- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-618-797/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05316-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)
sekretoriaujant I. G., dalyvaujant ieškovui D. Š., jo atstovui D. N., atsakovams D. J. ir D. J., jų atstovei advokatei E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams D. J. ir D. J., tretiesiems asmenims – UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarui V. Ž. dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais ir notaro vykdomųjų įrašų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2024 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nutarta sujungtos dvi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant civilinės bylos numerį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinį palaiko ir prašo pripažinti negaliojančiais nuo jo išrašymo momento ieškovo 2020 m. gegužės 6 d. ir 2020 m. gegužės 7 d. išrašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius atsakovams D. J. ir D. J. dėl 2 990,00 Eur ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolų išieškojimo iš ieškovo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog tarp jo ir atsakovų nebuvo tiesioginių (asmeninių), kaip tariamo skolininko pagal ginčo vekselius, ir atsakovų, kaip šių vekselių turėtojų, santykių. Jokių pinigų atsakovai jam nebuvo perdavę. Kitų sandorių ar juridinių faktų, pagal kuriuos būtų galėję atsirasti ginčo paprastieji neprotestuotini vekseliai, numatantys piniginę prievolę atsakovams irgi nebuvo. Paaiškino, jog jis anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuriai vadovavo atsakovas D. J.. Ieškovui išvykus į reisą su kitu šios įmonės darbuotoju, degalinėje iš automobilio buvo pavogti 12 000,00 Eur, kurie šios įmonės buvo išduoti grynaisiais. Nurodo, jog grįžus iš reiso, atsakovas D. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ieškovui paaiškino, jog įmonei reikia nurašyti pavogtus pinigus, todėl jis turįs išrašyti vekselius, bet jie prieš ieškovą nebus naudojami ir bus panaikinti. Ieškovas pasitikėjo juo ir tikėjo tuo, ką jam sakė atsakovas D. J.. Atsakovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, ieškovui nurodė išrašyti iš viso keturis vekselius - vieną jo naudai, vieną jo sutuoktinei D. J., po vieną jo broliams. Ieškovas nurodo, jog buvo neišmiegojęs, pasimetęs, susijaudinęs, o taip pat patikėjo atsakovu, kaip vadovu, kad vekseliai nebus prieš ieškovą naudojami, todėl ir pasirašė iš viso keturis paprastus neprotestuotinus vekselius (kiekviename iš jų nurodyta suma – 2 990,00 Eur), nors jiems išrašyti nė vieno iš keturių fizinių asmenų naudai nebuvo jokio pagrindo ir prieš ieškovą buvo veikta aiškiai nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą, jog nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovas nepagrindžia teisinio pagrindo, kuriuo remiantis išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai ir dėl to notaro sudarytas vykdomieji įrašai turėtų būti panaikinti. Nurodo, jog vekselis pasirašytas ne tarp darbuotojo ir darbdavio, o tarp fizinių asmenų - ieškovo ir atsakovų. Pažymi, jog ieškovas yra buvęs (duomenys neskelbtini), turintis kompetenciją ir patirtį, todėl galintis vertinti savo veiksmus ir jų teisines pasekmes. Kyla abejonės dėl reiškiamo ieškinio pagrindo ir nurodomų ieškinyje aplinkybių, neva vekselis buvo pasirašytas esant didžiai susijaudinus, nes buvęs (duomenys neskelbtini), žinodamas kad nėra jokio pagrindo pasirašyti vekselį, suprasdamas, kokias teisines pasekmes gali sukelti tokio pobūdžio dokumento pasirašymas, šio dokumento nepasirašytų, nepasiduotų jokiai aplinkos daromai įtakai. Ieškovas ieškinį atsakovams pareiškė tik po keleto metų nuo vekselių pasirašymo dienos. Dėl šios priežasties mano, jog jei jis buvo apgautas dar 2020 metais, būtų ėmęsis teisinių priemonių savo interesams apsaugoti ir pažeistoms teisėms apginti. Tačiau jis daugiau nei 4 metus nesiėmė jokių teisinių priemonių, sąmoningai ignoravo jam siunčiamus pranešimus, kuriais buvo informuotas apie termino vekseliams apmokėti pabaigą, o tai tik patvirtina, jog ieškovas pripažino išduotų vekselių teisinį pagrindą. Pažymi, jog nevengė įstatymo reikalaujamos notarinės formos laikymosi, nes tokia forma, kai vekselio suma mažesnė nei 3000 eurų nėra imperatyvi, įstatymas nedraudžia sudaryti sandorių mažesnei sumai įprasta rašytine forma, neriboja šalių sutarties laisvės principo sudarant sandorius, pasirenkant, kokia suma ir kokiomis sąlygomis, kokiais terminais ir kam bus skolinama, todėl ir šiuo pagrindu ieškinio argumentai laikytini nepagrįstais. Mano, jog ieškovas sąmoningai nutyli esmines aplinkybes, kad jam nuolat trūko pinigų, todėl juos skolinosi. Buhalterės paaiškinimai teisme patvirtina faktą, kad dar iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagystės ieškovas jau ieškojo būdų pasiskolinti pinigų, kas įrodo, jog vekseliai ieškovui buvo išrašyti dėl jam suteiktos paskolos (paskolintų grynųjų pinigų), o ne dėl įvykių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagyste. Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vagystės metu pavogta pinigų suma nesutampa su paskolinta suma ieškovui, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama atgauti pavogtus pinigus, yra pareiškusi civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skyrė pasirengimą bylą nagrinėti iš esmės paruošiamaisiais dokumentais.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog tiesioginiai vekselių teisinių santykių subjektai, t. y. vekselio davėjas ir pirmasis vekselio turėtojas, tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį. Pirmasis vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, todėl jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus). Dėl to pirmajam vekselio įgijėjui vekselio viešo patikimumo taisyklė negalioja visa jos apimtimi: pirmajam įgijėjui vekselio davėjas gali reikšti prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais. Ieškovas detaliai paaiškino ginčijamo vekselio išdavimo faktines aplinkybes – nurodė konkrečius faktus. Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį matyti, jog jis aiškiai vengia nurodyti konkrečius faktus, susijusias su ginčijamo vekselio išrašymo aplinkybėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nepaneigė nė vienos faktinės aplinkybės, ieškovo nurodytos ieškinyje.
