- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- e1-963-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43000-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Valdemaro Baranausko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. 2023 m. lapkričio 8 d. apie 16.20 val., būdamas viešoje vietoje – miške šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. būdamas minėtame miške, pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie A. Z. (A. Z.) ir tyčia be jokios priežasties trenkė kumščiais ne mažiau kaip 10 smūgių į veido sritį, A. Z. nukritus ant žemės, tyčia spyrė jam nemažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas ir metaliniu vamzdžiu tyčia trenkė vieną smūgį A. Z. į galvą, taip nukentėjusiajam A. Z. padarė muštines žaizdas pakaušyje, dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žande, kairiame žaste, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 9 d., visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, parodė, kad 2023 m. lapkričio 8 d. buvo namuose, tą dieną buvo stipriai neblaivus, namie išgėrė porą butelių vyno, vakare, apie 16 val., išėjo pavedžioti šuns. Buvo (duomenys neskelbtini) apylinkėse, miškelyje vedžiojo šunį, buvo vienas. Tiksliai neprisimena, kas įvyko toliau, bet prisimena, kad įvyko kažkoks konfliktas su kaimynu A. Z.. Koks konfliktas buvo, paaiškinti negali, neprisimena, kadangi buvo stipriai neblaivus. Prisimena, kad kaimynas A. Z. miškelyje pjovė medžius, įvyko konfliktas su kaimynu, jie galimai susimušė. Neprisimena ar A. Z. sudavė su pagaliu, kumščiais, ar kojomis. Gali būti taip, kaip nurodyta įtarime. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Neprisimena ar buvo kitų žmonių toje vietoje. Jam labai gėda dėl to, kas atsitiko. Pastaruoju metu dažnai vartoja alkoholį ir kartais būna, kad neprisimena kai kurių aplinkybių dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio. Su kaimynu A. Z. jokių konfliktų anksčiau nebuvo, norėtų atsiprašyti A. Z., išsiaiškinti situaciją ir susitaikyti. Sutinka atlyginti žalą, jeigu tokia bus pareikšta. Negali savo veiksmų paaiškinti, tačiau jam yra labai gėda, labai gailisi dėl to, kas atsitiko (el. b. 1 t., b. l. 53–56).
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 25 d., visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir parodė, kad parodymus davė pirmos apklausos metu, juos prisimena ir laikosi ankstesnių savo duotų parodymų. Sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam A. Z. (el. b. 1 t., b. l. 170–173).
Nukentėjusysis A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. lapkričio 8 d. apie 16 val. su kaimynu V. Š. pjovė medį prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Bepjaunant medį pastebėjo, kad prie jų priėjo nepažįstamas vyras, vėliau suprato, kad tai jų kaimynas, tačiau jis šio nepažįsta, vardo ar pavardės nežino. Minėtas vyras iš karto priėjo prie V. Š. ir jį puolė, vyras elgėsi labai agresyviai, tačiau V. Š. tuo metu stovėjo su pjūklu, jam jokių smūgių nesudavė. Tuomet vyras puolė prie jo, priėjęs pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, vadino jį „pidaru“, sakė „kas tu toks, parodys, kaip gyventi“ ir be jokios priežasties puolė muštis, trenkė ne mažiau 10 smūgių kumščiais į veido sritį. Jis parkrito, tada vyras kojomis spyrė jam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus, po to paėmė kažkokį metalinį strypą, kuriuo vieną kartą trenkė jam per galvą, prakirto galvą, juto stiprų fizinį skausmą, buvo stipriai sumuštas. Vyras elgėsi agresyviai, galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų, nes be jokios priežasties jį puolė, garsiai šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, jokio anksčiau konflikto tarp jų nebuvo. Po smūgių vyras atsitraukė, nuėjo į mišką, ten vaikščiojo ratais. Įvykį matė kaimynas V. Š., taip pat įvykį matė iš namų išėjusi žmona L. B., kuri iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, minėtą vyrą rado miške netoli tos vietos, kur jį sumušė, vyras pasipriešino pareigūnams, trenkė policijos pareigūnui, elgėsi neadekvačiai, buvo labai agresyvus, policijos pareigūnai sulaikė vyrą ir išvežė į areštinę. Po šio įvykio jis (nukentėjusysis) stipriai kraujavo, jam svaigo galva, buvo silpna, jautė stiprų fizinį skausmą. Jam buvo stipriai sumuštas veidas, praskeltas dešinės pusės žandas ir praskelta galva, iki šiol jaučia skausmą, svaigsta galva, negali vairuoti automobilio. Kiek smūgių jam tiksliai buvo suduota, pasakyti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai ir jam vienu metu buvo suduota daug smūgių, bet mano, kad kumščiais vyras jam sudavė į veidą ne mažiau 10 smūgių, spyrė kojomis ne mažiau kaip 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir su metaliniu strypų sudavė vieną smūgį į galvą. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir jį pristatė į ligoninę, ten siuvo žandą ir galvą. Po įvykio kitą dieną pas jį namo atėjo minėtas vyras, kuris jį sumušė, norėjo pakalbėti, tačiau nieko jam nepasakė, kažką murmėjo, negalėjo normaliai kalbėti, vyras jo neatsiprašė. Mano, kad sutiktų su vyru pasikalbėti ir išsiaiškinti minėtą situaciją, galbūt susitaikyti, jeigu šis tinkamai atsiprašys. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl civilinio ieškinio dar nori pagalvoti, jeigu nuspręs teikti civilinį ieškinį, informuos tyrimo eigoje (el. b. 1 t., b. l. 93–96).
Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su kaimynu A. Z. apie 16 val. pjovė prie jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), augantį medį. Besmulkindamas medį pjūklu pakėlė akis ir pamatė, kad prie jo stovi jam nepažįstamas asmuo, kiek atsimena, buvo sugniaužęs dešinės rankos kumštį bei užsimojo ranka ruošėsi jam trenkti. Supratęs, kad vyras jam trenks, greitai atsitraukė į šoną ir jam vyras netrenkė. Tuo metu kaimynas A. Z., su kuriuo pjovė malkas, nuo jo buvo maždaug pora metrų. Ir tas pats asmuo, kuris jam rengėsi trenkti, trenkė kaimynui kumščiu, po to kaimynas susvyravo, o minėtas asmuo kaimynui trenkė dar kartą, tada kaimynas A. Z. trenkė minėtam asmeniui atgal. Jis klausė vyro, kas jis toks ir ko nori. Vyras jam nieko neatsakė ir vėl trenkė kaimynui A. Z.. Kiek kartų trenkė, jau nebeatsimena, daug kartų trenkė rankomis. Kiek prisimena, nepažįstamas asmuo šaukė: „Aš tave pi... užmušiu ir tu už viską atsakysi“. Prasidėjo muštynės, nes kaimynas A. Z. nuo vyro gynėsi ir bandė trenkti atgal. Tada nepažįstamas vyras, kuris, kiek atsimena, buvo tamsių plaukų, maždaug apie 1,85 m ūgio, tamsiai apsirengęs, vidutinio kūno sudėjimo, paėmė nuo žemės pagalį, kurio gale buvo pritvirtintas metalinis vamzdis, užsimojo ir trenkė A. Z. per galvą, po to A. Z. nukrito ant žemės, o nepažįstamasis puolė šį spardyti kojomis ir daužyti kumščiais į įvairias kūno vietas, šaukė, kad užmuš. Jis nustūmė nepažįstamą asmenį nuo kaimyno A. Z., A. Z. atsikėlė, o nepažįstamas asmuo vėl šį ėmė mušti rankomis ir kojomis. Pastebėjęs, kad iš namo išėjo kartu su A. Z. gyvenanti moteris, nepažįstamas asmuo, kuris mušė A. Z., atsitraukė, nebemušė kaimyno ir nuėjo. Atsitraukus nepažįstamam asmeniui, kuris sumušė A. Z., pastarojo žmona paskambino pagalbos telefonu. Matė, kad A. Z. mušęs asmuo vaikščiojo aplinkui, netoliese, girdėjo triukšmą, kad vyras yra pas kaimynus ir su jais barasi. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad asmuo, esantis netoli namo (duomenys neskelbtini), yra būtent tas, kuris sumušė A. Z.. Minėto asmens nepažįsta, kodėl jis taip pasielgė, nežino (el. b. 1 t., b. l. 33–36).
Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Z. yra jos sugyventinis. Su A. Z. buvo sode, esančiame (duomenys neskelbtini), datos tiksliai neprisimena, galėjo būti lapkričio mėnesis, buvo apie 17 val. A. Z. su kaimynu V. Š. prie namo pjovė medžius, o ji buvo namuose, tuomet išgirdo kažkokį triukšmą, šauksmą. Išėjusi iš namų pamatė kieme stovinti kruviną A. Z.. Jis buvo visas kruvinas, galva, veidas, drabužiai. A. Z. svaigo galva, prilaikė jį ir jis atsisėdo ant suoliuko. Kas įvyko, ji nematė, tik V. Š. jai pasakė, kad jis su A. Z. pjovė medžius ir prie jo priėjo nepažįstamas vyras, puolė prie V. Š., bet V. Š. tuo metu buvo su pjūklu, todėl tas vyras atsitraukė ir puolė A. Z., pradėjo mušti pagaliu su metaliniu strypu, daužė jam per galvą be jokios priežasties. Ji šito momento nematė, jai sakė V. Š. ir A. Z.. Tuomet ji paskambino 112, iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu matė iš tolo, kad tas vyras nuėjo pas kaimynus, paskui išvertė kaimynams tvorą, vėl atėjo pas juos. Vyras buvo visiškai neadekvatus, elgėsi agresyviai, šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kaimynui išvertė tvorą. Galimai minėtas vyras buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Namo kieme buvo daug kraujo, A. Z. stipriai kraujavo. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Minėtas vyras pasipriešino policijos pareigūnams, trenkė policijos pareigūnui, buvo labai agresyvus, elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo aplinkoje. Pareigūnai jį sulaikė. Medikai apžiūrėjo A. Z., išvežė į ligoninę, ten jam siuvo galvą, skruostą, taip pat buvo sumuštos rankos ir kitos kūno vietos, buvo daug sumušimų. A. Z. prieš įvykį buvo atlikta stuburo operaciją, jis vartojo antibiotikus, o po šio įvykio A. Z. vėl teko vartoti antibiotikus, jam buvo stipriai sumušta galva ir veidas, jam pablogėjo sveikata. Kitą dieną minėtas vyras buvo atėjęs pas A. Z., atsiprašė, tačiau nieko daugiau nepaaiškino, pasakė, kad jis nieko neatsimena. Vyras buvo nenuoširdus, nesimatė, kad gailisi, atsisakė sumokėti A. Z. už patirtas gydymo išlaidas. Daugiau šis vyras nebendravo su A. Z. ir žalos neatlygino (el. b. 1 t., b. l. 141–144).
2023 m. lapkričio 13 d. A. Z. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 8 d. apie 16 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), su kaimynų V. Š. pjovė medį. Prie jų priėjo nepažįstamas vyras, kuris priėjęs prie jo arčiau, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, vadino jį „pidaru“ ir be jokios priežasties puolė jį mušti, trenkė jam ne mažiau 10 smūgių kumščiais į veido sritį, jam parkritus kojomis skyrė į įvairias kūno vietas nemažiau kaip 5 kartus, po to paėmė metalinį strypą ir trenkė jam vieną kartą per galvą, prakirto galvą, jis juto stiprų fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. 1 t., b. l. 90–92).
2023 m. lapkričio 8 d. vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad nukentėjusysis A. Z. paaiškino, jog jam dirbant kartu su kaimynu V. Š. miške, prie jų priėjo nepažįstamas asmuo ir trenkė jam su pagaliu bei rankomis per galvą. Greitoji medicinos pagalba išsivežė nukentėjusįjį į ligoninę. A. Z. turėjo pretenzijų dėl įvykio, tačiau dėl sužalojimų buvo išvežtas į ligoninę, todėl neturėjo galimybės parašyti pareiškimą. Įvykio vietoje sulaikytas A. B., kuris ir trenkė su pagaliu A. Z. per galvą bei jį sužalojo. Sulaikymo metu A. B. pasipriešino policijos pareigūnams ir įžeidė pareigūnų garbę bei orumą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas (el. b. 1 t., b. l. 2–10).
2023 m. lapkričio 8 d. vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl policijos pareigūno nurodyta, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas akmeniu sumušė pranešėjos vyrą. Atvykus į įvykio vietą, pasitiko V. Š., kuris nurodė, kad vyriškis, stovintis ant kelio, yra asmuo, kuris ir sumušė jo kaimyną. Priėjus prie vyriškio, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., buvo paklaustas, ar jis neseniai dalyvavo konflikte nurodytu adresu. Vyriškis atsakė, kad taip. Tuomet A. B. buvo paprašyta prieiti prie tarnybinio automobilio aplinkybių aiškinimuisi. Einant A. B. pradėjo rėkauti, mojuoti rankomis. A. B. paprašius nusiraminti, nes jeigu nenusiramins, bus panaudoti koviniai ir fiziniai veiksmai bei panaudotos specialiosios priemonės. Vyriškis nenusiramino ir toliau elgėsi agresyviai, todėl buvo priimtas sprendimas A. B. sulaikyti ir uždėti specialiąsias priemones – antrankius. Sulaikant A. B., jis pradėjo stangrinti abi rankas, stumdytis, rėkauti. Panaudojus kovinius ir fizinius veiksmus A. B. buvo užlaužtos už nugaros rankos ir uždėti antrankiai bei atvestas prie tarnybinio automobilio. A. B. sulaikymo metu ir privedus prie tarnybinio automobilio pradėjo grasinti, kad jis sužinos, kur jie gyvena, kad jis juos ir šeimas užmuš, kad jis turi daug draugų policijoje, kurie padarys taip, kad jie policijoje nedirbtų. Taip pat jo ir kolegės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius: „pyderastai, gaidžiai, gandonai“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, taip buvo pažeminta pareigūno garbė ir orumas, kurį A. B. reiškė žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu. Vėliau, tikslinant aplinkybes, paaiškėjo, kad A. B. sumušė pranešėjos vyrą A. Z.. Dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, A. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę (el. b. 1 t., b. l. 43–44).
2023 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros vieta yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), esantis miškas. Į mišką patenkama pro minėto namo kiemą. Miške auga įvairūs medžiai. Ant žemės matosi žolė ir nukritę nuo medžių lapai. Miško krašte, šalia namo priestato, matoma komposto dėžė, apdėta šiferio lakštais, šalia jos ant žolės bei lapų matoma kraujo dėmė. Miško krašte, iš karto už namo matomas vienas nupjautas gulintis ant žemės medis ir pradėtas pjaustyti dalimis. Netoli nupjauto medžio matoma kraujo dėmė ir netoli jos metalinis vamzdelis, kuris paimtas, supakuotas ir pridėtas prie medžiagos. Aplink mišką stovi namai. Miškas neužtvertas. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (el. b. 1 t., b. l. 37–39). Pridėta foto lentelė (el. b. 1 t., b. l. 45–52).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3641/2023 (01) nurodyta, kad:
1. A. Z. nustatyta muštinės žaizdos pakaušyje (viena), dešiniame skruoste, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žande, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2023 m. lapkričio 8 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
2. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu.
3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiai poveikiais.
4. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui ir savęs žalojimui.
5. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą, neužfiksavo (el. b. 1 t., b. l. 123–125).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų, t. y. įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis, piktybišku tyčiojimusi ar vandališkais veiksmais. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje – t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti, todėl nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški, arba kitokie.
Remiantis teismų praktika, visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).
Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Teismų praktikoje iš visų galimų žmogui padarytų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnyje esanti viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl BK 140 straipsnis papildomai neinkriminuojamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-489/2022).
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina A. B. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos (fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį), nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo veiksmai padaryti viešoje vietoje – miške, į kurį turi teisę patekti kiti asmenys be jokio leidimo. Tai, kad A. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, įrodo nukentėjusiojo A. Z., liudytojų V. Š. ir L. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2023 m. lapkričio 13 d. A. Z. protokole–pareiškime nurodytos aplinkybės, 2023 m. lapkričio 8 d. vyresniųjų tyrėjų tarnybiniuose pranešimuose ir 2023 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3641/2023 (01) patvirtina, kad A. Z. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad A. B., veikdamas viešoje vietoje pašalinių žmonių akivaizdoje, pasirinkdamas įžūlų veikimo būdą, t. y. mušdamas nukentėjusįjį A. Z. miške prie gyvenamųjų namų dienos metu, kai miške ir šalia jo gali būti kitų žmonių, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad panaudodamas fizinį smurtą prieš kitą žmogų, sutrikdys visuomenės rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. B. 2023 m. lapkričio 8 d. apie 16.20 val., būdamas viešoje vietoje – miške šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. būdamas minėtame miške, pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie A. Z. (A. Z.) ir tyčia be jokios priežasties trenkė kumščiais ne mažiau 10 smūgių į veido sritį, A. Z. nukritus ant žemės, tyčia spyrė jam nemažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas ir metaliniu vamzdžiu tyčia trenkė vieną smūgį A. Z. į galvą, taip nukentėjusiajam A. Z. padarė muštines žaizdas pakaušyje, dešiniame skruoste, poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žande, kairiame žaste, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 203–206). Nukentėjusysis A. Z. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., b. l. 7–8).
BK 284 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalstamą veiką padarė įžūliu elgesiu, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą, taip sutrikdė visuomenės rimtį.
A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nurodyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamojo blaivumas nusikalstamos veikos padarymo dieną nebuvo tikrintas, nustatytas ir užfiksuotas atitinkamais dokumentais (pavyzdžiui, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesteriu), nors iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai tą dieną su A. B. bendravo, jis buvo laikinai sulaikytas. Tai patvirtina 2023 m. lapkričio 8 d. vyresniosios tyrėjos tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (el. b. 1 t., b. l. 2–10), 2023 m. lapkričio 8 d. vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl policijos pareigūno (el. b. 1 t., b. l. 43–44) ir įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (el. b. 1 t., b. l. 22–24). Pats kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad jis tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, todėl visų tikslių įvykio aplinkybių neprisiminė, jis nenurodė, kad nusikalstamą veiką padarė būtent dėl to, jog buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos jo veiksmams. Vien kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, kad A. B. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo akivaizdžiai neblaivus, nepakanka daryti objektyviai išvadai, kad kaltinamojo apsvaigimas turėjo įtakos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė nepripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taigi A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (el. b. 1 t., b. l. 168–169). Paskutinių 1 metų laikotarpiu jis keturis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 162–165). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 156–158), registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 1 t., b. l. 191–198). Byloje nėra duomenų, kad A. B. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kadangi kaltinamasis nedirba, todėl jam skirti baudos bausmę nėra tikslinga. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas),
atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 78–81). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
A. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. lapkričio 8 d. 16.45 val. iki 2023 m. lapkričio 9 d. 13.30 val. (viena diena) (el. b. 1 t., b. l. 22–24, 87–89). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2024 m. sausio 23 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo, įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ant žemės rastas ir paimtas metalinis vamzdis, supakuotas į paketą Nr. 520318, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių (el. b. 1 t., b. l. 166–167), sunaikintinas kaip menkavertis.
Byloje nukentėjusysis A. Z. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (el. b. 1 t., b. l. 155). Byloje taip pat yra pateiktas A. B. 2024 m. sausio 29 d. įsipareigojimas atlyginti nukentėjusiajam A. Z. padarytą neturtinę žalą, kuriame nurodyta, kad dalį žalos nukentėjusiajam jau atlygino, t. y. 1 000 Eur, o likusią dalį, t. y. 1 000 Eur, įsipareigojo atlyginti dalimis per 6 mėnesius, t. y. iki 2024 m. liepos 29 d. (el. b. 2 t., b. l. 6). A. Z. patvirtino, kad dalis neturtinės žalos yra atlyginta, susitarimas dėl likusios dalies atlyginimo jam yra priimtinas ir tinkamas (el. b. 2 t., b. l. 9). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas patvirtina A. B. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam A. Z. padarytą neturtinę žalą iki 2024 m. liepos 29 d. Savanoriškai neatlyginus minėtos neturtinės žalos iki minėtos datos, išduotinas vykdomasis dokumentas nukentėjusiajam A. Z..
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros:
1) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. lapkričio 8 d. 16.45 val. iki 2023 m. lapkričio 9 d. 13.30 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
A. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš A. B. priteisti nukentėjusiajam A. Z. (A. Z.) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Patvirtinti A. B. įsipareigojimą savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam A. Z. padarytą neturtinę žalą iki 2024 m. liepos 29 d. Savanoriškai neatlyginus minėtos turtinės žalos iki minėtos datos, išduoti vykdomąjį dokumentą nukentėjusiajam A. Z..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2024 m. sausio 23 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo, įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), ant žemės rastą ir paimtą metalinį vamzdį, supakuotą į paketą Nr. 520318, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyrių, sunaikinti kaip menkavertį.
1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties ar teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
2. bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniaus rajone – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);
3. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.