Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys J. G., V. Š., S. B., valstybės įmonė Turto bankas, Šilalės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal privatizuojamos (duomenys neskelbtini) įmonės turto privatizavimo aukciono protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. G. iš aukciono už (duomenys neskelbtini) rublių įsigijo statinį – (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Šilalės apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymos duomenimis pareiškėjas iš investicinės sąskaitos iki aukciono buvo įmokėjęs pradinį (duomenys neskelbtini) rublių įnašą, o likusią sumą (duomenys neskelbtini) investiciniais čekiais pareiškėjas turėjo sumokėti per 10 dienų po aukciono. Pateiktame dokumente „Atsiskaitymas už nupirktą (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kas ir kiek investicinių išmokų pareiškėjui padovanojo ar pardavė, kad jis galėtų atsiskaityti už aukcione nupirktą (duomenys neskelbtini). Sumokėjus likusią kainą, pareiškėjui pagal (duomenys neskelbtini) važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduota (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Veiklos administravimo skyrius (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl duomenų“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentai nėra priduoti saugoti į Šilalės rajono savivaldybės archyvą. (duomenys neskelbtini) m. nuosavybės teisės liudijimų registracijos žurnale nurodyta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gavo (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisės liudijimą, tačiau pareiškėjas teisme tvirtino, jog minėto liudijimo neturi ir nepamena ar iš tikrųjų jį buvo gavęs. Klaipėdos regioninis valstybės archyvo Tauragės filialas (duomenys neskelbtini) rašte „Dėl privatizacijos“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog peržiūrėjus nepilnai išlikusio archyvinio fondo ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos archyvinio fondo dokumentus, A. G. išduotas nuosavybės teisės liudijimas nerastas.

16. Iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suformuotos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nekilnojamojo turto objektas yra statinys, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Pastato paskirtis – kita ((duomenys neskelbtini)), pavadinimas – (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini). Statybos pradžios metai – (duomenys neskelbtini) m., statybos pabaigos – (duomenys neskelbtini) metai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyrius (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė neprieštaraujantis, kad nesuformuotame valstybinės žemės sklype, pastatas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), būtų registruojamas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti pastatą viešajame registre, tačiau jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai patvirtinantys (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 Senų statinių sąraše, bei nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamąjį daiktą patvirtinimo teisėtumą.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

18. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis nustato, jog CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

19. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

21. Viena iš daikto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygų yra ta, kad asmuo nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Iš pateiktų duomenų nustatyta, jog pareiškėjas vykstant (duomenys neskelbtini) turto privatizacijai, (duomenys neskelbtini) metais už pajus įsigijo (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau neturi jo nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas nurodė, jog jo turėtų pajų neužteko, todėl (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) M. G. ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) S. G. ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) V. Š., (duomenys neskelbtini) J. G. bei (duomenys neskelbtini) S. G. ((duomenys neskelbtini)) jam padovanojo jų turėtus investicinius čekius. Kadangi dar trūko dalies investicinių čekių, juos pareiškėjas nusipirko iš S. B.. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys J. G., V. Š. bei S. B. patvirtino pareiškėjo aukščiau nurodytas pajų (investicinių čekių) įsigijimo aplinkybes. Be to, J. G. bei V. Š. nurodė, jog niekada nepretendavo į ginčo (duomenys neskelbtini), o S. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) nėra net matęs ir jokių pretenzijų dėl jos neturi. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog pareiškėjui kaip vieninteliam savininkui buvo perleistas statinys.