ĮPVĮ 19 straipsnis nustato, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Taigi, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio sąvoką, jo nuginčijimą, yra nurodęs, kad vekselio išrašymas – tai abstraktus vienašalis sandoris. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis aktas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Tai reiškia, kad vekselio davėjas, sužinojęs apie vekselio, kurio neišdavė (nepasirašė), egzistavimą arba išduotą jam suklydus, turi teisę kreiptis į teismą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio pagrindais. Vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia veikė vekselio davėjo nenaudai (ĮPVĮ 19 straipsnis) ir jo pateiktas vekselis neatitinka vekselyje nurodyto vekselio davėjo valios, todėl teismas turi teisinį pagrindą spręsti dėl tokio vekselio pripažinimo negaliojančiu, dėl ko ieškovas ir pareiškė ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodo, jog ieškovas kartu su teikiamu dubliku nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie pagrįstų jo reiškiamą reikalavimą. Aplinkybes, kad prievolės nebuvo ar nebuvo teisinio pagrindo vekseliui, turi įrodyti ieškovas. Nei ieškinyje, nei pateiktame ieškovo atstovo dublike nėra jokių duomenų, paneigiančių ieškovo įsipareigojimus atsakovui ar patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą. Priešingai, ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose dėstomi ne faktai ir juos pagrindžiantys įrodymai, o asmeninė ieškovo pozicija, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovas ilgą laiką ne tik nesiėmė jokių veiksmų, tuo pripažindamas prievolės egzistavimą, bet ir nesureagavo į atsakovo raginimą apmokėti pagal vekselį ar atsiųstą pranešimą apie mokėjimo termino pabaigą. Tik pradėjus priverstinį išieškojimą, ieškovas pareiškė ieškinį. Atsakovo įsitikinimu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovas vekselį pripažinti negaliojančiu siekia ne dėl realaus teisinio pagrindo, o siekdamas išvengti savo turtinės prievolės.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinį abiejų atsakovų atžvilgiu palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, jog išvykus į reisą su kitu šios įmonės darbuotoju, sustojus degalinėje, iš automobilio buvo pavogti 12 000,00 Eur, kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išduoti grynaisiais, kad sumokėtų už perkamus automobilius. Pinigus ieškovas pats suskaičiavo. Nežinojo, ar automobilių reikia įmonei, ar klientams. Nurodė, kad pinigai buvo pavogti iš jo rankinės autovežio kabinos, tuo metu kada pylėsi degalus (duomenys neskelbtini) degalinėje. Turėjo tik vieną rankinę, degalinėje atsiskaitė banko kortele. Autovežį jis bandė užrakinti, nors autovežio spynelė buvo sugedusi. Paaiškino, kad įmonės atstovams buvo sakyta, kad spyna sugedusi, prašė sutaisyti, tačiau niekas netaisė, bet teigia, jog kažkiek automobilį užrakinti pavyko. Jo kolega, su kuriuo vyko į reisą, jam degalinėje pasirodė besiblaškantis. Grįžus į automobilį, pastebėjo, kad automobilio durelės galimai atrakintos, bandant atrakinti, suprato, kad durelės jau atrakintos. Nuvažiavus iki (duomenys neskelbtini) pasienio, pastebėjo, kad dingo rankinė. Grįžo atgal į tą pačią (duomenys neskelbtini) degalinę. Paskambino įmonės vadovui, paaiškino, kad pavogta rankinė su pinigais, vadovas pasiūlė kreiptis į policiją, todėl jis iškvietė policiją, policija atvyko per 10-15 min. Policijos tyrimas vyko visą naktį. Vienas policininkas jam pasakė, kad pinigus galėjo paimti tik su juo važiavęs kolega. Kitą dieną grįžus automobiliu į įmonės kiemą, atsakovas D. J. (įmonės vadovas) pasikvietė jį ateiti į kabinetą ir padavė pasirašyti keturis dokumentus. Kabinete buvo įmonės buhalterė ir turėjo tai matyti. Atsakovas paaiškino, kad vekselius privalo pasirašyti ieškovas, kadangi negali nurašyti įmonės pavogtų pinigų, dėl ko negalės išmokėti algų. Ieškovas nurodė, kad vekseliuose buvo nurodyta sumokėti po 2 990 Eur atsakovams D. J., D. J., kitiems dviem asmenims - atsakovo broliams. Atsakovę D. J. ir atsakovo brolius pažinojo, nurodė, kad vienas iš atsakovo brolių seniau dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog vekselių neskaitė, ką rašyti jam diktavo atsakovas, o jis rašė. Ieškovas nurodo, kad vekselių pasirašymas sietinas su vagyste, kaltininkas dėl vagystės nesurastas. Nurodė, kad darbdavys išskaitė apie 150 Eur dėl žalos atlyginimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė į Darbo ginčų komisiją. Nurodė, kad iš D. J. jokios pinigų sumos nėra skolinęsis. 2022 m. gegužės 4 d. gavo pranešimą iš atsakovo sumokėti 2990 Eur skolą, nieko nedarė, bet sureagavo po to, kai iš jo atlyginimo antstolis pradėjo išskaičiuoti lėšas. Nurodė, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) metų, dažnai veždavosi įvairaus dydžio grynųjų pinigų sumas. Į reisus su perduotais pinigais (perduodavo pinigus tik ieškovui) važiuodavo su porininku ((duomenys neskelbtini)), kuris ne visada žinodavo apie turimus pinigus. Su pagalbiniu (duomenys neskelbtini) (porininku) R. B. važiavo tik pora reisų. Po vagystės, važiavo dar į kelis reisus, po to gulėjo ligoninėje. Po 9 mėnesių su atleidimu iš darbo sutiko. Ieškovas paaiškino, kad kai grįžo iš reiso po vagystės, buvo neišmiegojęs, pasimetęs, susijaudinęs, patikėjo atsakovu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kad vekseliai nebus prieš ieškovą naudojami, todėl ir išrašė iš viso keturis paprastus neprotestuotinus vekselius, sumas, viską diktavo atsakovas, jokio pagrindo jų išrašymui šiems asmenims nebuvo, jis buvo suklaidintas, apgautas, nors nebuvo skolingas atsakovams. Jis buvo ekonomiškai priklausomas nuo darbdavio D. J., rašė tai, ką diktavo atsakovas, nors ieškovas niekada neprašė jokių pinigų. Uždirbo nuo 2 400 Eur iki 2 600 Eur per mėnesį, poreikio skolintis nebuvo. Nurodo, kad jokios paskolos negavo, pinigų nesuteikė nei atsakovai, nei S., nei D. J.. Mano, jog buhalterė turėjo matyti, kaip jis rašė vekselius. Tvirtina, kad vekseliai buvo surašyti tą pačią dieną, neatsiminė, ar asmens kodus atsakovas diktavo mintinai, ar iš raštelio. Visi 4 vekseliai liko pas atsakovą, vekselius rašė savo ranka. Pasirašymo metu pirmą kartą matė tokį dokumentą. Paaiškino, kad iš atsakovės D. J. niekada nesiskolino, niekada nekalbėjęs su atsakove dėl to, kad reiktų pinigų. Atsakovės tą dieną nematė, nesutiko. Atsakovė ar atsakovo broliai neskambino, kad jis skolingas. Iš antstolių dėl skolos atsakovo broliams ir atsakovei nebuvo gavęs jokio raginimo susimokėti. Tik prieš mėnesį (nurodė, 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje) iš antstolio gavo raginimą susimokėti skolą atsakovei. Iš notaro jokio pranešimo nėra gavęs. Nuo vagystės, kuri įvyko 2020 m. gegužės 3 d., su atsakove nebuvo susitikęs. Gegužės 6 d. įmonėje nebuvo. Po vagystės, grįžo gegužės 4 d. ryte. Grįžo išsigandęs, todėl, ką diktavo direktorius, tą ir parašė, sumą įrašė taip, kaip liepė. Pasirašė tai sumai, kuri buvo pavogta iš (duomenys neskelbtini). Kokios buvo datos ant vekselių, neatsimena, ar kad jos yra skirtingos, klausimų jam nekilo. Nurodo, jog pinigų jam nereikėjo. Yra girdėjęs, kad vienas darbuotojas pasiskolino iš atsakovo pinigų, pasirašė raštelį, pinigus darbuotojas grąžino, atsakovas raštelio dėl skolos darbuotojo negrąžino, ir perdavė atsakovas antstoliui, kad atiduotų dar kartą tą pačią sumą. Vekselio esmės pasirašant nesuprato. Policijoje dirbo vairuotoju. Apie vagystes, sukčiavimus su kolegomis tuomet nekalbėjo. Nurodo, jog dėl vekselio niekur nesikreipė, kadangi negalvojo, kad reikės grąžinti, tikėjo vadovu, kad reikia pasirašyti tam, kad įmonės lėšos būtų nurašytos. Dėl skolos iš atsakovų pranešimo negavo, pranešimus gavo iš antstolių. Po įvykio (vagystės) atsakovas išskaičiavo apie 300 Eur iš atlyginimo, už ką išskaičiavo, nesidomėjo.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, panaikinti vekselius ir vykdomuosius įrašus ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Nurodo, jog visi keturi vekseliai yra įgyti nesąžiningai, atsakovai tikrai neturi reikalavimo teisės, ją įgijo apgaulės būdu. Situacija dėl vekselių atsiradimo aiški, taip įvyko dėl vagystės, tomis aplinkybėmis, kurias nurodo ieškovas. Nepateikė atsakovai nei vienos aplinkybės, kodėl atsirado vekseliai, kokiomis aplinkybėmis buvo išrašyti. Motyvuoja tik vekselio absoliutumu, versija apie skolinimą atsakovui atsirado tik teismo posėdyje, procesiniuose dokumentuose tokių aplinkybių nurodyta nebuvo. Teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagoje (tomas 3, b. l. 20-21) esančiame 2020 m. gegužės 4 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog ieškovas pareigūnams buvo nurodęs, kad grįžęs pasirašė kažkokius dokumentus, bet dėl susijaudinimo negalėjo nurodyti kokius. Nurodo, jog finansinio poreikio skolintis ieškovui nebuvo, tai patvirtina į bylą pateikti dokumentai.
