Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2346-861/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-26
Bylos Nr.
e2S-2346-861/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06340-2023-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
MB ,,Gambus“
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2346-861/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06340-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės MB ,,Gambus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, MB ,,Gambus“, UAB ,,Viltekta, (duomenys neskelbtini) ligos paramos fondui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), versijos Nr. 2 dalies galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, trečiaisiais asmenimis esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. B.

Šalies argumentai

2. Ieškovė pateikė prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), versijos Nr. 2 dalyje, kuria leista statyti ypatingosios kategorijos trijų aukštų poilsio paskirties pastatą – poilsio namus bei su jo funkcionavimu susijusius inžinerinius tinklus (ypatingosios kategorijos inžinerinius lietaus nuotekų tinklus, neypatingosios kategorijos inžinerinius tinklus – dujotiekio ir lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų, vandentiekio ir buities nuotekų tinklus) vykdomus statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą MB ,,Gambus“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė sustabdyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), versijos Nr. 2 dalyje, kuria leista statyti ypatingosios kategorijos trijų aukštų poilsio paskirties pastatą – poilsio namus bei su jo funkcionavimu susijusius inžinerinius tinklus (ypatingosios kategorijos inžinerinius lietaus nuotekų tinklus, neypatingosios kategorijos inžinerinius tinklus – dujotiekio ir lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų, vandentiekio ir buities nuotekų tinklus) vykdomus statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą MB ,,Gambus“.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

4.1. tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys ir būtų panaikintas Statybos leidimas dalyje, tolimesnė statinių statyba būtų negalima, taip pat kaltų asmenų lėšomis turėtų būti pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą padariniai. Iš prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų dokumentų matyti, jog 2023 m. rugpjūčio 17 d. patikrinimo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste, metu nustatyta, jog yra pradėti statybos darbai – polių įrengimo darbai. Jeigu statinių statyba ir toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės bylą ir priims galutinį sprendimą, kyla grėsmė, kad pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, taip pat didėjant statybos mastui padidėtų materialinė žala ir statybos padarinių pašalinimui reikėtų skirti daugiau lėšų;

4.2. teismas laikė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą ir užkirsti kelią didesnei žalai atsirasti;

4.3. laikė laikinąją apsaugos priemonę proporcinga reiškiamam reikalavimui, nurodė, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, gali būti apsunkintas teismo sprendimo vykdymas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 rugpjūčio 29 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. nurodo, kad Inspekcija, pateikdama ieškinį teismui nereiškė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taigi nelaikė, jog jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui kyla grėsmė. Pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Inspekciją, atsakovo vertinimu, privertė žiniasklaidos spaudimas, nes po to, kai buvo inicijuota byla, žiniasklaidos priemonėse atsirado publikacijos, kuriose Inspekcija buvo kritikuojama dėl to, kad nepaisant ginčijamo Statybos leidimo ginčijimo teisme statybos darbai nebuvo sustabdyti;

5.2. pažymėjo, jog kritika viešojoje erdvėje yra grindžiama tikrovės neatitinkančia aplinkybe, kad sklype pagal projektą iš tiesų statomi ne pagyvenusių žmonių poilsio namai, o prabangus daugiabutis pastatas;

5.3. ginčo dėl projekto sprendinių atitikties poilsio paskirčiai byloje nėra, nė viena šalis (įskaitant ir Inspekciją) nekelia klausimų dėl būsimo ginčo pastato faktinio naudojimo kaip gyvenamosios paskirties (daugiabučių) paskirties pastato;

5.4. Žvėryno bendruomenė dar 2014 m. dalyvavo projektinių pasiūlymų viešinime ir teikė savo pasiūlymus, tačiau niekuomet nereiškė pozicijos, jog pačios statybos sklype yra negalimos. Dabar ta pati Žvėryno bendruomenė ar pavieniai jos nariai, nebeturėdami galimybių patys ginčyti Statybos leidimo, nesąžiningai pasitelkę žiniasklaidos spaudimo priemones, mėgina apeiti praleistus terminus Statybos leidimo ginčijimui ir tokiu būdu stabdyti statybas;

Motyvuojamoji dalis

5.5. pirmosios instancijos teismas net nepasisakė dėl ieškinio prima facie pagrįstumo. Tuo tarpu ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu;