22. Iš byloje esančios medžiagos darytina išvada, kad nėra pagrindo spręsti, jog teisės aktų nustatyta tvarka buvo sudarytas turto perleidimo sandoris ir pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pareiškėjas nėra (nebuvo) minėto nekilnojamojo daikto savininkas. Byloje nėra duomenų, kad nurodytas nekilnojamasis daiktas būtų įregistruotas kito asmens, t.y. ne pareiškėjo vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šis nekilnojamasis daiktas nuosavybės teise priklausytų valstybei arba savivaldybei. Šilalės rajono savivaldybės administracija raštu patvirtino, jog Šilalės rajono savivaldybė nevaldo nuosavybės teise pastato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat esami duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) išvis nėra įregistruota kaip nekilnojamas daiktas viešame registre. Tačiau kaip matyti iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), statinys faktiškai egzistuoja. Taigi šis objektas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas. Kadastrinių matavimų byloje yra nurodyti statinio išsidėstymo planai, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenys ir kita.

23. Tuo pačiu pažymėtina, jog ginčo statinys (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sublokuotas su kitu statiniu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nors pastatai yra sublokuoti, t. y. atskirti siena, tačiau tai yra dvi atskiros (duomenys neskelbtini). Pirmąją, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), anksčiau nei pareiškėjas, aukcione įsigijo ir iki šiol valdo V. D.. Kitą (duomenys neskelbtini) po keleto mėnesių įsigijo pareiškėjas. Aplinkybę, jog greta esančia (duomenys neskelbtini) naudojasi V. D., teisme patvirtino ir suinteresuotas asmuo J. G. bei liudytojai V. G., E. M.. Pažymėtina, jog Šilalės rajono savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu „Dėl adresų suteikimo Šilalės rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini)“ minėtiems pastatams buvo suteikti skirtingi adresai: pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini).

24. Byloje pareiškėjas, suinteresuoti asmenys J. G., V. Š. ir liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas jau daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nesislapstydamas, nepertraukiamai, kaip savą turtą valdo ir prižiūri pastatą – (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Pastato valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Faktiškai visi teismo posėdyje dalyvavę bylos dalyviai teismui patvirtino, jog nuo pat (duomenys neskelbtini) įsigijimo pareiškėjas ten augino, ir iki šiol augina gyvulius. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas priestate buvo įsirengęs kambarius, kuriuose net keletą metų su šeima gyveno. Iš duotų proceso dalyvių paaiškinimų akivaizdu, jog pareiškėjas visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų vienas rūpinasi, prižiūri ir remontuoja ginčo pastatą.

25. Byloje suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Šilalės rajono savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilalės skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu nustatymui iš esmės neprieštaravo, jeigu tik yra nustatytos visos reikalingos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Per minėto nekilnojamojo daikto valdymo laikotarpį bet kuris kitas daiktų savininkas (jeigu toks buvo) galėjo pareikšti pretenzijas jam dėl turto valdymo arba įgyvendinti savo teisę į pareiškėjo valdomą daiktą, pareikšdamas ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš pareiškėjo valdymo, tačiau toks asmuo neatsirado. Jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir teismui specialiame interneto tinklalapyje paskelbus pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą teisme (CPK 532 straipsnis). Pradėdamas valdyti (duomenys neskelbtini), pareiškėjas buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ir nedisponavo jos nuosavybe. Niekas nereiškė jokių pretenzijų, kad pareiškėjas pastatą būtų valdęs neteisėtai - pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į (duomenys neskelbtini) neturi.

26. Papildomai teismas pažymi, jog suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini) statybos teisėtumą, atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, pareiškėjas prašydamas patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, neprivalo įrodyti statinio statybos teisėtumo, nes jis nebuvo (duomenys neskelbtini) statytojas. Jis negali disponuoti pirminiais dokumentais, kurie leistų jam įrodinėti, jog pastato statyba buvo vykdoma gavus atitinkamus leidimus ir buvo laikomasi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas turi įrodyti, kad perėmė daiktą valdyti, yra tokio daikto sąžiningas valdytojas ir valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Teismo vertinimu, įpareigojimas pareiškėjui pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius statinio statybos teisėtumą, būtų per aukštas įrodinėjimo reikalavimas, kadangi jis, kaip minėta, nebuvo statinio statytojas, o (duomenys neskelbtini) įsigijo iš (duomenys neskelbtini) įmonės, kuri jokių dokumentų pareiškėjui neperdavė.

27. Pažymėtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kvestionuoja (duomenys neskelbtini) metų senumo pastato statybos teisėtumą, skaičiuojant laikotarpį nuo pastato pastatymo iki bylos nagrinėjimo iš esmės dienos. Tačiau teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad ginčo pastatas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu. Tokių įrodymų, kurie leistų abejoti statybos teisėtumu, į bylą nepateikė nė viena institucija. Vien tai, jog į bylą nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jų apskritai nebuvo, jog pareiškėjo įgytas statinys buvo pastatytas neteisėtai ar buvo nelegalus. Pažymėtina, jog neteisėtos statybos buvo ir yra draudžiamos tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį CK. Ne tik šiuo metu, tačiau ir sovietmečiu svarbiausias dėmesys statybų metu buvo skirtas leidimų išdavimui, statybų priežiūrai, baigtų statyti objektų priėmimui naudoti. Atkreiptinas dėmesys, kad sovietmečiu buvo vykdomi patikrinimai, revizijos. Verta paminėti ir tai, kad ginčo statinys nėra smulkus statybos objektas, pvz.: priestatas prie namo, sandėliukas, nėra pastatytas atokioje vietoje, o yra viešoje vietoje matomas stambus statybos objektas, kuris nuo (duomenys neskelbtini) buvo ir yra matomas, žinomas.

28. Teismas sprendžia, kad nors nėra jokių pirminių (duomenys neskelbtini) sukūrimo dokumentų (statybos leidimo, projekto ir pan.), pagrindžiančių, kad statinys buvo sukurtas ir įformintas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, tačiau taip pat tuo metu galiojo teisės aktai, numatantys atsakomybę už savavališką statybą, todėl darytina tikėtina prielaida, kad pastato statybai (duomenys neskelbtini) turėjo išduotą statybos leidimą bei pastato statybą užbaigus – valstybės priėmimo komisijos aktą, kitu atveju bendrovė nebūtų galėjusi pastato apskaityti bei perleisti kitam asmeniui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog (duomenys neskelbtini) nuo pat jos įgijimo (duomenys neskelbtini) metais buvo valdoma su pertraukomis, jokios valdžios institucijos, kartu ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys nereiškė pretenzijų, reikalavimų dėl pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina labiau tikėtina išvada, jog (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta teisėtai.

29. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio Teismo praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kasacinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). Šioje byloje įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šios kategorijos bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, todėl prielaidų darymas yra neišvengiamas. Nagrinėjamoje byloje prašomą nustatyti pastato įgijimą nuosavybės teise faktą pareiškėjas įrodinėjo savo pareiškimu, rašytiniais įrodymais bei liudytojų paaiškinimais. Jokiais įrodymais nepaneigti pareiškėjo pareiškime nurodyti faktai, kad jis jau daugiau (duomenys neskelbtini) metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai naudojasi pastatu, valdo jį kaip savo turtą, juo rūpinasi, prižiūri ir saugo.

30. Esant minėtoms aplinkybėms konstatuojama, kad pareiškėjas visą įgyjamosios senaties laiką buvo įsitikinęs, jog niekas neturėjo daugiau už jį teisių į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pastatą nepertraukiamai naudojo ir valdė teisėtai, byloje nėra duomenų, kad valdymas būtų neteisėtas. Darytina išvada, kad visą valdymo laiką (duomenys neskelbtini) pareiškėjo buvo valdoma teisėtai, atvirai ir kaip sava. Be to, aptariamą pastatą pareiškėjas valdė nepertraukiamai daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, t. y. daugiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus terminas nekilnojamajam daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį. Taigi aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, t. y. kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą pastatą, t. y. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), baigtą statyti (duomenys neskelbtini) metais, esančią (duomenys neskelbtini).

31. Faktas nustatytinas tam, kad būtų įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą, t. y. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), baigtą statyti (duomenys neskelbtini) metais, esančią (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatomas tam, kad būtų įregistruotas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.