Atsakovas D. J. nesutiko su ieškiniu, nurodė, jog ieškovas prašė paskolinti pinigų, santykiai buvo draugiški, paskolino 2990 Eur, ieškovas prašė daugiau. Skolinosi ir anksčiau. Skolinosi vekseliais ir be vekselių, kitas skolas yra atidavęs. Iki tol vagysčių nebuvo. Autovežio durelės užsirakindavo. Dėl vagystės ieškovo nekaltina, apie ją sužinojo vagystės naktį. Po vagystės ieškovas grįžo į garažą ryte, paprašė paskolinti pinigų, nenurodęs priežasties. Ieškovui pinigų trūko, kokiam tikslui paskolinti, nesidomėjo. Ieškovas prašė paskolinti 15 000 Eur, šios sumos ieškovas prašė dar prieš išvažiuodamas į reisą, atsakovas pasiūlė 2990 Eur. Pinigus perdavė ieškovui. Kalbėjo ieškovas su broliais S. ir D. J., su atsakove (sutuoktine). Su sutuoktine gyvena atskirai. Jai ieškovas pinigų nėra grąžinęs, ar broliams grąžino skolą, nežino. Atsakovo atlyginimas virš 1 000 Eurų, vairuotojų atlyginimų nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau buvo vagysčių. Su vekseliais skolindavo patikimiems gražintojams. Yra paskolinęs ieškovui 700 Eur, 500 Eur, 600 Eur. Skolino kitiems vairuotojams, kad išlaikytų darbuotojus darbe. Su broliais ir sutuoktine kalbėjo, kad ieškovui paskolintų daugiau. Ar paskolino daugiau, nesidomėjo. Pinigų neskolino daugiau, kad nereikėtų eiti pas notarą. Pavedimo neatliko, nes sąskaitoje nebūdavo pakankamai pinigų. 2020 m. gegužės 7 d. pas atsakovą sąskaitoje buvo lėšų, pavedimų nėra padaręs, kad pervedus pinigus pavedimu nereikia eiti pas notarą, nežinojo. Keletą sykių yra skolinęs pinigus pavedimu, ieškovui pavedimu nėra skolinęs. Paskolos nedeklaravo, kadangi galvojo, kad grąžins paskolą. Paskolų niekada nėra deklaravęs, todėl kad nežinojo, kad paskolas reikia deklaruoti. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 4 d. pervedė į atsakovo asmeninę sąskaitą 12 000 Eur, pasakyti negali. Ieškovui perduoti pinigai buvo įmonės. Gal tai buvo dividendai, įmonė išmoka, kada nori, jeigu yra pelnas. Buvo numatę pirkti automobilius įmonės vardu, prieš perkant turėjo apžiūrėti ieškovas. Tuo metu masiškai automobilių nepirko. Neatsimena, kodėl vekselio neišrašė gegužės 6 d. Neatsimena, ar atsakovei atnešė pinigus, ar atsakovė pati pasiėmė. Gegužės 6 d. atsakovas su ieškovu nesusitiko, atsakovė susitiko su ieškovu. Tą dieną atsakovas nebuvo įmonėje, atsakovė D. J. namuose pasiėmė pinigus. Atsakovas neatsimena, ar perdavė pinigus atsakovei, gal ir buvo įmonėje. Kai nėra reiso, vairuotojai būna namuose. Ar ieškovas prašė pinigų daugiau, atsakovas neatsimena. Sutarė, kad paskolins iki 3000 Eur. Turėjo grynais, nežinojo, kaip išsireikalauti pagal pavedimą, žinojo, kad tai sunkiau prisiteisti teisme. Atsakovas nurodo, jog turėjo grynų, paskolino, visada turi grynų pinigų iki 10 000 Eur laiko namuose. Išdavė kasos išlaidų orderį, avansą reisui, ieškovas ir atsakovas pasirašė. 12 300 Eur išrašytas gegužės 2 d. Jokių išskaičiavimų iš algos nėra. Ikiteisminis tyrimas sustabdytas. Kam ieškovui reikia pinigų, neužsiminė, ieškovas buvo nusipirkęs automobilį (duomenys neskelbtini), tuo metu tai buvo prabangus automobilis. Atsakovas žinojo, kad ieškovas išlaikė 4 asmenis. Ieškovas skundėsi atsakovui, kad sūnus turi finansinių problemų, sutuoktinė ieškovo niekur nedirba ir dar vienas išlaikytinis, neįgalus gyventojas. Atsakovas skolino, nes ieškovas pakankamai uždirba. Susitarė dėl pinigų prieš reisą, pinigus paduos po reiso, kada konkrečiai nesusitarė. Kada perdavė pinigus, ar prie kompiuterio atsakovei, ar namuose, neprisimena. Kodėl ieškovui, nesant reiso, reikėjo vykti į įmonę, atsakyti negali. Vekselio formas turi atsakovas namuose, ieškovui vekselio formas davė, davė pavyzdžius kaip užsipildyti, nes ieškovas planavo vykti pas atsakovo brolius. Davė vekselio formas po reiso tą pačią dieną, kada grįžo, tiksliai neatsimena gal gegužės 4 d., gal 3 d., kai grįžo ieškovas po įvykusios vagystės. Kaip padavė atsakovei vekselio formas, ar atsakovas padavė, ar atsakovė atsispausdino, neatsimena. Bylų su vairuotojais daug neturi. Vekselius pasirašo darbuotojai, kai prašo paskolinti pinigų, dauguma skolas atiduoda.
