Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-09-07 · Civilinė byla Nr. e2-861-302/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
e2-861-302/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00801-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-861-302/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00801-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.8.2; 3.3.1.18.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalvaris“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ dėl pripažinimo pirkimo laimėtoju, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Alveva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žalvaris“ ieškiniu atsakovėms UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ prašė: 1) panaikinti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2023 m. birželio 21 d. Centrinės viešųjų pirkimo informacinės sistemos (toliau – ir CVP IS) pranešime Nr. 11676833 „Dėl laimėjusio dalyvio“ išdėstytą sprendimą pirkimo Nr. 651994 laimėtoju pripažinti UAB „Alveva“ pasiūlymą ir įpareigoti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ UAB „Alveva“ pasiūlymą atmesti; 2) išreikalauti iš UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ pirkime Nr. 651994 UAB „Alveva“ pateiktą pasiūlymo kainos pagrindimą su priedais visa apimtimi; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriais prašė: 1) civilinę bylą nutraukti; 2) teismui nusprendus civilinę bylą nagrinėti iš esmės, bylą nagrinėti tik ta apimtimi, kuri buvo suformuluota ieškovės teiktoje pretenzijoje, neišeinant už pretenzijoje suformuluotų ieškovės reikalavimo ir skundo ribų, o kitų ieškinio reikalavimų netenkinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi; 3) atmesti kaip nepagrįstą ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens pirkime pateiktą neįprastai mažos kainos (toliau – ir NMK) pagrindimą su priedais visa apimtimi; 4) teismui nusprendus, kad ieškovės prašymas išreikalauti iš atsakovės trečiojo asmens pirkime pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą su priedais visa apimtimi yra teisėtas ir pagrįstas, tokią pareigą nustatyti trečiajam asmeniui arba įpareigoti atsakovę trečiojo asmens jam pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą su priedais visa apimtimi, įskaitant konfidencialius dokumentų duomenis, pateikti tik teismui; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Ieškovė ieškinyje kelia visiškai naujus, reikalavimus, nurodo visiškai naują ieškinio pagrindą (-us) ir naujas faktines aplinkybes, lyginant su pretenzijoje nurodytomis, todėl akivaizdu, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, nurodė šiai nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2023 m. liepos 27 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimą nutartyje dėl civilinės bylos nutraukimo.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė 2023 m. liepos 3 d. pretenzija (toliau – ir pretenzija) perkančiosios organizacijos prašė sustabdyti pirkimo procedūras iki pretenzijos išnagrinėjimo. Pretenzijoje nebuvo pareikšta reikalavimų dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo ar pripažinimo neteisėtais, pirkimo dokumentų išreikalavimo, nenurodyta, su kuo konkrečiai ieškovė nesutinka, nepateikiamos aiškios tokio nesutikimo priežastys bei motyvai.

5. Teismas pažymėjo, kad šios bylos dalykas ir pagrindas visiškai nesutampa su ieškovės pretenzijoje perkančiajai organizacijai nurodytais prašymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 2–4 dalys). Ieškinyje keldama visiškai naujus reikalavimus, nurodydama visiškai naują ieškinio pagrindą ir naujas faktines aplinkybes, lyginant su pretenzijoje nurodytais, ieškovė tinkamai nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

6. 2023 m. liepos 7 d. nutartimi teismas ištaisė rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties aprašomojoje dalyje, nurodė, kad vietoj „viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo“ turi būti įrašyta „rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo“.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Ieškovė UAB „Žalvaris“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo ir 2023 m. liepos 27 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 107 straipsnio 3 dalyje, CPK 423² straipsnio 1 dalyje. Teismas, vertindamas priešingai, pernelyg siaurai ir formaliai aiškino ir taikė PĮ 107 straipsnio reguliavimą, paneigė veiksmingos pažeistų teisių gynybos principą, nesivadovavo veiksmingumo principu bei nukrypo nuo aktualių teismų praktikos išaiškinimų.

