- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1-307-1140/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11795-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Juta Kareivė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. balandžio 15 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 2,45 promilės neblaivumas, vairavo nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad iš vakaro buvo nusipirkęs degtinės butelį ir jį paliko automobilyje. Iš ryto pamiršo jį išimti. Kitą dieną atidirbo, diena buvo sunki ir darbą baigė anksčiau. Išėjo iš teritorijos ribų, nuotaika pablogėjo, išgėrė ir išvažiavo. Tai buvo 2021 m. balandžio mėn. 15 d., apie 15.30 val. Vienas išgėrė visą degtinės butelį. Padarė didžiausią klaidą gyvenime, jog vairavo išgėręs. Tuo momentu, gal nevisiškai tai suvokė. Anksčiau nėra tekę vairuoti išgėrusiam, tai buvo pirmas kartas. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Nuo darbo automobilių stovėjimo aikštelės iki namų yra apie 15 km. Jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo apie 10 km. Policija sustabdė (duomenys neskelbtini) prie pašto. Savo poelgį vertina labai blogai, nuskriaudė šeimą. Kitą kartą geriau išvis negerti, o išgėrus pats nevairuos. Namo geriau važiuos su taksi. Savo pateiktą prašymą dėl laidavimo palaiko, prašo, kad laiduotų jo žmona. Santuokoje su sutuoktine yra (duomenys neskelbtini) apie 30 m. Jų santykiai yra geri, vaikai jau užaugo. Sutuoktinė nežinojo, kad tą dieną namo jis važiuos neblaivus. Jos požiūris į tai neigiamas. Po įvykio jie kalbėjosi. Ji daug ką jam sakė, visą gyvenimą jis neš kryžių. Sutuoktinė siūlė važiuoti pas psichologą ar koduotis, kad daugiau tokių klaidų nebebūtų. Problemų su alkoholio vartojimu jis neturi. Žmona sugebės prižiūrėti. Nuobaudų iš darbovietės jis neturi. Toje pačioje darbovietėje dirba 7-8 metus, dirba įvairius pagalbinius darbus. Dirba (duomenys neskelbtini), o namuose verčiasi žemės ūkiu. Augina grūdines kultūras. Pernai pasodino 8 hektarus žieminių kviečių, šiemet – vasarinių, bulves. Turi 3 kiaules ir 30 vištų. Namas, kuriame gyvena, priklauso uošviams. Uošvis guli ant lovos, o uošvienė negirdi. Juos prižiūri jie visi, pasikeisdami. Automobilį norėtų išsipirkti. Žino, kokia yra atsakomybė dėl vairavimo išgėrus, kad gali prarasti vairuotojo pažymėjimą. Tokiu atveju, automobilį vairuos dukra. Ten yra darbinė mašina, jei reikia ką nors pavežti įsimetus į vidų.
Galima laiduotoja R. S. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, sutiko duoti parodymus. Žino, kuo sutuoktinis yra kaltinamas, kad netinkamai elgėsi ir nusikalto. Su sutuoktiniu kartu gyvena 30 metų. Pripažįsta ir smerkia jo elgesį, tam nepritaria. Jų šeimoje to nėra, kad būtų vartojamas alkoholis, iš viso namuose alkoholio nėra. Kaip žmogų, gal kažkiek supranta, nemažai metų nugyventa santuokoje, užauginti du nuostabūs vaikai, kurie taip pat neturi jokių priklausomybių. Šiai dienai vaikai dirba, gyvena. Dukra slaugo jos tėvus, kurie yra su sunkia negalia. Vienas yra visiškos negalios, o kita negirdinti. Šeimyninė situacija namie gal yra kažkiek stresinė. Visą laiką tik namai – darbas – namai, o išvykti niekur negali, nes namuose sunkūs du ligoniai ir šiuolaikinė pandeminė situacija. Yra prieš alkoholio vartojimą ir pati jo nevartoja. Apie šią situaciją jie kalbėjosi. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, tą pačią minutę. Jis paskambino dukrai, o ji – jai. Jis tikrai labai gailisi, tos savaitės tikras pragaras ir kančia. Jis nėra agresyvus, nėra rankos pakėlęs. Viską gal savyje kaupia ir gavosi tokia sprogimo teorija. Pateiktą prašymą dėl laidavimo palaiko. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Šiose pareigose kaip valstybės tarnautoja dirba nuo (duomenys neskelbtini). Nuobaudų neturi. Yra neteista. Administracine tvarka nebausta. Mano, kad gali padaryti poveikį sutuoktiniui, juk kas daugiau jei ne šeima. Vaikai jau pasmerkė. Pokalbis buvo ir jie kalbėjosi, ir kalba. Jis pripažįsta savo kaltę. Stengiasi, bet kartais neatlaiko streso, galbūt spaudimo. Su sutuoktiniu kalbėjo ir sprendė, kad galbūt sumokėti automobilio vertę. Gal ji išmoks vairuoti. Mano, kad ta vertė šiuo metu nedidelė, nes jie pirkdami 2015 m. sumokėjo 1500 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. S. duotų paaiškinimų, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Iš Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK reagavimo skyriaus tyrėjos Elės Černikevičiūtės 2021 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ matyti, kad 2021 m. balandžio 15 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pirmu pūtimu 16.02 val. nustatytas 2,45 prom. girtumas, antru pūtimu 16.19 val. nustatytas 2,48 prom. girtumas. A. S. įteiktas šaukimas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Transporto priemonė nuvežta į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-4).