Iki bylų sujungimo atsakovė D. J. buvo apklausta liudytoja, vėliau atsakove, kuri nurodė, jog yra buhalterė, dirba pagal specialybę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su atsakovu savo sutuoktiniu, gyvena kartu. Paaiškino, jog su ieškovu pasirašė vekselį, perdavė pinigus. Vekselio tuščią formą turėjo, kiek paskolino, neatsimena. Atsakovas visada prašydavo, kad paskolintų darbuotojams. Ieškovui skolino 2990 Eur prieš 4 metus. Atsakovas pasakė, kad galima skolinti tik iki 3000 Eur, kokiai paskirčiai, nežinojo. Turėjo vekselį, pinigus davė. Pinigų ieškovas negrąžino. Vekselis pas ją, nors jo ieškojo, bet nerado. Atėjo ieškovas šalia įmonės pastato, padavė ji pinigus, pasirašė vekselį galimai automobilyje. Buhalterijoje turi vekselių formų, turėjo pinigus. Neatsimena, iki kokios datos ieškovas turėjo grąžinti skolą. Kalbėjo su ja atsakovas, prašė paskolinti ieškovui. Nurodo, jog atsakovas padavė pinigus, o ji paskolino bendrus pinigus. Siuntė ieškovui pranešimus, kad neapmokėtas vekselis per paštą. Ieškovas kalbėjo tik su atsakovu, su atsakove ieškovas nekalbėjo. Dėl vagystės nieko neatsimena, tik žinojo apie vagystę. Jai 3000 Eur suma yra didelė, skolos grąžinimo termino neatsimena. Ieškovui negrąžinus, vekselį nešė pas notarą Ž. Gavus vykdomąjį įrašą, antstoliui vykdomojo įrašo nenunešė. Žino, kad abu atsakovo broliai taip pat skolino. Atsakovas nunešė pas antstolį vykdomąjį įrašą. Vekselį pildė ieškovas, turėjo asmens tapatybės kortelę. Atsakovui pasakė, kad pinigus perdavė ieškovui. Pinigus ieškovas perskaičiavo, ji pinigus patikrino. Apie ieškovą nieko blogo negirdėjo. Pinigų perdavimo niekas nematė. Paskolos sumą nurodė paskolinti atsakovas ne pavedimu, grynais. Tarpininkas buvo atsakovas. Pasitardavo su atsakovu ir paskolindavo darbuotojams. Darbuotojai kreipdavosi į įmonės direktorių (atsakovą) dėl paskolų. Mokesčių inspekcijai paskolos nedeklaravo.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis gera ir kad jam nebuvo poreikio skolintis pinigus. Teisme apklausta liudytoja buhalterė tvirtino, kad ieškovas dar iki vagystės bėgiojo, ieškojo, kas gali paskolinti jam pinigų. Vekseliai niekaip nesusiję su vagyste, nes UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pareiškusi civilinį ieškinį ikiteisminiame tyrime. Ieškovas nepagrindė ir neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, vadovas D. J. paaiškino, kad dėl vagystės žinojo, kad kaltas ieškovo porininkas, pas kurį rado dalį pinigų, tikėjosi, kad suras policija visus pinigus. Ieškovo porininkas R. B. dirbo neilgai, pinigų paskolinti neprašė, kad ir būtų prašęs, nebūtų skolinęs. Ieškovas atėjo pas įmonės vadovą paprašyti paskolos, paskirties, dėl ko skolinasi ieškovas nesakė, o jis neklausė. Ieškovui nieko nesakė, kad reikės nurašyti prarastus pinigus dėl įvykusios vagystės. Išlaidų iš darbo užmokesčio iš ieškovo neišskaitė. Įmonės atstovas paaiškino, kad pirkti automobiliams pinigų sumos būdavo perduodamos vairuotojams. Įmonė teikia krovinių pervežimo paslaugas. Įmonės vadybininkas priima klientų užsakymus dėl automobilių, ir tie klientai kurie negalėdavo sumokėti už krovinį, paprašydavo įmonės vadovo ar vadybininko priimti ir nuvežti grynus pinigus. 12 000 Eur suma buvo įmonės, ne kliento, skirti nupirkti automobiliams. Pinigus perdavė jis - įmonės direktorius, ieškovas pinigus perskaičiavo jo kabinete. Pinigus gavo ieškovas pasirašytinai, turėjo parvežti lengvuosius automobilius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė dėl padarytos žalos atlyginimo, nesikreipė į Darbo ginčų komisiją. Klientai apie vagystę susižinojo per spaudą. Reputacija ieškovo buvo bloga. 7-9 mėnesius gulėjo ligoninėje, į du ar tris reisus ieškovas dar išvažiavo.
Trečiasis asmuo Notaras V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, atsiliepimas į ieškinį negautas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovo D. Š. vardu 2020-05-07 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis (toliau – vekselis), kuriame nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja atsakovui sumokėti 2990,00 Eur, apmokėjimo data – 2022-04-30. Pagal šį vekselį (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras V. Ž. 2022-12-19 išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo iš ieškovo išieškoti nesumokėtą vekselio sumą 2990 Eur ir 40,85 Eur notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą. Antstolė I. E. 2023-10-13 patvarkymu priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną vekselį ir išsiuntė ieškovui raginimą įvykdyti sprendimą. 2023-11-13 patvarkymu antstolė reikalauja iš ieškovo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį nutarė išskaičiuoti 50 proc. nuo ieškovo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Į bylą pateiktas 2022-04-30 pranešimas ieškovui apmokėti išrašytą vekselį. 2022-05-04 D. J. pranešime apie neapmokėtą vekselį, siųstame ieškovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), registruota siunta nurodyta, jog buvo išrašytas vekselis 2990 Eur sumai, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2022-04-30, todėl kreipsis dėl vykdomojo įrašo pagal neapmokėtą vekselį pas notarą, po to jį pateiks išieškoti antstoliui.
Į bylą pateiktas 2020-05-06 dokumentas, kad ieškovas D. Š. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, jog jis įsipareigoja atsakovei D. J. sumokėti 2990,00 Eur, apmokėjimo data – 2021-12-30. Pagal šį vekselį (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaras V. Ž. 2022-12-19 išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo iš ieškovo išieškoti nesumokėtą vekselio sumą 2990 Eur ir 40,85 Eur notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo darymą. Antstolė I. E. 2024-07-09 patvarkymu priėmė vykdyti notaro vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną vekselį ir išsiuntė ieškovui raginimą įvykdyti sprendimą. Iš Sodros duomenų išrašo matyti, jog ieškovas D. Š. nuo 2012-11-28 iki 2022-05-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2007-09-10 iki šiol yra atsakovas D. J..
Iš trečiojo asmens notaro buvo išreikalauti duomenys apie kitus ieškovo D. Š. pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, iš kurių matyti, jog 2020-05-04 D. Š. iki 2020-12-30 įsipareigoja sumokėti S. J. 2990 Eur sumą. S. J. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir 2021-01-19 buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 2990 Eur ir 54,12 Eur išieškojimo iš D. Š..
Notaras taip pat yra pateikęs duomenis ir apie ketvirtą ieškovo D. Š. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, iš kurio matyti, jog 2020-05-05 D. Š. iki 2021-08-30 įsipareigoja sumokėti D. J. 2990 Eur sumą. D. J. kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir 2021-09-28 buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 2990 Eur ir 54,12 Eur išieškojimo iš D. Š..
