Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020-10-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64 ¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. J. 2020 m. gruodžio 16 d. apie 16.00 val. Alytaus r., (duomenys neskelbtini), savo sodybos kieme tyčia smurtavo prieš nukentėjusį V. P., tai yra jam ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tokiu būdu dėl kraujosruvų odoje ir poodyje abiejų akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimo nosies srityje nukentėjusiajam V. P. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. J. kaltę pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, kaltinamasis nurodė, kad jis su nukentėjusiuoju yra pusbroliai. Pastarasis jam buvo davęs savo banko kortelę, kad būdamas parduotuvėje nupirktų jam maisto ir gėrimų. Kai paskutinį kartą pusbrolis paprašė išgryninti pinigų, kortelėje jų nebuvo, todėl paskambinęs pusbrolio tėvui, t. y. savo dėdei pasakė, kad atvažiuotų pasiimti kortelės ir atvežtų 30 Eur skolą. Liepė pusbrolio V. į jo namus nesivežti, nes buvo susipykę. Kaltinime nurodytą dieną pavakarėje dėdė atvažiavo su pusbroliu. Kadangi buvo susipykę, V. neleido eiti į savo namus, bet jis nepaklausė ir vis tiek įėjo pro vartus. Tuomet jis supyko, paėmė jį už rankos, pavedė iki vartų ir sudavė jam du smūgius į veidą. Kaltinamasis neneigia, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimus. Suvokia, kad pasielgė negerai, dėl to gailisi. Su pusbroliu susitaikė, jo atsiprašė. Sutinka atlyginti žalą teritorinei ligonių kasai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad 2020 m. gruodžio 17 d. 11 val. 56 min. priimtas V. P. pareiškimas dėl to, kad 2020-12-16 apie 16 val., jį (duomenys neskelbtini) sodybos kieme sumušė pusbrolis V. J., kuris jam įėjus į jo kiemą, pribėgęs, kumščiu sudavė du kartus į veido sritį. Jis jautė didelį fizinį skausmą ir iš nosies pradėjo bėgti kraujas, mano jog lūžo nosies kaulai. Visą mušimą matė jo tėvas J. J. P. Prašo dėl jo sumušimo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. jį tėvas J. nuvežė pas V. J. Prieš 2 mėnesius jis V. J. padavė savo banko kortelę su PIN kodu ir sutarė, kad jis jam parveš iš Alytaus alaus, o po to nuo kortelės nusiims pinigus. Įvykio dieną jam tėvas pasakė, kad važiuoja pas pusbrolį padengti jo skolą ir paprašys, kad jis jam atiduotų banko kortelę. Jis tėvui liepė atiduoti V. J. 30 eurų, nes pastarasis pirko alų, važinėjo savo transportu. Mano, kad jam atvykus, V. J. supyko, kad jis jau negalės tokiu būdu pelnytis iš jo, todėl sudavė jam du smūgius į veidą. Vieną kartą pataikė į nosį, o kitą kartą į akį. Tuo metu jis stovėjo kokia 1 metro atstumu nuo vartų, kieme. Iš karto po smūgio į nosį, jam fontanu pradėjo bėgti kraujas, susiėmęs už nosies ir nuėjo į automobilį. Tada, kai V. J. jam sudavė smūgius, girdėjo kaip tėvas jam liepė liautis. Po įvykio po kaire akimi atsirado mėlynė. Jis sužinojo, kad jam nebuvo sulaužyta nosis, todėl pretenzijų V. J. neturi (1 t., b. l. 2, 68-71).

Liudytojas J. J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. prieš 16 val. pas jį atėjo sūnus V. ir paprašė nuvežti pas giminaitį V. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Automobiliu nuvažiavo pas V. J., pro vartus užėjo į kiemą. V. buvo kieme. Atidavė jam skolą. Pamatęs V., V. pradėjo jį vyti, kolioti necenzūriniais žodžiais. V. nėjo iš kiemo. V. pribėgo prie V. ir jam kumščiu sudavė 4-5 smūgius į veidą. Tuo metu jis nuo V. stovėjo per maždaug 2 metrus ir viską aiškiai matė. V. nesigynė, pradėjo bėgti nuo V. į automobilį ir atsisėdo jame. V. prieš smūgių sudavimą nesiginčijo, nesibarė su V., negrasino jam. V. iš nosies labai bėgo kraujas. Paklausus pas V., kodėl jis mušė, šis atsakė, kad V. apie jį kažką negražiai kalbėjo prie parduotuvės, kur buvo žmonių (1 t. b. l. 74-77, 82-83).