7.2. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad svarbiau, jog sutaptų pretenzijoje ir ieškinyje išdėstyti perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) sprendimų ir (ar) veiksmų neteisėtumą pagrindžiantys argumentai (pagrindai), negu pretenzijoje ir ieškinyje keliami reikalavimai. Ieškovė nepažeisdama PĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų terminų, pateikė atsakovei pretenziją. Pretenzijoje aiškiai nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra nepagrįstai maža. Ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės sprendimas dėl laimėtojo yra neteisėtas, nes trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža, trečiasis asmuo šios kainos tinkamai nepagrindė, o atsakovė tinkamai neįsitikino trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimu. Pretenzija ir ieškinys yra grindžiami tapačiais argumentais, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra nepagrįsta ir nepakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti. Turiningai, o ne išimtinai formaliai, pažodžiui, vertinant ieškovės pretenzijos turinį, akivaizdu, kad ieškovė de facto (liet. faktiškai) ginčijo atsakovės sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti nepagrįstai mažą pasiūlymo kainą pasiūliusį trečiąjį asmenį.

7.3. Ieškovė, teikdama pretenziją atsakovei, neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo kelti reikalavimo, kad atsakovė ieškovui susipažinti pateiktų trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimą ir priedus visa apimtimi. Ieškovei tik iš atsakovės sprendimo dėl pretenzijos turinio tapo aišku, kad ieškovei trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrindimas buvo pateiktas ne visa apimtimi.

7.4. Civilinėje byloje egzistuoja akivaizdūs atsakovės padaryti pažeidimai, vykdant pirkimo procedūras, dėl ko teismas bet kokiu atveju turėjo (turi) ne tik teisę, bet ir pareigą ex officio (liet. pagal pareigas) spręsti dėl atsakovės veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo.

7.5. Trečiojo asmens pasiūlymo kaina yra neįprastai maža. Trečiasis asmuo pasiūlymo kainos pagrindime išimtinai deklaratyviai pateikė nurodytų paslaugų įkainių sudedamąsias dalis, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad yra pajėgus užtikrinti deklaruojamus įkainius ir įkainių sudedamąsias dalis. Pasiūlyme nurodyta, kad pirkimo sutartyje nurodytų atliekų apdorojimą ir šalinimą tiesiogiai vykdys trečiojo asmens subrangovai UAB „GVT LT“ ir UAB „Toksika“. Tačiau trečiasis asmuo kartu su pasiūlymo kainos pagrindimu nepateikė sutarčių su subrangovais UAB „GVT LT“ ir UAB „Toksika“, kitų dokumentų, kad subrangovai įsipareigojo teikti paslaugas trečiojo asmens nurodytais įkainiais. Atsakovė priimdama sprendimą dėl laimėtojo tinkamai neįsitikino trečiojo asmens pasiūlymo kainos pagrįstumu, jį vertino išimtinai formaliai, dėl ko sprendimas dėl laimėtojo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.

8. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė atsiliepimais į atskirąjį skundą prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį nutraukti civilinę bylą ir 2023 m. liepos 27 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo ištaisymo. Atsiliepimai į atskirąjį skundą grindžiami šiais argumentais:

8.1. Atsakovės nesutinka, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Ieškovės pretenzijoje keliamas vienintelis reikalavimas sustabdyti pirkimo procedūras iki tol, kol bus išnagrinėta ši pretenzija buvo grindžiamas vienintele prielaida, kad ieškovė susipažinusi su UAB „Alveva“ pasiūlymu ir jo kainos pagrindimu turi įtarimų, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina atliekų tvarkymui yra nepagrįstai žema; todėl UAB „Alveva“ gali būti nepajėgi naudotis subtiekėjo pagalba. Ieškovė pretenzijoje jokia apimtimi neįprastai mažos kainos pagrindimo ar jo vertinimo klausimo apskritai nekėlė.