Bylos nagrinėjimo metu į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog šie du vykdomieji įrašai dėl S. J. ir D. J. būtų perduoti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo, todėl ieškovas teigė, kad dėl šios priežasties nepareiškė reikalavimo dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų nuginčijimo, tikisi, kad šie du asmenys elgsis sąžiningai ir nesikreips į antstolį.
Ieškovas ieškinį grindžia ikiteisminio tyrimo medžiaga, teigdamas, kad reiso metu iš autovežio buvo pavogti pinigai, apie tai buvo informuotas įmonės vadovas - atsakovas D. J., buvo iškviesta policija, atlikta apklausa, po kurios ieškovas grįžo į įmonės teritoriją, kur atsakovas D. J. jį pasikvietė ir liepė pasirašyti dokumentus, teigdamas, kad reikia nurašyti lėšas.
Ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo išreikalauta iš policijos komisariato. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje matyti, jog ieškovui 2020-05-02 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos buvo perduota 12 300 Eur suma ir ieškovas Kasos išlaidų orderį pasirašė (ikit. tyr. medžiaga11 t. 147 psl.). Ieškovas su porininku R. B. išvyko į reisą. Sustojo (duomenys neskelbtini) degalinėje prisipilti kuro, grįžo, sėdo į autovežį ir važiavo prie (duomenys neskelbtini) sienos. Ten pasigedo rankinės su pinigais ir dokumentais, todėl grįžo į (duomenys neskelbtini) degalinės vietą, skambino įmonės vadovui, pranešė apie vagystę, vadovas liepė skambinti policijai, ką ieškovas ir padarė. Naktį vyko policijos apklausos.
Toje pačioje medžiagoje (t. 3, l. 20-21) iš esančio Tarnybinio pranešimo dėl liudytojo D. Š. papildomos apklausos, atliktos 2020-12-04, yra fiksuota, kad: ,,pinigus perdavė direktorius, pasirašė tokį čekiuką-orderį, kad paėmė pinigus, dokumento neturi, liko pas direktorių, grįžęs po įvykio pasirašė kažkokius dokumentus, bet buvo pasimetęs ir nežino ką pasirašė“.
Nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2021-07-14, ieškovas D. Š. pripažintas nukentėjusiuoju, civilinis ieškovas - UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsakovai dėl priverstinio skolos išieškojimo į antstolį kreipėsi 2023 m. ir 2024 m.
Dėl vekselių vertinimo ir įrodinėjimo pareigos
Šioje byloje ieškovas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tvirtina, kad po įvykusios vagystės iš autovežio ir po policijos apklausos, ieškovas ryte grįžo į (duomenys neskelbtini), į įmonės kiemą. Ten jį pasikvietė įmonės direktorius D. J., kuris jam paaiškino, kad reikia pasirašyti vekselius tam, kad galėtų nurašyti pavogtus pinigus, bet vekseliai nebus naudojami ir bus panaikinti. Kadangi ieškovas po įvykių, apklausų ir kelionės buvo pavargęs, susijaudinęs, be miego, todėl darė tai, ką jam liepė atsakovas D. J., tikėdamas jo žodžiu, kad atsakovas tų vekselių nepanaudos, bet galės nurašyti lėšas. Ieškovas teigia, kad jis rašė tai, ką diktavo D. J., iš viso pasirašė keturis vekselius: D. J., D. J. ir atsakovo broliams S. ir D. J., bendra suma apie 12 000 Eur. Visi vekseliai liko pas atsakovą. Tai vyko tuoj pat po vagystės iš automobilio – 2020 m. gegužės 4 d., kai jis grįžo iš reiso. Jokių pinigų jam nereikėjo ir jis nesiskolino, atsakovas tvirtino, kad reikia pasirašyti tam, kad nurašytų lėšas. Nei tą dieną, nei vėliau atsakovo sutuoktinės, nei atsakovo brolių nematė ir neprašė jų skolinti pinigų, nes jų nereikėjo. Praėjus trejiems metams, jis gavo iš antstolio raginimą sumokėti atsakovui pagal vekselį ir suprato, kad su juo atsakovas pasielgė nesąžiningai, apgavo jį, tvirtino, kad reikia pasirašyti tam, kad nurašytų lėšas, o iš tikrųjų perdavė vekselį vykdyti. Apie vekselį jis nebuvo girdėjęs, jo nesuprato, (duomenys neskelbtini) jis dirbo (duomenys neskelbtini), todėl teisiniai dalykai jam nėra suprantami.
Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str. 6 d.). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 str. 1 d., Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., toliau - ĮPVĮ).
Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai grąžinti, apmokėti. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (LAT nutartis Nr. 3K-7-216/2007).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (LAT nutartys Nr. 3K-7-216/2007; Nr. 3K-3-59-695/2016 ).
ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ĮPVĮ 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais, netaikytinas tuo atveju, kai tokius prieštaravimus reiškia paprastojo vekselio davėjas pirmajam vekselio įgijėjui, t. y. tiesioginiam santykių, kurie buvo pagrindas išduoti vekselį, kontrahentui. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja
Vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, apgaulės, ekonominio spaudimo. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo.
Ieškovas D. Š., ginčydamas vekselius, nurodo, jog jis nesuprato jų pasirašymo pasekmių, jis rašė tai, ką jam diktavo įmonės vadovas – atsakovas D. J., ieškovas tikėjo atsakovo žodžiu, kad tie vekseliai reikalingi ir bus panaudoti pavogtiems pinigams įmonei nurašyti. Ieškovas šioje byloje ieškinį grindžia valios ydingumu, išrašant vekselius bei atsakovo veikimu ieškovo nenaudai, atsakovo nesąžiningumu, teigė, kad vekselį pasirašė apgautas atsakovo D. J..
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 str.), taip pat pažymi, kad vertinant įrodymus būtina atsižvelgti į kiekvienos bylos ypatumus.
Kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar valios trūkumų, ekonominio spaudimo, sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jos sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jos sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių.
Dėl vekselių pasirašymo aplinkybių
Siekiant išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryti ginčo vekseliai, teisme buvo apklausti liudytojai: D. J., D. J. (iki civilinių bylų sujungimo apklausta buvo liudytoja), S. J., buhalterė A. T.. D. J. davė paaiškinimus ir kaip trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir atstovas.
Svarbi aplinkybė yra ta, kad apklausiant liudytoju D. J., pos. sekretorė pastebėjusi, informavo teisėją, kad atsakovas D. J., paskambinęs telefonu D. J., kuri turėjo būti apklausta liudytoja teisme ir laukė koridoriuje, padėjęs telefoną ant stalo, leido jai klausytis teismo posėdžio. Šis pažeidimas buvo užfiksuotas 2024-06-17 teismo posėdyje ir buvo nustatyta, jog liudytoja D. J. turėjo galimybę klausytis teismo posėdžio eigos ir liudytojo D. J. parodymų 9 min. 46 s. Atsakovas D. J. prisipažino, kad tai darė, buvo įspėtas dėl piktnaudžiavimo procesu.
Liudytoja apklausta D. J. pripažino, jog atsakovas jai skambino iš posėdžio, bet ji, ką kalbėjo posėdyje ar liudytojas teisme, nieko negirdėjo. Paklausta teismo, kodėl ji klausėsi posėdžio 9.46 min. nieko negirdėdama, o neišjungė telefono, atsakyti negalėjo.