Specialistas S. J. nurodė, kad griūvant ir veidu atsitrenkiant į kietą plokščią paviršių (įvykio aplinkybėse – automobilio variklio dangtį), žalojama ne tik nosies sritis bet ir kitos iškilios veido dalys – kakta, antakių sritis, skruostikaulių sritis, smakras. Nukentėjusiajam kliniškai buvo nustatyta tik odos nubrozdinimas nosies srityje bei kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių apatiniuose vokuose, todėl buvo duota išvada, kad sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina (1 t., b. l. 173-174).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) sodyba aptverta sietine tvora, įvažiavimo vartai mediniai. Nuo vartų gyvenamasis namas yra už maždaug 40 metrų (1 t., b. l.19-20, 22-24).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Bendrajame pagalbos centre 2020-12-16 16.25.46 val. užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateiktas garso įrašas (1 t., b. l. 32).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad garso įrašas padarytas 2020-12-16 16.25 val. Įraše užfiksuotas su Bendrojo pagalbos centro operatore kalbantis V. P., kuris nurodo, kad maždaug prieš pusę valandos (duomenys neskelbtini) kaime jį sumušė pusbrolis J. Nurodė, kad trenkė jam prie vartų, jis buvo nuvykęs grąžinti skolą, sulaužė jam nosį V. J. Nurodo, kad mušant jam sulaužyta nosis, negali kvėpuoti, yra visas kruvinas, sumušė, nes jį apšnekėjo (1 t., b. l. 33-34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G14/2021(06) nurodyta, kad V. P. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimas nosies srityje. Sužalojimas padarytas veikiant nosies sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimo tikimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje, kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 42).

2020-12-16 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas R. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą kartu su tyrėju A. I. nuvyko pas V. P., (duomenys neskelbtini), kurį konflikto metu sumušė pusbrolis V. J. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. P., kuris iš pažiūros buvo neblaivus. Alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARBF-0235, patikros Nr. 1360567, jam buvo nustatytas 2,7 promilių girtumas. Minėtas asmuo įvykio aplinkybes aiškino nerišliai. Nurodė, kad jam būnant pas pusbrolį V. J., gyv. (duomenys neskelbtini), lauke kilo ginčas. Kilus ginčui, pusbrolis sudavė keletą smūgių jam į įvairias kūno vietas (1 t., b. l.13).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas V. J. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. J. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. P. Fizinis smurtas pasireiškė dviejų smūgių ranka sudavimu V. P. į veidą. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis teisme pripažino, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį jis panaudojo tyčia, dėl asmeninių paskatų, nukentėjusysis jam realios grėsmės nekėlė. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo V. J. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo V. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi dėl to. Atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Yra baustas administracinėmis nuobaudomis, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 134-136, 138). Turi sveikatos sutrikimų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba iki senatvės pensijinio amžiaus sukakties buvo nustačiusi (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį (1 t., b. l. 178). Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė jau antrą kartą, šį nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu, taip pat tai, kad dėl padaryto nusikaltimo neatsirado sunkūs padariniai, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam pretenzijų neturi, dėl kaltinamojo netinkamo elgesio seniūnija nusiskundimų ir neigiamų atsiliepimų nėra gavusi (1 t., b. l. 183), kaltinamasis vienas prižiūri ir išlaiko mažametį sūnų, visos šios aplinkybės teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad laisvės apribojimo bausmė yra tinkamiausia bausmė kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų. Skiriama bausmė už padarytą nusikaltimą sumažintina vienu trečdaliu, nes byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pripažino, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. J. šią nusikalstamą veiką padarė 2020 m. gruodžio 16 d., t. y. per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką, nes Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kurios vykdymas pradėtas 2020 m. lapkričio 11 d. Nors kaltinamasis V. J. 2021 m. kovo 11 d. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus bausmės vykdymo laikui, teismas pažymi, kad BK 64 straipsnio nuostatų taikymas turi būti siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-85-719/2020) ir kiti teismai (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-84-290/2020, 1A-849-810/2018). Taigi kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu bendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie naujai paskirtosios bausmės pridedant neatliktosios bausmės dalį. Įvertinus aptartų bei faktinių bylos aplinkybių visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. J. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius, nėra teisinio pagrindo, nes tai, kad jis nusikalto bausmės vykdymo metu, praeityje yra teistas kitoje valstybėje, šios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 18,80 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo, ryšium su nukentėjusiajam V. P. suteiktomis gydymo paslaugomis (1 t., b. l. 87-88, 89, 90). Kaltinamasis V. J. ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis V. P. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė sveikatos sužalojimą, todėl buvo suteiktos radiologinis ištyrimas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 18,80 Eur (1 t., b. l. 89). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo žalą atlyginti. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Išdėstytų teisės aktų kontekste ir nustačius visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti asmens civilinei deliktinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (gydymo paslaugų apmokėjimo), daroma išvada, kad kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už nukentėjusiajam V. P. suteiktas gydymo paslaugas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 12 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ir galutinai skirti V. J. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios ir uždraudžiant visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš V. J. 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 ct) žalos atlyginimą už nukentėjusiajam V. P. suteiktas gydymo paslaugas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios žalos atlyginimo. Šios žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už V. P. gydymą“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.