8.2. Ieškovė pretenzijoje atsakovei objektyviai galėjo nurodyti ieškinyje formuluojamus reikalavimus bei juos pagrindžiančias faktines aplinkybes. Jau pretenzijos pateikimo metu ieškovei buvo žinomos visos su pirkimo laimėtojo išrinkimu susijusios aplinkybės, faktai, kad trečiasis asmuo paskelbtas pirkimo laimėtoju ir pirkime buvo nustatyta bei vertinta trečiojo asmens pasiūlymo neįprastai maža kaina (NMK). Susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, ieškovė sužinojo ir gavo visą jos ieškinyje keliamiems reikalavimams pagrįsti reikiamą informaciją. Ieškovė būtent pretenzijoje galėjo ir turėjo reikšti reikalavimus, susijusius su susipažinimui pateiktų dokumentų apimtimi, kiekiu, kokybe arba jų turiniu. Ieškovė nepagrindė, kad šiuo atveju objektyviai egzistuoja CPK 423³ straipsnio 2–3 dalyse nustatytos ieškinio reikalavimų ir pagrindo sutapimo su ikiteisminėje stadijoje pateiktos pretenzijos turiniu išimtys.

8.3. Ieškovė remiasi teismų praktikoje suformuota taisykle, kad svarbiau, jog sutaptų pretenzijoje ir ieškinyje išdėstyti perkančiosios organizacijos sprendimų ir (ar) veiksmų neteisėtumą pagrindžiantys argumentai (pagrindai). Bet faktinė situacija byloje neatitinka ieškovės cituojamos teismų praktikos. Ieškovės pretenzijoje apskritai nebuvo nurodytas nei vienas galimai neteisėtas atsakovės sprendimas ir (arba) veiksmas ir nei vienas tokį galimą neteisėtumą pagrindžiantis argumentas – nebuvo suformuluotas pretenzijos pagrindas. Ieškovės teiginys, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža, nenurodo jokio galimo pažeidimo, todėl negali būti laikomas pretenzijos pagrindu. Atsakovė neturėjo objektyvios galimybės tinkamai išnagrinėti pretenzijoje nekeltų, tačiau ieškinyje jau nurodytų aplinkybių, jų įvertinti, dėl jų pasisakyti dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Ieškinyje keliami nauji, pretenzijoje jokia apimtimi nereikšti ir ikiteisminėje stadijoje nenagrinėti reikalavimai.

8.4. Net vertinant pretenzijos turinį turiningai, negalima daryti išvados, kad joje de facto buvo ginčijamas atsakovės sprendimas dėl laimėtojo. Pretenzijoje nei tiesiogiai, nei numanomai nenurodyta, kad ginčijamas koks nors atsakovės sprendimas ar kad ieškovė nesutinka ar laiko neteisėtu kokį nors perkančiosios organizacijos sprendimą. Pretenzijoje konstatuota neįprastai maža pasiūlyta kaina per se (liet. savaime) nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Pretenzijoje aiškiai ar bent jau numanomai nenurodyta, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra netinkamas ar nepriimtinas, todėl turėtų būti atmestas, arba kad perkančioji organizacija atliko kokį nors neteisėtą veiksmą.

8.5. Ieškovė tinkamai nepasinaudojo PĮ nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo procedūra. PĮ nustatyti pretenzijos pateikimo terminai jau yra suėję, todėl laikytina, kad ieškovė nebeturi galimybės pasinaudoti šia ikiteismine ginčo sprendimo procedūra ir neegzistuoja aplinkybių, kurias pašalinus, ieškovė vėl galėtų kreiptis į teismą bendra tvarka. Dėl to nėra galimybės ieškovės ieškinio palikti nenagrinėtu, teismas bylą nutraukė pagrįstai.

8.6. Atsakovės nesutinka, kad civilinėje byloje egzistuoja akivaizdūs atsakovės pažeidimai, dėl kurių teismas ex officio turi spręsti dėl atsakovės veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo. NMK pati savaime nėra nei neteisėta, nei negalima ar neleistina, nėra ir negali būti tiekėjo pasiūlymo atmetimo pagrindas. Atsakovė atsakydama į ieškovės pretenziją teikė išsamų paaiškinimą, detaliai ir išsamiai atsiliepime į ieškinį analizavo ir paaiškino kiekvieną pirkime atlikto trečiojo asmens NMK pagrindimo vertinimo žingsnį. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, jo neįmanoma nustatyti be papildomo tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo. Ieškovės bandomas teigti atsakovės veiksmų neteisėtumas yra vertinamojo bei įrodinėjamo pobūdžio. Atsakovės sprendimai pirkime nėra akivaizdžiai neteisėti, todėl teismui nagrinėjamu atveju nekyla pareiga sprendimų neteisėtumą vertinti ir ginčą nagrinėti ex officio.