Iš 2021 m. balandžio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentelėmis matyti, jog nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į šiaurės rytus, o galu į pietvakarių pusę. Automobilio priekyje už 10 metrų matoma (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Automobilio kairėje pusėje, ant galinio sparno, matomos rudos spalvos dėmės. Automobilio kairėje pusėje, ant priekinio sparno, matomi nežymūs sulankstymai ir nubraižymai. Automobilio dešinėje pusėje, ant priekinio sparno bei bamperio, matomi nežymūs sulankstymai ir nubraižymai. Automobilio dešinėje pusėje, ant galinio sparno, matomos rudos spalvos dėmės. Ant automobilio priekio ir galo apgadinimų nestebima. Automobilio priekyje vertingų daiktų nepastebėta. Automobilio gale bei bagažinėje sudėti įvairūs buitiniai daiktai (b. l. 9-17).
Iš 2021 m. balandžio 15 d. neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, jog 2021 m. balandžio 15 d. pirmuoju tikrinimu 16.02 val. alkoholio kiekio matuokliu A. S. nustatytas 2,45 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 16.19 val. – 2,48 prom. girtumas (b. l. 18-21).
Iš 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2021 m. balandžio 15 d. 16.26 val. A. S. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 22).
Iš 2021 m. balandžio 15 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2021 m. balandžio 15 d. 18.50 val. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini), į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-32).
Iš „Emprekis“ autotransporto kainų Lietuvoje svetainės duomenų matyti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM 1050 Eur (b. l. 33).
Iš 2021 m. balandžio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog iš A. S. paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (b. l. 34-35).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 2,45 prom. etilo alkoholio koncentracija. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino A. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu A. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, nes prieš tai vartojo alkoholį (degtinę). Tai, jog A. S. vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte bei alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
A. S. tyčine kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalto būdamas neteistas (b. l. 37-38), nebaustas administracine tvarka (b. l. 39), dirbantis (b. l. 41). Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamojo sutuoktinės R. S. prašymas perduoti jai A. S. pagal laidavimą. Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant sąlygų visumai: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju A. S. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl nusikaltimo žala padaryta nebuvo.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas BK 40 straipsnis ir A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant R. S. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.
Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats kaltinamasis, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo, suvokdamas daromos veikos pavojingumą. Nors jis ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tai nesudaro pagrindo kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti atlaidžiau, šiuo atveju baudžiamojo įstatymo saugomas gėris ir visuomeninis saugaus eismo intereso užtikrinimas laikytini svaresnėmis vertybėmis prieš kaltinamojo parodytą asmeninį nerūpestingumą, todėl kaltinamajam A. S. taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, A. S. nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas dvejiems (2) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. balandžio 16 d. (b. l. 55-58, BK 68 str. 4 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant (kai nustatytas 2,45 promilių girtumas) pačiam kaltinamajam A. S. priklausantį (VĮ „Regitra“ duomenys) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo (kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, tai yra daugiau kaip 1,51 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), įvertinus byloje nustatytą kaltinamojo vairavimo metu būtą neblaivumo laipsnį, kuris jau artimas sunkiam girtumui, nagrinėjamu atveju yra būtinas turto konfiskavimas. Nekonfiskavus A. S. vairuoto automobilio, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bei užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam A. S. nusikalstamumui, A. S. de fakto valdyta, jam priklausanti, transporto priemonė turi būti konfiskuojama, kartu priverstinai paimant ir automobilio registracijos liudijimą. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo šeimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 72 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. S., konfiskavimas (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b. l. 55-60). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi voke prie bylos, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas (iš (duomenys neskelbtini)) ir Priverstinio transporto priemonės nuvežimo 2021 m. balandžio 15 d. aktu (b. l. 23-32) nuvežtas saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (pirminė ir patikslinta) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. S. yra 178,56 Eur (b. l. 70, 93). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d., žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, patirtos ginant kaltinamąjį, šiuo atveju nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
A. S. perduoti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokestis 178,56 Eur dydžio) priteisimo (BPK 106 str. 2 d.).
Daiktinius įrodymus – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Daiktinį įrodymą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. S., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.