Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė 2023-11-14 sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma www.finbee.lt. Pagal Sutartį ieškovė 84 mėn. laikotarpiui suteikė atsakovei 9 120,58 Eur sumą, kurią sudaro 8 317,97 Eur paskolos suma ir 802,61 Eur sutarties sudarymo mokestis. Ieškovė, suteikdama atsakovei paskolą, sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą, refinansavo atsakovės skolas (4150,22 Eur įsiskolinimą bendrovei UAB Finansų bitė (Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 76997717 refinansavimas be atskiro pavedimo įskaitė į UAB Finansų bitė sąskaitą, 214,90 Eur įsiskolinimą bendrovei UAB Moment credit, 2352,85 Eur įsiskolinimą bendrovei UAB Nordecum) ir likusią 1 600 Eur paskolos sumą pervedė į atsakovės banko sąskaitą. Atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo mokėjimo grafike nustatytu laiku ir tvarka grąžinti visą paskolos sumą, mokėti administravimo mokestį, palūkanas iki galutinio prievolės įvykdymo ir kitus Sutartyje numatytus mokesčius. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė.

Ieškovė pažymi, kad atsakovės mokėtina suma pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 197,48 Eur. Sutartis su atsakove nutraukta 2025-04-25, nutraukimo dieną atsakovė vėlavo mokėti 127 dienas. Paskutinis atsakovės mokėjimas įskaitytas 2025-02-28, įskaityta suma 100 Eur. Nei po sutarties nutraukimo, nei po ieškinio pateikimo teismui atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka - deklaruotos gyvenamosios vietos adresu su 30 dienų saugojimo terminu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė per teismo nustatytą 20 dienų terminą neįvykdė CPK 142 straipsnyje numatytų reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad Pradinė kreditorė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovė D. S. 2023-11-14 sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė 84 mėnesių laikotarpiui suteikė 9 120,58 Eur sumą, kurią sudaro 8 317,97 Eur paskolos suma ir 802,61 Eur sutarties sudarymo mokestis. Paskola atsakovei buvo suteikta elektroniniu būdu, naudojantis ieškovės administruojama internetine skolinimo platforma www.finbee.lt. Atsakovės 802,61 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo ieškovė įskaitė į savo sąskaitą. Atsakovė suteiktą kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2030-10-18 bei sumokėti kredito kainą pagal paskolos grąžinimo grafiką. Paskolos sutarties sąlygose šalys sutarė dėl 18 proc. paskolos palūkanų normos (6 400,19 Eur), 0,22 proc. administravimo mokesčio (938,79 Eur), 8,8 proc. sutarties sudarymo mokesčio (802,61 Eur). Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė refinansavo atsakovės skolas 4150,22 Eur įsiskolinimą bendrovei UAB Finansų bitė, 214,90 Eur įsiskolinimą bendrovei UAB Moment credit, 2352,85 Eur įsiskolinimą bendrovei UAB Nordecum. Likusi 1 600 Eur suma buvo pervesta į asmeninę atsakovės sąskaitą. Atsakovei nevykdant įsipareigojimų, ieškovė nuo 2025-04-25 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, taip pat netinkamas įvykdymas, įvykdymo termino praleidimas (CK 6.205 straipsnis).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas, paskolos suteikimo faktą ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas, nemokėjo nustatytų pagal sutartį periodinių įmokų ir laiku neatsiskaitė su ieškove, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 7 670,63 Eur negrąžinto kredito sumą, 678,46 Eur sutarties sudarymo mokestį, vertinami kaip pagrįsti, todėl tenkinami.

Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 517,03 Eur paskolos palūkanas už laikotarpį nuo 2024-12-19 iki 2025-04-24 ir 26,46 Eur delspinigių.

Iš prie ieškinio pridedamų priedų (mokėjimo palūkanų apskaičiavimo pažymos, buhalterinės pažymos) matyti, kad prašomą palūkanų sumą sudaro: 507,73 Eur nesumokėta palūkanų suma už naudojimąsi paskolos suma ir 9,30 Eur kompensuojamosios palūkanos, apskaičiuotos už vėluojamą apmokėti įmokos dalį (ieškovė šias palūkanas įvardina kaip mokėjimo palūkanas, nors jos savo esme yra kompensuojamosios palūkanos).

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

Pagal tarp atsakovės ir ieškovės sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 18 procentų dydžio metines palūkanas. Minėtos palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Sutartį nutraukus nuo 2025-04-25, ieškovė apskaičiavo iki Sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 507,73 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Minėta, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 9,30 Eur kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuotų už vėluojamą apmokėti įmokos dalį. Teismas, susipažinęs su Sutarties sąlygomis bei pateikta mokėjimo palūkanų apskaičiavimo pažyma, vertina, kad prašomos priteisti palūkanos yra kompensacinės, t. y. taikomos už atsakovės netinkamai vykdytas sutartines pareigas.

Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiąsias sąlygas ar sutartį, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokų dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino pabaigos ir vadinamos vėlavimo palūkanomis. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.5. punkte nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomos netesybos (delspinigiai) ir yra lygios 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentų nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Netesybos (delspinigiai) įskaitomi į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Taigi, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai. Kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimas dėl 9,30 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo atmetamas ir priteisiama didesnioji suma, t. y. 26,46 Eur delspinigių sumą.

Dėl administravimo mokesčio.

Ieškovė, pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.2, 8.11 punktus ir specialiųjų sąlygų 2.4 punktą, prašo priteisti iš atsakovės 708,69 Eur negautą administravimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties termino pabaigos 2030-10-18. Pažymėtina, kad šis mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (nors sutartyje ir numatyta kitaip). Paskolos sutartį, kuri iš esmės yra vartojimo kredito sutartis, nutraukus prieš terminą, abi sutarties šalys atleidžiamos nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, o kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kita. Taigi, kai sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, nes, nutraukus sutartį, išnyksta administravimo objektas (Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-91-603/2020, Nr. e2A-228-864/2020, Nr. e2A-1640-910/2020, Nr. e2A-74-640/2023). Ieškovei iš atsakovės priteistinas nesumokėtas sutarties administravimo mokestis už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo 2025-04-25, kuris pagal ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą sudaro 11,50 Eur. Reikalavimas priteisti administravimo mokestį po sutarties nutraukimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos 2030-10-18, kuris pagal ieškovės pateiktą buhalterinę pažymą sudaro 625,66 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl nuostolių (negautų pajamų).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 194,68 Eur negautas pelno palūkanų pajamas už laikotarpį nuo 2025-04-25 iki 2025-06-17 ir 18 proc. nuostolių atlyginimo, skaičiuojamo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos 2030-10-18, nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 159,16 Eur sumos.

Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovės padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė paskolos sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo paskolos sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl paskolos sutartis buvo nutraukta. Faktas, jog ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Būtent mokestinių palūkanų dydis pripažintinas orientaciniu negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki jo termino pabaigos dydžiu, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, būtent tokias pajamas iš sutarties sudarymo būtų gavusi kredito įstaiga, o dėl pažeidimo ji šias pajamas prarado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52.

Atsakovei taikytina civilinė atsakomybė, iš jos priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovės prašomos priteisti 194,68 Eur negautos pajamos už laikotarpį nuo 2025-04-25 iki 2025-06-17 neviršija atsakovės pagal mokėjimo grafiką turėtos sumokėti palūkanų sumos, o 4159,16 Eur maksimali palūkanų suma nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos 2030-10-18 nuo paskolos sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, taip pat neviršija palūkanų sumos pagal mokėjimų grafiką, todėl ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų tenkinami visiškai. Iš atsakovės ieškovei priteisiamos 194,68 Eur negautos pajamos už laikotarpį 2025-04-25 iki 2025-06-17 ir 18 proc. dydžio nuostolių atlyginimas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos 2030-10-18, nuo pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 4 159,16 Eur sumos.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 320,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą patyrė 677 Eur bylinėjimosi išlaidų – 314 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinta 95,45 procentai ieškinio reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 646,20 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), teismas sprendžia, jog apie priimtą sprendimą atsakovė turi būti informuojama taip pat viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ juridinio asmens kodas 304051511, iš atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 670,63 Eur negrąžintą paskolos dalį, 507,73 Eur palūkanas, 83,03 Eur administravimo mokesčio, 678,46 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 194,68 Eur dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2025-04-25 iki 2025-06-17, 18 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos 2025-06-18 iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2030-10-18), nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kaip nurodyta paskolos įmokų grafike, neviršijant bendros 4 159,16 Eur sumos, 26,46 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 320,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-07-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 646,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje netenkinti.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Atsakovei sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2025 m. rugsėjo 18 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nre2-10310-424/2025 pagal ieškovės UAB „Finansų bitė“ ieškinį atsakovei D. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovė šį sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali skųsti apeliaciniu skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 306 straipsnio reikalavimus, Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono aplinkės teismo Trakų rūmus. Atsakovei procesiniai dokumentai (2025 m. rugsėjo 18 d. sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.

Informacijos teirautis tel. Nr. 0 528 55418 arba el. p. traku.rumai@teismas.lt“.