8.7. Jeigu vis dėlto teismas laikytų, kad ieškovė tinkamai įgyvendino ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, atsakovės prašo atsižvelgti ir vertinti atsakovių 2023 m. liepos 25 d. atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus, tačiau bylą nagrinėti tik ta apimtimi, kuri buvo suformuluota ieškovės teiktoje pretenzijoje, o kitus ieškinio reikalavimus, kurie nebuvo kelti pretenzijoje, atmesti visa apimtimi.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutraukė civilinę bylą, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau kartu įstatyme nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

11. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, o privalomų ikiteisminių ginčo sprendimo tvarkos procedūrų nustatymas nelaikomas asmens teisės kreiptis į teismą apribojimu ar paneigimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).

12. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas. Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 101 straipsnio 1 dalis, PĮ 107 straipsnio 3 dalis). Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ‏‏‎2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016).

13. CPK 423² straipsnio 1 dalis numato, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškinyje teismui negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 2–3 dalys).

14. Vienas svarbiausių reikalavimų, atsižvelgiant į VPĮ, o kartu ir PĮ, įtvirtintą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, taikomų tiekėjams, reiškiantiems reikalavimus peržiūros institucijai – teismui, – ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai (ieškinio pagrindas) turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad pretenzijoje ir ieškinyje nurodytų aplinkybių sutaptis yra svarbesnė ieškinio pagrindo (galimų perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų), o ne reikalavimų atžvilgiu. Būtina įvertinti ne tik lingvistinę ieškinio dalyko formuluotę, bet ir ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių atitiktį ieškovės pretenzijoje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama pretenzija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ‏‏‎2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-378/2016). Tačiau suformuota kasacinio teismo, kuria ir ieškovė grindžia atskirąjį skundą, praktika nepaneigia ieškinio ir pretenzijos atsakovei reikalavimų sutapties reikšmės sprendžiant, ar tinkamai buvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kokia apimtimi atsirado teisė kreiptis į teismą.

15. Nagrinėjamu atveju, atsakovė skelbiamų derybų būdu vykdė tarptautinį pirkimą Nr. 651994, „(2023-VKJ-16) Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos“. Atsakovės UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ sprendimu laimėtoju pripažintas UAB „Alveva“ pasiūlymas. Ieškovė dėl šio atsakovės sprendimo 2023 m. liepos 3 d. atsakovei pateikė pretenziją. Šioje pretenzijoje ieškovė nurodė, kad susipažinusi su trečiojo asmens UAB „Alveva“ pasiūlymu ir jo kainos pagrindimu, ji turi įtarimų, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina atliekų tvarkymui 16 10 01* - (Vandeninių skystųjų atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) yra nepagrįstai žema. Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad UAB „Alveva“ nebus pajėgi naudotis subtiekėjo UAB „Toksika“ pajėgumais. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių vykdant pirkimo sutartį, ieškovė pasiūlė atsakovei patikrinti UAB „Alveva“ ir UAB „Toksika“ bendradarbiavimo sutartį ir įsitikinti, kad trečiasis asmuo pajėgs naudotis subtiekėjo pajėgumais visą sutarties su atsakove galiojimo laiką. Pretenzija ieškovė prašė atsakovės sustabdyti pirkimo procedūras iki kol bus išnagrinėta ieškovės pretenzija.

16. Pretenzijos turinys leidžia daryti išvadą, kad ieškovė kelia klausimą dėl trečiojo asmens UAB „Alveva“ pirkime pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo ir kvestionuoja atsakovės veiksmus įsitikinant pakankamu trečiojo asmens pirkime pasiūlytos kainos pagrindimu. Galima išvada, kad pretenzijos tikslas – įtikinti atsakovę peržiūrėti trečiojo asmens UAB „Alveva“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimą ir taip įsitikinti UAB „Alveva“ ir UAB „Toksika“ bendradarbiavimo tvarumu visą sutarties laikotarpį. Lingvistiniu požiūriu pretenzijos turinys yra pakankamas kvalifikuoti vieną iš pretenzijos, o kartu ir ieškinio, elementų – reikalavimo pagrindą. Tačiau tik ši aplinkybė savaime nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo tvarka.

