestina. Nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai logiški, tarpusavyje neprieštaringi. Nukentėjusiajai I. G. ir liudytojui V. I. nustatyti sunkūs, daugiau nei trijų promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsniai, todėl akivaizdu, kad tikslaus išgerto alkoholio kiekio, tikslaus laiko, kada kas įvyko, jie negali nurodyti, tačiau esminėse aplinkybėse liudytojų parodymai vienodi. Į įvykio vietą po V. I. pranešimo apie agresyviai nusiteikusį asmenį atvykusiems policijos pareigūnams V. I. nurodė, kad vienintelis žmogus, buvęs kambaryje su nukentėjusiąja ir A. M., matęs ir pasakęs, kad būtent A. M. koja įspyrė I. G. į veido sritį, yra J. S.. Atvykusiems pareigūnas jis paaiškino, kad spyrio jis nematęs, nes užmigęs ir konflikto metu miegojęs, tačiau patvirtino, kad jam prieš užmiegant I. G. veide jokių sužalojimų nebuvo. Liudytoja M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, teik teisme nurodė, kad ją pažadinusi J. S. jai pasakė, kad jos mamai I. G. į veidą įspyrė A. M., J. S. garsius priekaištus A. M. dėl moters mušimo ji pati girdėjusi, jos mama iš karto jai pasakė, kad į veidą jai įspyrė A. M.. Teisme liudytoja J. S. patirtino, kad ji gerai matė, kaip A. M. du kartus koja spyrė I. G. į veidą. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, foto nuotraukos, kurioje užfiksuoti įvykio vietoje buvę minkšti baldai – sofa, ant kutrios sėdėjo nukentėjusioji ir kaltinamasis, matyti, kad sofa susideda iš penkių dalių, sujungtų kampu. Nukentėjusiosios ir liudytojų J. S., M. G., V. I. parodymais nustatyta, kad I. G. sėdėjo ant ilgesnės sofos dalies, susidedančios iš trijų sėdimų dalų, arčiausiai kampinės, jungiamosios dalies, už kurios ant pirmos sėdimos dalies sėdėjo A. M.. Tokiu būdu nukentėjusioji ir kaltinamasis sėdėjo ne šalia vienas kito, ne vienoje eilėje, o kampu, taip, kad pakėlęs dešinę koją, A. M. ja laisvai galėjo pasiekti I. G. veidą, būtent kairiąją veido pusę, ir į ją įspirti. Teismo medicinos specialisto, kurio išvada teismas abejoti neturi pagrindo, nustatyti sužalojimai savo pobūdžiu, lokalizacija, atitinka nukentėjusiosios ir įvykį mačiusios J. S. parodymus apie A. M. suduotus smūgius – du įspyrimus koja I. G. į kairės pusės veido sritį. A. M. nurodyta aplinkybė, kad jis turėjęs kelio traumų, nepatvirtina jo versijos, kad įspirti į veidą nukentėjusiajai jis negalėjęs. I. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nuo smūgių atsirado kraujosrūvos, sumušimai, lūžimai nebuvo padaryti, kas suteikia pagrindo manyti, kad smūgiai nebuvo itin stiprūs. A. M. vaikštantis, savarankiškai valdantis kojas, todėl abejoti, kad jis, sėdėdamas ant sofos, galėjo pakelti koją ir įspirti nukentėjusiajai, nėra pagrindo.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad kaltinamasis A. M., koja įspirdamas du kartus nukentėjusiajai į veido sritį, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. G. sveikatą, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Dėl civilinių ieškinių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 32-33) nukentėjusioji I. G. prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti 1 000 Eur ir 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Nukentėjusioji I. G. pareikštame civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl neteisėtų A. M. veiksmų ji patyrusi fizinį skausmą, pažeminimą, daug nepatogumų – buvo priversta vykti pas medikus, ekspertą, vartoti vaistus, už kurių įsigijimą ji nereikalaujanti atlyginimo, dėl pamėlusio veido apie porą savaičių negalėjusi rodytis gatvėje, darbe.
Nukentėjusiosios I. G. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).
Bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo teismų praktika priteisiant neturtinę žalą svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1 700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013; 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.
Nustatyta, kad neteisėtais kaltinamojo A. M. veiksmais nukentėjusiajai I. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko neginčijamai nukentėjusioji juto fizinį skausmą, eikvojo savo laiką, vykdama į policijos įstaigą, teismą, pas ekspertą, gana ilgą laiką buvo priversta slėpti nuo visuomenės akivaizdžius, gerai matomus smurto požymius – kraujosruvas veide. Sutiktina, jog I. G. dėl kaltinamojo neteisėto smurto proveržio buvo pažeminta. Tačiau byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai atsirado liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesiniam laikui. I. G. buvo suduoti tik du smūgiai, agresyvūs kaltinamojo veiksmai truko labai trumpą laiką. Įvertinus visumą aplinkybių, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą nukentėjusiajai, priteistina iš kaltinamojo, būtų 500 Eur suma. Kaltinamasis – darbingas, dirbantis, todėl tokia suma neturėtų būti jam nepakeliama našta.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį bei jos aplinkybes, vykusio teismo posėdžio trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma - 300 Eur (2 t., b. l. 37) - nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokatės įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusiąją (civilinio ieškinio surašymas, dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 15,26 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 39-40). Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Kaltinamasis A. M. pripažintas kaltu, kad jis savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiosios I. G. sveikatą. Nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad žala padaryta ne tik nukentėjusiajai, bet ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su A. M. nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiosios sužalojimu.
Dėl A. M. padarytų kūno sužalojimų nukentėjusiajai I. G. buvo suteikta pagalba VšĮ Raseinių ligoninėje ir G. R. klinikoje, jos gydymas apmokėtas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Šiaulių teritorinei ligonių kasai 15,26 Eur turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (1 t., b. l. 42) ir kuri iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir 15,26 Eur suma priteistina iš A. M. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš nukentėjusiosios I. G. pateikto pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 37) matyti, kad už suteiktą teisinę pagalbą ir jos atstovavimą teisme advokatei Virginijai Pluščiauskienei ji sumokėjo 300 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl bausmės.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis A. M. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis – dirba (1 t., b. l. 166), vedęs, turi šeimą (2 t., b. l. 40), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 38). Tačiau kaltės jis nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, todėl jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimas. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes, manytina, kad paskyrus vidutinės trukmės laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimus, kurie sulaikytų A. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti.
Prokurorė prašė kartu su bausme skirti kaltinamajam įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. BK 48 straipsnio 7 dalis suteikia teismui galimybę baudžiamojo proceso dalyvių prašymu vietoje BK 48 straipsnyje numatytų draudimų ir įpareigojimų, paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimu, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visuma įvykio aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad jo agresiją nukentėjusiosios atžvilgiu įtakojo būtent suvartotas alkoholis, todėl tikslinga paskirti prokurorės prašomą įpareigojimą, kurio vykdymas padėtų kaltinamajam daugiau nenusikalsti, sulaikytų jį nuo neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skirtina asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme neskirtina, todėl prokurorės prašymas kartu su bausme A. M. skirti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą laikytinas nepagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 7 dalimi, viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti A. M. lankytis (duomenys neskelbtini) įpareigoti jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 7 d., t. y. įskaityti 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
I. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš A. M. I. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai ir 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. M. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 15,26 Eur (penkiolikos eurų 26 ct.) žalą už nukentėjusiajai I. G. suteiktas gydymo paslaugas Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) 2018 m. lapkričio 22 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,26 Eur piniginėms lėšoms, esančioms AB „Šiaulių bankas“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir banko „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki visiško Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio padengimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.