5.6. statybos darbų progresas nesudaro jokių objektyvių kliūčių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali reikėti pašalinti didesnio masto statybos darbų rezultatą, nepaverčia tokio įpareigojimo sunkiau vykdytinu, o juo labiau neįmanomu. Palankaus teismo sprendimo atveju statybos padariniai turėtų būti šalinami ne ieškovo, o atsakingų asmenų lėšomis, todėl padarinių šalinimo kaštų padidėjimas dėl nesustabdytų statybos darbų negali būti laikomas grėsme ieškovui dėl jam palankaus teismo sprendimo vykdytinumo. Net ir panaikinus Statybos leidimą, statybos padarinių šalinimas griaunant iki tol pastatytą rezultatą galėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, kurios taikymui šioje byloje nebūtų pagrindo;

Žemesnės instancijos teismas

5.7. pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, kadangi statytojas dėl jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių statytojui palankaus teismo sprendimo atveju patirtų didžiulius nuostolius. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą jo įvykdymas netaptų neįmanomu ir nei ieškovo, nei ieškiniu ginami interesai nebūtų pažeisti, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad net ir panaikinus Statybos leidimą, įpareigojimas griauti statinius net neturėtų būti taikomas.

6. Nevyriausybinė organizacija (duomenys neskelbtini) ligos paramos fondas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė, kad sutinka su atskiruoju skundu ir palaiko visus atskirajame skunde išdėstytus argumentus, kurie sudaro pagrindą nutarties panaikinimui ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimui.

7. Ieškovė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. inspekcija nesutinka su nurodomais argumentais dėl žiniasklaidos įtakos, nes inspekcija ieškiniu prašo panaikinti Statybos leidimo galiojimą dalyje, kuria leista statyti ypatingosios kategorijos pastatą bei su jo funkcionavimu susijusius inžinerinius tinklus (ypatingosios kategorijos inžinerinius lietaus nuotekų tinklus, neypatingosios kategorijos inžinerinius tinklus - dujotiekio ir lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos inžinerinius tinklus - lietaus nuotekų, vandentiekio ir buities nuotekų tinklus) ir šalinti statybos padarinius. Inspekcija atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje 2023-08-18 Statybos patikrinimo aktu nustatė, kad pastato statyba pagal ginčijamą Statybos leidimą yra pradėta. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškinys ir būtų panaikintas Statybos leidimas dalyje, tolimesnė statinių statyba nebūtų galima, taip pat kaltų asmenų lėšomis turėtų būti pašalinti statybos, pagal neteisėtai išduotą Statybos leidimą, padariniai. Jeigu statinių statyba ir toliau būtų vykdoma iki tol, kol teismas išnagrinės bylą ir priims galutinį sprendimą, kyla grėsmė, kad pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, taip pat didėjant statybos mastui padidėtų materialinė žala ir statybos padarinių pašalinimui reikėtų skirti daugiau lėšų;

7.2. inspekcija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, nes nagrinėjamu atveju inspekcijos ieškinys yra prima facie pagrįstas: ji įrodė savo teisę teikti ieškinį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalyje nustatytais pagrindais, reiškia argumentus, kurie yra pagrįsti dėstomu teisiniu reglamentavimu ir pateikiamais rašytiniais įrodymais;

7.3. žemės sklypo teritorijoje galiojantis detalusis planas žemės sklypui nenustatė jokių teritorijos naudojimo reglamento reikalavimų, tame tarpe nenumatė ir poilsio paskirties statinių statybos. Statybos leidimo išdavimo metu galiojusiuose teritorijų planavimo dokumentuose žemės sklype ilgalaikio poilsio pastatų statyba nebuvo numatyta, todėl ji negalima;

Žemesnės instancijos teismas

7.4. teismui tenkinus ieškinį ir pripažinus, kad statybos leidimas yra išduotas neteisėtai bei jį panaikinus, pagal šį leidimą statomas pastatas taptų neteisėta statyba, o apeliantei atsirastų pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o apeliantei vykdant statybas pagal ginčijamą statybos leidimą, tai ne tik apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, bet dėl to galėtų kilti žala tretiesiems asmenims.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatyme numatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

12. Ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė sustabdyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), versijos Nr. 2 dalyje, kuria leista statyti ypatingosios kategorijos trijų aukštų poilsio paskirties pastatą – poilsio namus bei su jo funkcionavimu susijusius inžinerinius tinklus (ypatingosios kategorijos inžinerinius lietaus nuotekų tinklus, neypatingosios kategorijos inžinerinius tinklus – dujotiekio ir lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų, vandentiekio ir buities nuotekų tinklus) vykdomus statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą MB ,,Gambus“.

13. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad inspekcija, pateikdama ieškinį teismui nereiškė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o pateikti prašymą privertė žiniasklaidos spaudimas, kritika viešojoje erdvėje yra grindžiama tikrovės neatitinkančia aplinkybe, kad sklype pagal projektą iš tiesų statomi ne pagyvenusių žmonių poilsio namai, o prabangus daugiabutis pastatas, o ginčo dėl projekto sprendinių atitikties poilsio paskirčiai byloje iš viso nėra. Ieškinys negali būti laikomas preliminariai pagrįstu, dėl ko pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė, be to tai, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali reikėti pašalinti didesnio masto statybos darbų rezultatą, nepaverčia tokio įpareigojimo sunkiau vykdytinu, o juo labiau neįmanomu - net ir panaikinus Statybos leidimą, statybos padarinių šalinimas griaunant iki tol pastatytą rezultatą galėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė.

14. Pažymėtina, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas kai, pavyzdžiui, pasirinktas neleistinas ar aiškiai neįmanomas civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, MB ,,Gambus“, UAB ,,Viltekta, (duomenys neskelbtini) ligos paramos fondui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), versijos Nr. 2 dalies galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, trečiaisiais asmenimis esant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. B.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino, kad ieškovės reikalavimas atsakovei yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo reikalavimus bei pateikė juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Įvertinus byloje esančius duomenis, teiktus įrodymus, vertintina, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais.

16. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas, tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (res judicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

17. Vis dėlto teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, nes nėra duomenų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar pasidarys neįmanomas būsimo sprendimo vykdymas.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė įrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių grėsmės teismo sprendimo vykdymui nėra. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažinta, jog savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Tokiu atveju, jei teismas nustatytų terminą pašalinti galimai neteisėtos statybos padarinius, nėra grėsmės, kad šis sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neįgyvendinamas. Priešingai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai per didele apimti suvaržytų statytojo teises ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Proporcingumo principas tiesiogiai neįtvirtintas CPK nuostatose, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi ir bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), taigi ir proporcingumo principu, o jo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turi įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į galimus padarinius, kurie kils jas pritaikius, neatkreipė dėmesio, jog šių priemonių taikymas šiuo atveju pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principus. Taigi antrasis ieškovės nurodytas pagrindas, jos nuomone, pagrindžiantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, – tai, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo vykdymas ir statybos padarinių šalinimas gali itin pasunkėti, kadangi išaugs statybos padarinių mastas, atitinkamai ir padarinių šalinimo kaštai, dėl ko sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimu, nėra pagrįstas.

21. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės motyvais, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju savavališkos statybos padarinius būtų įpareigota šalinti būtent atsakovė, tačiau ne ieškovė, todėl savavališkos statybos padarinių pašalinimas neturės jokios finansinės įtakos ieškovei ir savavališkos statybos šalinimo kaštai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismui priėmus galbūt palankų ieškovei teismo sprendimą ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

22. Šių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 4 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), versijos Nr. 2 dalyje, kuria leista statyti ypatingosios kategorijos trijų aukštų poilsio paskirties pastatą – poilsio namus bei su jo funkcionavimu susijusius inžinerinius tinklus (ypatingosios kategorijos inžinerinius lietaus nuotekų tinklus, neypatingosios kategorijos inžinerinius tinklus – dujotiekio ir lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos inžinerinius tinklus – lietaus nuotekų, vandentiekio ir buities nuotekų tinklus) vykdomus statybos darbus žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus mieste iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taikant šį įpareigojimą MB ,,Gambus“, neatsižvelgė į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką ir nukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. Kaip jau minėta, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), ir padarė nepagrįstas išvadas, todėl, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiama nutartis naikintina.

24. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

25. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl esant pasikeitusioms aplinkybėms, asmuo turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba taikymo pakartotinai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės MB ,,Gambus“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėja Donata Kravčenkienė