17. Pretenzijoje ieškovė suformulavo reikalavimą atsakovei – sustabdyti pirkimo procedūras iki kol bus išnagrinėta ieškovės pretenzija. Tokia reikalavimo formuluotė negali būti pripažinta aiškiu materialiu reikalavimu dėl ginčo esmės, neatspindi ieškovės pozicijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo ar pakeitimo. Pretenzijos turinys pats savaime taip pat nėra pakankamai informatyvus apibrėžti kitokį pretenzijos nagrinėjimo dalyką dėl ginčo esmės, nei nurodė ieškovė pretenzijoje, ar nuspręsti perkvalifikuoti ieškovės pretenzijoje pareikštą reikalavimą ir identifikuoti, kokio konkrečiai materialaus rezultato viešajame pirkime ieškovė siekia.

18. Tuo tarpu ieškiniu atsakovėms UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ ieškovė UAB „Žalvaris“ prašo panaikinti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ 2023 m. birželio 21 d. CVP IS pranešime Nr. 11676833 „Dėl laimėjusio dalyvio“ išdėstytą sprendimą pirkimo Nr. 651994 laimėtoju pripažinti UAB „Alveva“ pasiūlymą ir įpareigoti UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ UAB „Alveva“ pasiūlymą atmesti. Šiuo reikalavimu ieškovė aiškiai suformulavo, kokio viešojo pirkimo rezultato siekia kreipimusi į teismą. Tačiau ieškovei tokios savo pozicijos neišreiškus pretenzijoje viešojo pirkimo procedūrų metu, buvo paneigta atsakovės teisė pačiai revizuoti savo sprendimą ir, nustačius tam pagrindą, jį panaikinti arba išsamiau išdėstyti sprendimo priėmimo priežastis ir motyvus.

19. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės procesiškai tinkamai viešojo pirkimo metu inicijuotoje peržiūros procedūroje nebuvo aiškiai išreikšta ieškovės valia dėl ginčo esmės, iš esmės buvo teisiškai nekorektiškai suformuluotas pretenzijos reikalavimas, o tai savaime CPK 423³ straipsnio prasme apibrėžė ginčo teisme ribas ir apribojo ieškovės teisę atsakovei ieškinyje reikšti kitokius, nei pretenzijoje, reikalavimus. Negalima sutikti su ieškove, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas, jį aiškinant ir vertinant turiningai, sutampa su pretenzijoje ieškovės atsakovei suformuluotu reikalavimu.

20. Ieškovės atskirojo skundo argumentai, kad pretenzija ir ieškinys yra grindžiami tapačiais argumentais, jog trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra nepagrįsta ir nepakankama pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir kad ieškovė de facto (liet. faktiškai) ginčijo atsakovės sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti nepagrįstai mažą pasiūlymo kainą pasiūliusį trečiąjį asmenį, nepaneigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad ieškovės pretenzijoje atsakovei nebuvo suformuluotas prašymas (reikalavimas) dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo ar pripažinimo neteisėtais, o pretenzijoje suformuluotas prašymas nesutampa su ieškinio reikalavimu. Šie atskirojo skundo argumentai nepaneigia išvados, kad ieškovė ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pasinaudojo netinkamai.

21. Nustatytos aplinkybės ir išsakyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pernelyg siaurai ir formaliai aiškino ir taikė PĮ 107 straipsnio reguliavimą.

22. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad civilinėje byloje egzistuoja akivaizdūs atsakovės padaryti pažeidimai, vykdant pirkimo procedūras, dėl ko teismas bet kokiu atveju turėjo (turi) ne tik teisę, bet ir pareigą ex officio spręsti dėl atsakovės veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovės vertinimu, teismas turėjo įsitikinti, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir reali. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

23. CPK 423³ straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinti apribojimai tiekėjams teisme reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami ikiteisminėje ginčo sprendimo procedūroje, bei ieškinį grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pretenzijoje perkančiajai organizacijai, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų tiekėjas negalėjo kelti ar šių aplinkybių negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

24. Nurodytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos teisinio reglamentavimo, jog ieškinyje nurodomi bei skundžiami perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai turi sutapti su prieš tai tiekėjo perkančiajai organizacijai apskųstais sprendimais pretenzijoje, aiškinimas taikytinas atsižvelgiant į sisteminius teisės aiškinimo ryšius su teismo pareigų apimčių vertinimu ex officio spręsti dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą; teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 50 punktas).

25. Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo konstatuota, kad aktyvus teismų vaidmuo laikytinas jų diskrecija, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiųjų organizacijų galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas). Dėl to jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija ex officio neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-469/2018, 52 punktas).

26. Teismo pareigą ex officio patikrinti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrįstumą ieškovė atskirajame skunde grindžia tuo, kad trečiasis asmuo pasiūlymo kainos pagrindime išimtinai deklaratyviai pateikė nurodytų paslaugų įkainių sudedamąsias dalis, tačiau nepateikė nei vieno įrodymo, kad yra pajėgus užtikrinti deklaruojamus įkainius ir įkainių sudedamąsias dalis; nepateikė sutarčių su subrangovais UAB „GVT LT“ ir UAB „Toksika“, iš kurių matytųsi, kad subrangovai yra pasirengę ir įsipareigoję teikti paslaugas trečiojo asmens nurodytais įkainiais. Taip pat ieškovės abejonė grindžiama aplinkybe, kad atsakovės organizuotame ankstesniame pirkime Nr. 526909 „(2020-VKJ91) Atliekų, pavojingų atliekų ir paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos“, UAB „Toksika“ pasiūlytas atliekų 16 10 01* tvarkymo įkainis 1 t buvo 290 Eur be PVM, o trečiasis asmuo, ginčo pirkime atliekų 16 10 01* (Vandeninių skystųjų atliekų, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų) tvarkymui pasitelkęs subrangovą UAB „Toksika“, pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad atliekų 16 10 01* tvarkymo įkainis 1 t – 220 Eur be PVM.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie ieškovės argumentai nepagrindžia akivaizdžiai neteisėtų atsakovės veiksmų viešajame pirkime, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pareigos atsakovės sprendimų viešajame pirkime neteisėtumą vertinti ex officio. Minėti ieškovės atskirojo skundo argumentai vertintini subjektyvia ieškovės nuomone. 2023 m. liepos 3 d. atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad ji kreipėsi į UAB „Alveva“, prašydama neįprastai mažos kainos pagrindimo ir jį įvertinusi priėmė sprendimą, kad jis yra pagrįstas ir pakankamas, o atsakovei nekyla abejonių dėl laimėjusio dalyvio galimybių teikti paslaugas už pasiūlytą kainą. Ieškovei viešojo pirkimo metu buvo pateikta susipažinti trečiojo asmens pirkimo pasiūlymo nekonfidenciali informacija, šią aplinkybę ieškovė nurodė ieškinyje. Aplinkybė, kad ieškovė trečiojo asmens kainos pagrindimą laiko nepakankamu, nepaneigia, kad atsakovė netinkamai įgyvendino savo pareigą patikrinti trečiojo asmens pasiūlytos kainos pagrindimą. Pasiūlymo kainos pokytis lyginant su siūlymu ankstesniame pirkime savaime nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant, ar atsakovė įvykdė pareigą įsitikinti laimėtojo pasiūlytos kainos pagrįstumu.

28. Ieškovė atskiruoju skundu teigia, kad apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė ieškinyje išdėstė argumentus, kuriais nesirėmė pretenzijoje ar iškėlė naujus reikalavimus, tokie argumentai ir reikalavimai galėtų būti paliekami tik nenagrinėtais. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

29. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Nagrinėjamu atveju PĮ 108 straipsnyje nustatytas terminas pasinaudoti išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka yra pasibaigęs ir šia tvarka pasinaudoti nėra galimybės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.

30. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Ieškovė pateikė prašymą atlyginti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis palikta nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas netenkintas, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo priteisti jai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė