Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „mogo LT“ ieškinį atsakovei A. S. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2016 m. vasario 2 d. (el. b. l. 9). Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „mogo LT“ ir atsakovės A. S. 2013 m. spalio 12 d. buvo sudaryta Atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. FL21102013/0016, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 9 840 Lt (2 849,86 Eur) finansavimą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vykdyti įsipareigojimus ieškovui – mokėti sutartyje numatytas įmokas ir mokėjimus (Sutarties bendrųjų nuostatų 9.5 punktas). Ieškovas nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2014 m. liepos 25 d. įspėjo atsakovę apie galimą sutarties nutraukimą, o atsakovei nepašalinus pažeidimų –nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. vienašališkai sutartį su atsakove nutraukė. Ieškovui nutraukus sutartį, atsakovės įsiskolinimą sudaro 4 683,20 Eur: 2 751,86 Eur suteikto finansavimo suma, 271,82 Eur mokėjimo palūkanos iki sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punktas), 4,91 Eur vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos iki sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktas), 683,87 Eur vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanos po sutarties nutraukimo (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.2 punktas), 593,03 Eur palūkanos už vėlavimą grąžinti transporto priemonę (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.6 punktas), 142,49 Eur netesybos už sutarties sąlygų pažeidimą (Sutarties bendrųjų nuostatų 13.5 punktas), 231,70 Eur išieškojimo išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6 punktas), 3,52 Eur administracinės pašto išlaidos (Sutarties bendrųjų nuostatų 6.6 punktas).

CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio termino pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatyta, kad lizingo gavėjas moka Mogo Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos Lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą Lizingo terminą. Lizingo terminas ir Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokų dydis visą Lizingo terminą yra nurodyti grafike. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nemokėjo įmokų, sutartis nutraukta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 751,86 Eur suteikto finansavimo sumą ir 271,82 Eur mokėjimo palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 13.2 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 4,91 Eur vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanas iki sutarties nutraukimo ir 683,87 Eur vėlavimo atlikti mokėjimus palūkanas po sutarties nutraukimo.

Sutarties 13.2 punkte numatyta, kad lizingo gavėjui laiku nesumokėjus sutartyje nustatytų mokėjimų, jis privalo mokėti 0,05 procentų dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš ieškovo teismui pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad ieškovas 4,91 Eur sumą įvardija kaip delspinigius po sutarties nutraukimo, o 683,87 Eur sumą (paskaičiuotą nuo 10 957,20 Lt (3 173,42 Eur) už 431 dienas) kaip palūkanas po sutarties nutraukimo. Teismas, įvertinęs Sutarties 13.2 punkto nuostatą, sprendžia, kad minėtos sumos savo esme yra netesybos (delspinigiai), mokamos už sutarties netinkamą vykdymą.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, jis, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir į negrąžintos skolos dydį bei paties ieškovo delsimą po sutarties nutraukimo (2014 m. rugpjūčio 7 d.) kreiptis į teismą, sprendžia, kad 272,13 Eur netesybos (delspinigiai) (3 023,68 Eur (ją sudaro 2 751,86 Eur finansavimo suma + 271,82 Eur mokėjimo palūkanos) x 0,05 proc. x 180 d. /100) yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita (CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies.

Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 13.5 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 142,49 Eur netesybas už sutarties sąlygų pažeidimą. Sutarties 13.5 punkte numatyta, kad jei sutartis nutraukiama dėl lizingo gavėjo kaltės nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, įskaitant priežastis ir rizikas, nurodytas Bendrųjų nuostatų 14.3 punkte, lizingo gavėjas privalo mokėti 5 procentų dydžio netesybas nuo transporto priemonės pirkimo kainos. Teismas, vertindamas ieškovo prašomas priteisti netesybas, pažymi, kad ieškovas ieškinyje nenurodo, kokiu konkrečiu atsakovės sutarties sąlygų pažeidimu prašo priteisti nurodyto dydžio netesybas. Paminėtina, kad būtent dėl sutarties netinkamo vykdymo (įmokų nemokėjimo) ieškovas sutartį su atsakove nutraukė, tačiau ieškovui iš atsakovės už šių sutarties sąlygų pažeidimą priteistos 272,13 Eur netesybos (delspinigiai), todėl dar papildomai 142,49 Eur netesybų priteisimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų ir reikštų iš esmės dvigubą atsakovės nubaudimą už sutarties sąlygų nevykdymą. Be to, ieškovas apskritai nenurodo, kaip paskaičiavo minėtą netesybų sumą (t. y. nuo kokios konkrečios sumos ir už kokį laikotarpį, todėl dar ir dėl to teismas neturi pagrindo įvertinti, ar ieškovo prašomos netesybos iš esmės nereiškia dvigubų netesybų taikymo už tų pačių sutarties sąlygų pažeidimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 142,49 Eur netesybas atmestinas.

Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 13.6 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 593,03 Eur palūkanas už vėlavimą grąžinti transporto priemonę. Sutarties 13.6 punkte numatyta, kad jeigu lizingo gavėjas vėluoja perduoti 9.11 punkte nurodyto komplektiškumo ir būklės transporto priemonę, jis moka Mogo 0,05 procento dydžio netesybas nuo transporto priemonės pirkimo kainos už kiekvieną pavėluotą dieną. Iš ieškovo teismui pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad minėta 593,03 Eur suma paskaičiuota nuo 9 501,61 Lt (2 751,86 Eur) sumos už 431 dienas.

Ieškovas ieškinyje nenurodė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su transporto priemonės vėlavimu grąžinti, taip pat nepateikė įrodymų, kad transporto priemonę atsakovė vėlavo grąžinti, detalaus paskaičiavimo nuo kada iki kada transporto priemonę buvo vėluota grąžinti – nėra pateiktas grąžinimo įforminimas (perdavimo-priėmimo aktas ar pan.). Be to, pagal Sutarties 13.6 punktą mokėtinos palūkanos skaičiuotinos nuo transporto priemonės pirkimo kainos, tačiau ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad transporto priemonės pirkimo kaina yra būtent 9 501,61 Lt (2 751,86 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 593,03 Eur palūkanas už vėlavimą grąžinti transporto priemonę atmestinas.

Ieškovas, vadovaudamasis Sutarties 6.6 punktu, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 231,70 Eur išieškojimo išlaidas ir 3,52 Eur pašto išlaidas, tačiau nenurodė, kokios konkrečiai tai išlaidos, be to, nėra įrodymų, kad ieškovas tokias išlaidas realiai būtų patyręs (CPK 12, 178 str. straipsniai). Ieškovo teismui pateiktame 2015 m. sausio 1 d. rašte „Transporto priemonių išieškojimo sąnaudų nustatymo tvarka“ matyti, kad išieškojimo sąnaudos yra grindžiamos bendra šio darbuotojo darbo vietos kaina, apskaičiuota vienai išieškomai transporto priemonei, kliento pasirašytam vekseliui arba kliento atnaujintai lizingo sutarčiai; šios bendrovės patiriamos sąnaudos vidutiniškai siekia 194,91 Eur ir į jas įtraukta: darbuotojo atlyginimas, interneto ir mobilaus ryšio tiekimo išlaidos, kuro išlaidos, komandiruotės ir kitos išlaidos, patiriamos vykdant išieškojimo veiksmus klientų atžvilgiu. Teismui pateiktame 2015 m. rugsėjo 18 d. „UAB „mogo LT“ klientams siunčiamų laiškų sąnaudų nustatymo tvarka“ numatyta, kad bendrovės klientui siunčiamo laiško sąnaudos yra grindžiamos bendrovės darbuotojo, atliekančio laiško paruošimo bei išsiuntimo veiksmus, darbo vietos kaina, laiško atspausdinimo išlaidos (popierius, rašalas), laiško paruošimo siuntimui laiko sąnaudos (pakavimas), vokas laiško išsiuntimui, išlaidos paslaugų teikėjui, kurio paslaugomis naudojamasi siunčiant laiškus (registruotąsias pašto siuntas); šios bendrovės patiriamos sąnaudos vidutiniškai siekia 3 Eur ir į jas įtraukta: darbuotojo atlyginimas, interneto ir mobilaus ryšio tiekimo išlaidos, išlaidos popieriui, rašalui, vokui, išlaidos paslaugų teikėjui.

Teismas, vertindamas šias išlaidas, pažymi, kad šios išlaidos apskritai negali būti pripažintos išieškojimo ne teismo tvarka išlaidomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, kad ieškovo veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai ištekliai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytomis išlaidomis, šių išlaidų negalima susieti su ieškovo veikla atsakovės atžvilgiu, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos (ieškovas nurodo tik vidutinius sąnaudų dydžius, ne nagrinėjamu konkrečiu atveju patirtus). Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovė privalo finansuoti ieškovo tiesioginę veiklą (darbuotojų atlyginimą, darbo priemones ir pan.). Pašto siuntimo išlaidos galėtų būti pripažintinos būtinomis išlaidomis, tačiau ieškovas nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 231,70 Eur išieškojimo išlaidas ir 3,52 Eur pašto išlaidas atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 295,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 70,38 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 105 Eur dydžio žyminį mokestį, taip pat patyrė 58,08 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą, iš viso – 163,08 Eur, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovui priteistina 114,78 Eur bylinėjimosi išlaidų (paskaičiavimas: 163,08 Eur x 0,7038).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „mogo LT“, juridinio asmens kodas 302943102, naudai 2 751,86 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 86 euro centų) skolą, 271,82 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt vieno euro ir 82 euro centų) palūkanas, 272,13 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 13 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 295,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. sausio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,78 Eur (vieno šimto keturiolikos eurų ir 78 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.