D. J. parodė, kad gyvena su atsakovu, savo sutuoktiniu, kartu. Paaiškino, jog su ieškovu pasirašė vekselį, perdavė pinigus. Vekselio tuščią formą turėjo, kiek paskolino, neatsimena. Atsakovas visada prašydavo, kad paskolintų darbuotojams. Ieškovui skolino 2990 Eur prieš 4 metus. Atsakovas pasakė, kad galima skolinti tik iki 3000 Eur, kokiai paskirčiai, nežinojo. Turėjo vekselį, pinigus davė. Pinigų ieškovas negrąžino. Vekselis pas ją, nors jo ieškojo, bet nerado. Atėjo ieškovas šalia įmonės pastato, padavė ji pinigus, pasirašė vekselį galimai automobilyje. Buhalterijoje turi vekselių formų, turėjo pinigus. Neatsimena, iki kokios datos ieškovas turėjo grąžinti skolą. Kalbėjo su ja atsakovas, prašė paskolinti ieškovui. Nurodo, jog atsakovas padavė pinigus, o ji paskolino bendrus pinigus. Siuntė ieškovui pranešimus, kad neapmokėtas vekselis per paštą. Ieškovas kalbėjo tik su atsakovu, su atsakove ieškovas nekalbėjo. Dėl vagystės nieko neatsimena, tik žinojo apie vagystę. Jai 3000 Eur suma yra didelė, skolos grąžinimo termino neatsimena. Ieškovui negrąžinus, vekselį nešė pas notarą. Gavusi vykdomąjį įrašą, antstoliui vykdomojo įrašo nenunešė. Žino, kad abu atsakovo broliai taip pat skolino. Atsakovas nunešė pas antstolį vykdomąjį įrašą. Vekselį pildė ieškovas, turėjo asmens tapatybės kortelę. Atsakovui pasakė, kad pinigus perdavė ieškovui. Pinigus ieškovas perskaičiavo, ji pinigus patikrino. Apie ieškovą nieko blogo negirdėjo. Pinigų perdavimo niekas nematė. Paskolos sumą nurodė paskolinti atsakovas ne pavedimu, grynais. Tarpininkas buvo atsakovas. Pasitardavo su atsakovu ir paskolindavo darbuotojams. Darbuotojai kreipdavosi į įmonės direktorių (atsakovą) dėl paskolų
Liudytojas D. J. teismo posėdyje nurodė, jog ieškovą pažįsta, susipažino, kai kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Su ieškovu nesusipykę. Paskolino ieškovui apie 3 000 Eur, nes prašė atsakovas – brolis D. J., tai vyko prieš 4 metus. Sutarė, kad jeigu ieškovas neatiduos, atiduos atsakovas. Pats ieškovas kreipėsi į D. J., „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kadangi į įmonę jis dažnai atvažiuoja pas atsakovą. Atsimena, kad pasirašė vekselį. Ieškovas sakė, kad jam reikia 10 000 Eur, paskolino 2 990 Eur. Vekselį turi atsakovas D. J., jo prašymu skolino pinigus. Skolą grąžinti turėjo per metus, terminas suėjęs. Pinigus perdavė ne tą pačią dieną, perdavė tiesiogiai ieškovui. Atsakovo D. J. finansinė būklė gera, o skolino 2 990 Eur, kadangi atsakovas nenorėjo ,,eiti“ per notarą. Apie pinigų vagystę jam nėra žinoma. Nebūtų skolinęs, jeigu atsakovas nebūtų garantavęs grąžinimo. Su ieškovu nekalbėjo dėl 10 000 Eur. Žino, jog pinigus ieškovui paskolino ir jo ir atsakovo brolis S. Atsakovas turėjo garantuoti grąžinimą ir broliui S. Pavedimu nepervedė, kadangi sąskaitoje tiek neturėjo. Žino, kad ieškovas buvo (duomenys neskelbtini), per prievartą vekselio ieškovas nepasirašė. Nurodė, kad ieškovas dirbo su vagystėmis, sukčiavimais. Ieškovas buvo draugiškas, bendraujantis. Dėl paskolos kalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Pasirašyme dalyvavo tik ieškovas, kur tiksliai pasirašė, neatsimena. Kai pasirašė, tą dieną pinigus perdavė. Apie paskolinimą kalbėjo anksčiau. Pinigų paprašė paskolinti pats ieškovas. Kalbėjo su juo prieš kelias dienas, tada kalbėjo su atsakovu, kuris garantavo dėl pinigų grąžinimo. Iš pradžių pakalbėjo su ieškovu, tada pakalbėjo su atsakovu. Kontaktas buvo žodžiu, įmonės teritorijoje. Dėl kokios priežasties skolino, jam nebuvo svarbu. Pinigus davė prieš 4 metus. Ar pinigus perdavė jau pasirašius vekselį ar prieš, neatsimena. Apie vagystę buvo girdėjęs, kad pavogė pinigus. Atsakovas D. J. apie vagystę nepasakojo. Vekselis yra pas atsakovą D. J.. Vekselio blanką turėjo ieškovas, jį ir rašė. Vekselio teksto neatsimena. Terminas pasibaigęs, į notarą nesikreipė, nes pažadėjo, kad atsakovas atiduos. Iš atsakovo pinigų nereikėjo, todėl neprašė. Su ieškovu buvo susitikę, bet kur - neatsimena, kalbėjo dėl skolos. Telefonu neskambino, nes pasitikėjo atsakovu, kaip garantu. Ieškovui priminė apie skolą. Dėl atsakovės D. J. kad būtų skolinusi, nieko neatsimena. Pas notarą nėjo, nes tai laiko gaišimas. Neatsimena, ar buvo siųsti pranešimai ieškovui jo vardu. Buvo sutikęs atsakovą, su juo kalbėjo, kad jei neišieškos skolos, atsakovas atiduos skolą. Nieko nedarė, kad išieškotų skolą iš ieškovo. Su S. J. kalbėjo, kad S. paskolino ieškovui. Ar S. atiduota paskola, nežino, kiek ir kada paskolino S., nežino. Atsakovas nekalbėjo, kad būtų skolinęs ieškovui.
Liudytojas S. J. teismo posėdyje parodė, jog ieškovą pažįsta, nes kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016 m. Teigė, jog paskolino ieškovui pinigus 2020 m. Atsakovas D. J. paprašė paskolinti, kadangi ieškovas ilgai dirbo pas atsakovą, su atsakovo garantija, kad atiduos. Paskolino pagal vekselį 2990 Eur. Ieškovas prašė paskolinti. Paprašė pats ieškovas, pasakė, kad reikia pinigų, prašė 5 000 Eur, tiek neturėjo, turėjo virš 3000 Eur, neskolino virš 3000 Eur, nes būtų reikėję tvirtinti pas notarą. Pokalbis dėl skolos įvyko atsakovo įmonėje (duomenys neskelbtini). Kada įvyko pokalbis, neatsimena. Pokalbis įvyko lauke, pokalbyje niekas nedalyvavo. Ieškovui sakė, kad jeigu atsakovas garantuos, jis ieškovui paskolins. Liudytojas teigė, jog skolingas savo broliui atsakovui 10 000 Eur. Vekselį ieškovas atsivežė. Pinigus paskolino prie (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovas netoli jo gyvena. Paskolino ieškovui ne tą pačią dieną, kai paprašė paskolinti. Tartis su ieškovu nereikėjo, nes atsakovas garantavo. Susitiko su ieškovu įmonėje, pasakė kad pagalvos, pasitarė su atsakovu, garantavo, kad pinigus atiduos. Pabalių rajone pasirašė vekselį jo automobilyje. Suma – 2990 Eur. Daugiau kaip 3000 Eur neskolino, nes neturėjo, ir norėjo išvengti notaro. Skolą turėjo grąžinti iki 2020 m. pabaigos, gruodžio mėn., kiek atsimena. Pinigų ieškovas negrąžino. Išsiuntė ieškovui pranešimą. Parašė, kad privalo grąžinti. Pakartotinai parašė, jį konsultavo atsakovas D. J., kaip elgtis dėl vekselio. Negavęs atsakymo iš ieškovo, kreipėsi į notarą 2021 m. Vekselį turi namuose, ar gavo vykdomąjį įrašą, neatsimena. Su vykdomuoju įrašu pas antstolį žadėjo kreiptis atsakovas. Pas antstolį pats nesikreipė, nes atsakovas garantavo skolą atiduoti. Įsitikinęs, kad atsakovas galėjo jo vardu kreiptis į antstolį. Su atsakovu kalbėjo įmonėje, pinigus perdavė ieškovui kitą dieną, tiksliai neatsimena. Atsakovas sakė, kad reikia įforminti pagal vekselį, padavė vekselį ieškovas. Pinigus turėjo namuose. Susitiko įmonėje, susitarė kelintą valandą, kad ieškovas atvažiuotų. Įmonėje susitikus su ieškovu, pinigų neturėjo, ieškovas neturėjo vekselio. 3000 Eur jam yra reikšminga suma. Neišieško iš ieškovo pinigų, nes pinigų gavo iš paveldėjimo. Tą dieną, kai kalbėjo dėl garantijos, neatsimena, ar atsakovas sakė, kad skolins, gal kažką ir sakė. Mano, kad pinigų ieškovui galėjo reikėti, gal turėjo bėdų, buvo nusipirkęs prabangų (duomenys neskelbtini) automobilį. Kai skolino pinigus, žinojo, kad ieškovas jau buvo nusipirkęs automobilį. Atsakovas pasakojo dėl 12 000 Eur vagystės. Dėl pinigų vagystės viskas aišku, kad susitarė paimti pinigus tie, kas važiavo į reisą. Vekselius pasirašė prieš vagystę. Vekseliai su vagyste nesusiję. Įmonė užsiėmė krovinių pervežimu, transporto nuoma. Kodėl atsakovas padavė 12 000 Eur, atsakovo neklausė. Atsakovas minėjo, kad ieškovui reikia daugiau pinigų, atsakė, kad daugiau neturi. Vekselio gavimo metu nežinojo, kad atsakovė D. J. skolino pinigų. Kopiją vekselio turi. Vekselis pasirašytas 2020 m. gegužės 4 d., sumokėti iki 2020 m. gruodžio 30 d. Kai vekselį pasirašė, perdavė pinigus. Ar susitiko gegužės 3 d., neatsimena. Kai skolino pinigus, ar atsakovas paskolino, nežino. 10 000 Eur skolingas atsakovui, skola yra iš palikimo, skola susidarė 2020 m. birželį, po vekselio su ieškovu pasirašymo. Prašė ieškovas paskolinti, anksčiau prieš kokį mėnesį, tiksliai neatsimena. Vekselio pasirašymo dieną apie vagystę nežinojo, sužinojo vėliau iš atsakovo. Telefonu bendrauja retai, dažniau atvažiuoja pas atsakovą. Galėjo nežinoti dėl vagystės, nes tuo metu pas atsakovą galėjo nebūti.
Teismas detaliai nurodė, ką teigė liudytojai ir atsakovai posėdžių metu, kad matytųsi jų parodymų, paaiškinimų visuma. Iš liudytojų parodymų matyti, jog jie nėra nuoseklūs, painiojasi dėl sumų, dėl to, kas prašė paskolinti, ar atsakovas D. J., ar ieškovas D. Š.. Teigė, kad ieškovui skolino atsakovo prašymu, jis buvo kaip garantas, kad skolą ieškovas grąžins; neprašė pinigų, nes pats skolingas atsakovui. Liudytojai tvirtino, kad skolino po 2990 Eur, nes atsakovas nenorėjo eiti pas notarą; konsultavo dėl vekselio atsakovas, vekselis yra pas atsakovą.
Pats atsakovas D. J. nebuvo nuoseklus dėl sumų, skolinimo aplinkybių, dėl pinigų perdavimo/neperdavimo atsakovei, kad ji paskolintų ieškovui. Tvirtino, jog pinigų didesnės sumos virš 3000 Eur neskolino, kad nereiktų eiti pas notarą; kad ieškovui reikėjo pinigų, kam nežino, bet nurodė, kad jis skolino, nes ieškovas pakankamai uždirba; turėjo pinigus grynais, pavedimo nedarė, nes žinojo, kad sunkiau prisiteisti teisme.
Atsakovas D. J. procesiniuose dokumentuose nenurodė, koks buvo vekselių išrašymo pagrindas, tik teismo posėdyje davė paaiškinimus, kad su ieškovu buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, todėl ieškovas pasirašė keturis vekselius.
Iš atsakovų ir liudytojų apklausos matyti, jog atsakovas D. J. siekė dirbtinio skolos skaidymo per keturis vekselius, kad jų suma neviršytų 3 000 Eur ir būtų išvengta CK 1.105 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo įforminti sandorį notarine forma, taip be ginčo išsireikalaujant sumą iš vekselio davėjo – ieškovo, kad nereiktų kreiptis į teismą prisiteisti sumų. Ši aplinkybė ir įrodymų visuma leidžia teismui spręsti, jog realiai paskolos santykių tarp ieškovo ir atsakovų, S. bei D. J. realiai nebuvo. Buvo sukurtas atsakovo planas, kaip atsakovas D. J. galėtų susigrąžinti iš (duomenys neskelbtini) pavogtus pinigus 12 000 Eur, kuri pagal vekselius sudaro 11 960 Eur, išvengiant sandorio pas notarą, bet atgaunant lėšas. Nors pinigai reisui buvo duoti iš (duomenys neskelbtini) kasos, bet atsakovas yra (duomenys neskelbtini) ir kasininkas ir vadovas, todėl jis buvo suinteresuotas pinigų susigrąžinimu. Ieškovas įrodė, kad jam nebuvo poreikio skolintis, o ir pats atsakovas tvirtino, kad ieškovas pakankamai uždirba (CPK 178, 185 str.)
Liudytoja A. T. teismo posėdyje buvo apklausta du kartus, jos iš dalies parodymai skyrėsi. Parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirba nuo (duomenys neskelbtini) m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima (duomenys neskelbtini). Žalą dengia iš įmonės, vieną kartą sprendė teismo keliu. Ieškovui išduoti pinigai 12 000 Eur buvo įmonės, iš (duomenys neskelbtini) kasos. Direktorius yra ir kasininkas. Buhalterio ir direktoriaus kabinetas yra bendras, direktorius sėdi kabinete retai. Direktorius turi kitą kabinetą, kur yra kasa. Dėl žalos tariamasi su žmogumi. Skolą dėl vagystės 12 000 Eur nurašys kaip įmonės nuostolį. Kaltininkas nenustatytas. Apie vagystę sužinojo iš direktoriaus. Dirbo ne visą dieną, dažniausi vairuotojai bendraudavo garaže. Vekselio formų neturi. Apie skolinimus direktoriaus nieko nežino, nematė. D. J. atvažiuoja per mėnesį vieną, du kartus, brolį aplankyti. 2020 m. gegužės pradžioje įmonės finansinė padėtis buvo 158 121 Eur likutis. Finansinė padėtis įmonės nebuvo gera. Ieškovas mėgo išgerti, neišvažiuodavo į reisą. Po vagystės ieškovo ir atsakovo santykiai buvo normalūs, įprasti. Du mėnesius ieškovas nėjo į darbą, rašė pravaikštas. Vekselių dėl žalos nematė. Ieškovas į rankas gaudavo apie 2000 Eur. Mano, kad ieškovui buvo poreikis skolintis pinigų, turėjo problemų su posūniu dar prieš vagystę. Dejuodavo, kad trūksta pinigų. Direktoriaus atlyginimas apie 1200 Eur, išsimokėdavo dividendus pavedimu. 12 000 Eur buvo skirti nupirkti mašinas. Ieškovas nėra prašęs paskolinti, negirdėjo, kad būtų iš kažko prašęs pinigų. 2020 m. gegužės 4 d. pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į atsakovo sąskaitą. Pinigai susiję tik su įmonės veikla, gegužės 2 d. buvo išmokėta 12 300 iš kasos. Gegužės 4 d. pirmadienį, direktoriui buvo pervesta 12 000 Eur, grynus pinigus direktorius įnešė į kasą tą pačią dieną, buvo išrašytas pinigų priėmimo orderis, tie pinigai atsidūrė kasoje. Iš sąskaitos į įmonės kasą. Pavedime buvo nurodyta pavedimu įnešimui į įmonės kasą. Matė dokumentą, kad ieškovo ir kito darbuotojo kaltė dėl vagystės nebuvo įrodyta. Ieškovas prašydavosi daugiau darbų, girdėdavo, kad ieškovui trūksta pinigų. Įmonė 12 300 Eur pervedė į direktoriaus sąskaitą, o direktorius grynus pinigus gegužės 4 d. grynus pinigus įnešė į įmonės kasą. Grynų pinigų reikėjo mokėti dienpinigius iš anksto važiuojantiems vairuotojams, atlyginimai mokami, prekėms pirkti. Grynų pinigų trūkdavo. Pinigai pervesti gegužės 2 d. šeštadienį, vairuotojai išvažiuodavo ir sekmadieniais, įvairiai.
Liudytoja yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, ji teigė apie skolinimus nieko nežinanti, vekselių nematė. Ji nei patvirtino, nei paneigė ieškovo ir atsakovo nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgtina, jog ji yra pavaldi atsakovui, kaip įmonės vadovui, todėl jos parodymai vertintini su kitų įrodymų visuma ((duomenys neskelbtini) str.).
Minėta, kad Vekselį išrašęs asmuo gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį, be to, gali ginčyti vekselio išrašymą kaip vienašalį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo, apgaulės, ekonominio spaudimo.
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, numato, kad dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Iš šio straipsnio turinio galima daryti išvadą, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį.
Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovui teisiniai klausimai ir iš sandorių kylantys padariniai, yra sunkiai suprantami, todėl dėl teisinio neišprusimo atsakovas po jų pasirašymo vekselių neginčijo, jis tikėjo atsakovo žodžiu, jog jie reikalingi tik nurašyti įmonės pinigus dėl vagystės, jų nesureikšmino, nesuprato, ikiteisminiame tyrime 2020-12-04 nurodė, kad pasirašė kažkokius dokumentus, bet nežino, ką pasirašė. Teisme tvirtino, jog vekseliai liko pas atsakovų, jis nežinojo nei terminų, nei asmenų, pasitikėjo atsakovo žodžiu. Dėl tų pačių priežasčių nekreipė dėmesio ir į gautus pranešimus, tačiau po to, kai suprato, jog vekselis perduotas antstoliui ir yra apgautas, jog jam iš tikrųjų kyla teisinės pasekmės, kreipėsi į advokatą dėl pažeistų teisių gynimo.
Ieškovas įrodė, jog keturi asmenys D. J., D. J., D. J., S. J., nurodyti vekseliuose, jam neskolino pinigų, kad skolintis poreikio pagal pateiktus jo turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus nebuvo, nebuvo teisinio pagrindo išrašyti vekselius, todėl vekseliai, surašyti D. J. ir D. J. pripažinti negaliojančiais, nustačius, jog jie ieškovo buvo pasirašyti dėl atsakovo apgaulės, jam nesuprantant padarinių, atsakovui tvirtinant, kad jie bus panaudoti pavogtoms lėšos nurašyti. Tokią išvadą teismui leidžia daryti byloje esanti įrodymų visuma: ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškovo paaiškinimai, atsakovo neteisėtas elgesys teismo posėdžio metu (skambinant liudytojai, kad ji girdėtų, kas vyksta teismo posėdyje, kokius parodymus teikia liudytojas), kurie įrodo atsakovo nesąžiningumą, atsakovų nenuoseklūs paaiškinimai, liudytojų nenuoseklūs parodymai, todėl ieškinys tenkintinas ir vekseliai pripažinti negaliojančiais (ĮPVĮ 19 str., CK 1.91 str., CPK 178, 185 str.).
Dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo
Pripažinus negaliojančiais pradinius sandorius - vekselius, iš kurių kildinamos prievolės, išnyksta vykdomųjų įrašų pagrindas, o kartu ir pačių vykdomųjų įrašų buvimo civilinėje apyvartoje teisėtumas. Kadangi vekseliai pripažintini negaliojančiais, todėl panaikintini ir (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. išduoti vykdomieji įrašai, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo D. Š., nes panaikinti vekseliai, kurie buvo pagrindas vykdomiesiems įrašams išduoti (CPK 178, 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovų turi būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą ir žyminio mokesčio išlaidos. Ieškovas pateikė 1500 Eur atstovavimo išlaidas, kurios ieškovo patirtos iki 2024-06-17, dar iki ieškinio atsakovei D. J. priėmimo teisme, todėl laikytina, kad jos yra susijusios su atsakovu D. J. ir 1500 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos tik iš jo. Iš abiejų atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu po 68 Eur (CPK 80, 93, 98 str.).
Valstybei 79,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu priteistinos iš atsakovų, įvertinus, kad jos yra skirtingos, nes ieškiniai buvo pareikšti skirtingu laiku. Iš atsakovo D. J. priteistinos valstybei 65,44 Eur, iš atsakovės D. J. – 13,86 Eur (CPK 88, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu nuo jo išrašymo momento ieškovo D. Š. 2020 m. gegužės 7 d. išrašytą paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovo D. J. naudai dėl 2 990,00 Eur ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo D. Š..
Pripažinti negaliojančiu nuo jo išrašymo momento ieškovo D. Š. 2020 m. gegužės 6 d. paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovės D. J. naudai dėl 2 990,00 Eur ir panaikinti (duomenys neskelbtini) notarų biuro notaro V. Ž. 2022 m. gruodžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo iš ieškovo D. Š..
Priteisti ieškovui D. Š. iš atsakovo D. J. 1568 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui D. Š. iš atsakovės D. J. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. J. 65,44 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 44 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. J. 13,86 Eur (trylikos eurų 86 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.