- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-21
- Bylos Nr.
- 2A-1236-798/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29657-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- J. D.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Druskininkų miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui J. D., tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. V. personalinė įmonė, valstybės institucijos, teikiančios išvadą byloje: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Druskininkų miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo J. D. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo bei trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. V. personalinės įmonės ieškinį ieškovei V. D. ir atsakovui J. D. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė 1)nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo J. D. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę ,,D.“; 3) priteisti iš atsakovo 3 000 Lt neturtinės žalos; 4) padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti 23 333,33 Lt dydžio piniginę kompensaciją už 2/3 dalis parduoto automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) bei 48 262,51 Lt santuokoje įgytų piniginių lėšų, atsakovui priteisti 24 131,25 Lt santuokoje įgytų piniginių lėšų; 5) nustatyti nepilnamečių vaikų sūnaus P. K. D. ir J. K. D. gyvenamąją vietą su ja; 6) priteisti iš atsakovo sūnaus P. K. D. ir sūnaus J. K. D. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės ir 3 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėnesius, už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d.
Nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta 2007 m. sausio 12 d. ir santuokoje gimė sūnūs: P. K. ir J. K. Visgi santuokinis gyvenimas susiklostė nepalankiai, nes atsakovas ją nuolat žemino, buvo irzlus, neištikimas, nuolat nepatenkintas, be priežasties pykdavo, vartodavo psichologinį ir fizinį smurtą. Dėl tokio atsakovo elgesio ji antrojo nėštumo metu kreipėsi dėl savo sveikatos būklės į įvairius gydytojus. Jai buvo skirti stiprūs medikamentai ir gydymas nuo depresijos, sutriko jos darbinė veikla, sumažėjo darbingumas, suprastėjo bendravimas su kolegomis darbe. Nuo 2010 metų vasaros jie nepalaiko santuokinių ryšių, negyvena šeimyninio gyvenimo, neveda bendro ūkio. 2012 metų vasarą atsakovas paliko šeimą, nepilnamečius vaikus ir išsikėlė į kitą miestą. Atsakovas nuo 2013 m. gegužės 1 d. neskiria jokių lėšų ir laiko šeimai. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė neištikimybe, nesirūpinimu šeima, tėvo ir vyro pareigų nevykdymu, psichologinio ir fizinio smurto naudojimu. Mano, kad jai yra padaryta neturtinė žala, todėl prašo priteisti jai 3 000 Lt neturtinės žalos. Vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes jie yra maži, ji jais rūpinasi, išlaiko, jie yra labiau prie jos prisirišę. Iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams po 1 000 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas 2012 m. rugsėjo 15 d. pardavė automobilį, kurio vertė yra 35 000 Lt, todėl prašė priteisti jai iš atsakovo 23 333,33 Lt piniginę kompensaciją už parduotą automobilį. Kadangi santuokoje jie įgijo 72 393,76 Lt piniginių lėšų, todėl prašė padalinti šias lėšas nelygiomis dalimis ir jai priteisti 2/3 dalis šių lėšų, t.y. 48 262,51 Lt, o atsakovui 1/3 dalį, t.y. 24 131,25 Lt.
Atsakovas J. D. priešieškiniu prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės V. D. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų P. K. D. ir J. K. D. gyvenamąją vietą su juo; 3) priteisti iš ieškovės P. K. D. ir J. K. D. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki jų pilnametystės; 4) atsakovui priteisti ½ dalį 56 597,76 Lt bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų, t.y. 28 248,75 Lt.
Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Iki 2012 m. kol jis dirbo kompanijoje (duomenys neskelbtini), jo pajamos buvo gana didelės, todėl jis praktiškai vienas išlaikė šeimą ir rūpinosi jos gerove. Ieškovės pajamos buvo nedidelės, kurias ji skirdavo ne šeimos ar vaikų poreikiams patenkinti, o išskirtinai tik savo interesams, tarp kurių ne paskutinė vietą užėmė ir alkoholinių gėrimų vartojimas. Ji nėra lojali jo atžvilgiu, demonstratyviai rodo nepagarbą, nuolat stengiasi jį pažeminti, įžeisti, agresyviai elgiasi, vartoja necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje ir yra įspėta policijos dėl netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu. Jų dalinamą turtą sudaro 72 393,76 Lt lėšos, gautos už buto pardavimą. Jie turi 15 800 Lt skolą įmonei, kuri turi būti išskaičiuota iš šių lėšų, o likusi 56 597,76 Lt suma dalinama tarp jų lygiomis dalimis po 28 248,75 Lt kiekvienam. Vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su juo, nes jie yra labiau prisirišę prie jo ir jiems gyvenant su juo jiems būtų suteiktos geresnės auklėjimo ir vystymosi sąlygos. Iš ieškovės prašė priteisti kiekvienam vaikui išlaikymą po 1 000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. V. personalinė įmonė ieškiniu prašė priteisti iš sutuoktinių 15 800 Lt skolą, 568,80 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2013 m. sausio 4 d. tarp atsakovo ir įmonės buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 13/05/02 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Šios sutarties 7.1 p. buvo sutartas 2 proc. užmokestis už suteiktas paslaugas. Įmonė surado pirkėją sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, kuris buvo parduotas už 790 000 Lt. Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą atsakovui buvo išrašyta sąskaita 15 800 Lt sumai, tačiau ji neapmokėta. Sutarties 7.4 p. buvo susitarta dėl netesybų, t.y. laiku neatsiskaičius skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną nuo neapmokėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami daugiau kaip už 6 mėn., todėl jų suma sudaro 568,80 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. sprendimu trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. V. personalinės įmonės ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovės V. D. N. V. personalinės įmonės naudai 7 900 Lt skolos, 284,40 Lt delspinigių, 245,50 Lt žyminio mokesčio, iš viso 8 429,90 Lt ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos (8 429,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo J. D. N. V. personalinės įmonės naudai 7 900 Lt skolos, 284,40 Lt delspinigių, 245,50 Lt žyminio mokesčio, iš viso 8 429,90 Lt ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos (8 429,90 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės V. D. ieškinį ir atsakovo J. D. priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą 2007 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.102 tarp ieškovės V. D. ir atsakovo J. D. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. D. paliko santuokinę pavardę –„D.“. Padalino santuokoje įgytą turtą natūra: ieškovei V. D. priteista natūra 36 196,88 Lt piniginių lėšų, esančių Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. depozitinėje sąskaitoje už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro 2013 m. gegužės 7 d. patvirtintą buto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-2640; atsakovui J. D. priteista natūra 36 196,88 Lt piniginių lėšų, esančių Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro notarės S. K. depozitinėje sąskaitoje už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro 2013 m. gegužės 7 d. patvirtintą buto pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. SK-2640. Nustatyta nepilnamečių vaikų P. K. D. ir J. K. D. gyvenamoji vieta su motina V. D. Priteisė iš atsakovo J. D. sūnų P. K. D. ir J. K. D. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 1 000 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-09-06) iki jų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Valstybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 2 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą (po 1 000 Lt kiekvienam vaikui). Paskirta vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motiną V. D.. Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad ginčo šalių santuoka faktiškai iširo, jau daugiau nei vienerius metus sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Šalys patvirtino, kad ne vienerius metus gyvena atskirai, bendrai ūkio netvarko, tarpusavyje nuolatos konfliktuoja, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori, todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas priėjo išvadą, kad šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.49 str. 2 d.). Ieškovei po santuokos nutraukimo palikta santuokinė pavardė „D.“.
Spręsdamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog santuokos metu atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą (CPK 178 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesirūpino šeima ir ji viena ją išlaikė, paneigtos bylos duomenimis. Atsakovas dirbo keliuose darbovietėse, dėl to gavo dideles pajamas, o ieškovės gaunamos pajamos buvo nedidelės arba nebuvo. Todėl negalėjo išlaikyti viena šeimos ir vaikų, mokėti auklei už vaikų priežiūrą ir dengti kitas šeimos išlaidas. Sutuoktiniams gyvenant skyrium, atsakovas taip pat rūpinosi ir bendravo su vaikais, jie buvo ir gyveno su juo, o tai patvirtina bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai. Nors atsakovas taip pat kaltina ieškovę santuokinių pareigų nevykdymu, tačiau patikimų įrodymų tam pagrįsti nepateikė. Ieškovė taip pat gyvena su vaikas, jais rūpinasi, dirba. Atsakovo pateikti kompaktiniai diskai su šalių pokalbiais, vaizdo įrašais, kurie, pasak atsakovo, įrodo ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, vaikų nepriežiūros ir ieškovės netinkamo elgesio su vaikais nepatvirtina ir neįrodo nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ar jų netinkamo santuokinių pareigų vykdymo, smurto vartojimo, vaikų nepriežiūros, ieškovės priklausomybę nuo alkoholio. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiuos įrašus darė atsakovas ieškovei nežinant, galimai užduodant menamus klausimus ieškovei ir vaikams, sąmoningai sudarant konfliktines situacijas, filmuojant nesutvarkytą namų aplinką ir vaikų daiktus, dėl ko šie garso ir vaizdo įrašai negali būti laikomi leistinu įrodymu byloje, nes informacija, gauta nesilaikant įrodymų leistinumo taisyklės, negali būti laikoma įrodymu civilinėje byloje (CPK 177 str. 2 d.). Be to, šie įrašai yra padaryti teisme iškeltos bylos nagrinėjimo metu, esant konfliktiniams šalių santykiams, todėl tikėtina ir įrodinėti nereikia, kad tokios bylos sutuoktiniams sukelia neigiamas emocijas, padidina konfliktų, neapykantos, vienas kito žeminimo tikimybę. Liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo ir yra prieštaringi. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs, tą pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai neveda bendro ūkio, gyvena atskirai nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, jų santykiai konfliktiški. Jie neremia vienas kito nei materialiai, nei moraliai, negerbia vienas kito, nesidomi vienas kito sveikata, buitimi. Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo ar ieškovės netinkamo elgesio, priešingai, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl ko teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo (CPK 3.70 str. 2d.). Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad santuokos nutraukimas jai sukėlė rimtas neigiamas pasekmes ir kad šios pasekmės atsirado dėl atsakovo kaltės (CK 6.250 str.), todėl ieškinys dalyje dėl 3 000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmestas. Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, teismas, įvertinęs Vilniaus miesto ir Druskininkų miesto VTAS pateiktas išvadas ir skyrių atstovių duotas išvadas teismo posėdyje, priėjo prie išvados, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 2d.), nes vaikai gyvena su motina ir šalių sūnus P. K. išreiškė norą gyventi su motina, o sūnus J. K. yra mažametis ir jam labiau reikalinga motinos globa ir rūpestis. Be to, brolių išskirti negalima, nes jie turi teisę augti ir vystytis kartu. Byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spęsti, jog šalių sūnaus išreikštas noras gyventi su motina prieštarautų jo interesams ir vaikams gyventi su motina nesaugu.
Šalys sutiko, kad skyrium gyvenantis tėvas teiktų kiekvienam vaikui po 1 000 Lt išlaikymą ir tokį išlaikymą gali teikti. Nei ieškovė, nei atsakovas neįrodinėjo, kad vaikams reikalingas mažesnis išlaikymas, ar kad jie prašomo priteisti išlaikymo mokėti negali. Iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad šalių sūnus J. K. nuo gimimo atsilieka augimu, jam yra paskirtos rekomendacijos, preparatai. 2014 m. balandžio 16 d. jis buvo gydytas, paskirtos rekomendacijos gydymui bei rekomenduojama suteikti neįgalumą nuo vaikystės dėl hipopituitarizmo ir dėl spec. poreikių. Šios aplinkybės patvirtina, kad vaikas turi specialių poreikių, tad ir išlaikymo jam reikia didesnio. Iš pateiktų ieškovės medicinos dokumentų nustatyta, kad P. K. lankėsi odontologijos klinikoje, kur jam buvo suteiktos paslaugos. Jokių kitų medicinos dokumentų apie jo sveikatos būklę nepateikta. Tai reiškia, kad vaikas yra sveikas. Ieškovė dirba pagal autorines sutartis. Nurodė, kad jos pajamos priklauso nuo gaunamų užsakymų ir sudaro apie 1 600 Lt mėnesiui. Turi jai priklausančius asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto Jonavoje, 3 kambarių butą Vilniuje. Automobilių neturi. Sveika. Daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas dirba. Pagal Sodros duomenis jo gaunamos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 4000 Lt mėnesiui. Jis turi jam asmenine nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas, automobilio neturi, gyvena nuomojamame bute, sveikas, daugiau išlaikytinių neturi. Iš to teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo sūnų išlaikymui po 1 000 Lt kiekvienam vaikui, nes jis tokį išlaikymą vaikams teikti finansiškai yra pajėgus, o sūnus J. K. turi specialių poreikių. Pažymėta, kad prašomos priteisti išlaikymo sumos vaikams mėnesiui atsakovas neginčijo. Išlaikymas skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos (LR CK 3.200 str.).
Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai laikinai (laikotarpiu nuo 2013-08-15 iki 2013-09-16) gyveno kartu su atsakovu. Šį faktą patvirtina į bylą pateikta Druskininkų VTAS išvada. Tad šiuo laikotarpiu atsakovas vaikus išlaikė pilnai, dėl ko nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymą vaikams už šį laikotarpį. Iš atsakovo sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas pinigų vaikų išlaikymui nepervedė ieškovei už 2013 metų birželio, liepos, rugsėjo mėnesius, t.y. už 3 mėnesius. Kadangi vaikai buvo mėnesį su atsakovu, tad išlaikymo įsiskolinimas vaikams yra tik už du mėnesius, o ne už tris. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas vaikams už du mėnesius po 500 Lt mėnesiui ir sudaro po 1 000 Lt kiekvienam vaikui, viso 2 000 Lt. Ieškinys dalyje dėl 1 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestas.
Sutuoktiniai savo ieškiniuose neprašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos, tad teismas neviršijo šalių pareikštų reikalavimų ir savo iniciatyva nenustatė tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos. Esant vaikų tėvų ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos, jie gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka (CPK 376 str.).
Iš automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilis atsakovo buvo parduotas 2012 m. rugsėjo 15 d. už 10 000 Lt, t.y. iki bylos iškėlimo teisme dienos ir sutuoktiniams gyvenant santuokoje. Šių lėšų nėra. Iš Sodros duomenų nustatyta, kad ieškovė tuo metu gavo tik motinystės pašalpą, o atsakovas buvo atleistas iš darbo „Karoliniškių poliklinika“ ir dirbo tik I.S. K. įmonėje ir gavo už 2012 m. rugsėjo mėnesį 720 Lt atlyginimą atskaičius mokesčius. Be to sutuoktiniai buvo skolingi bankui už jų įsigytą ir vėliau parduotą butą (duomenys neskelbtini). Taigi jie mokėjo bankui kreditą už jų įsigytą butą, kas nustatyta iš buto pirkimo-pardavimo sutarties. Tad sutuoktinių turtinė būklė automobilio pardavimo metu, atsakovui netekus darbo, buvo sunki, dėl ko tikėtina, kad atsakovas, neturėdamas darbo ir pajamų ir turėdamas prievolę bankui, buvo priverstas parduoti automobilį ir jo gautos lėšos buvo išleistos šeimos poreikių tenkinimui (CK 3.109 str. 1 d.3 p.). Kad tuo metu šeimą išlaikė ieškovė ir mokėjo kreditą bankui ar kad automobilis buvo parduotas už didesnę nei sutartyje nurodytą sumą, ieškovė įrodymų nepateikė. Kadangi ieškovė neįrodė, kad atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (gautus pinigus už automobilio pardavimą) naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 str. numatytu prievolių vykdymu, kad jis gautas lėšas nuslėpė nuo šeimos ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ji neturi teisės į kompensaciją už automobilio pardavimą (CK 3.98 str. 3d., 3.123 str. 4 d.,3.115 str. 2 d.). Ieškinys dalyje dėl 23 333,33 Lt piniginės kompensacijos ieškovei už automobilį priteisimo atmestas.
2013 m. sausio 4 d. tarp atsakovo ir įmonės buvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 13/05/02 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Įmonė surado pirkėją sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam butui, kuris buvo parduotas 2013 m. gegužės 7 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 790 000 Lt. Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą atsakovui buvo išrašyta sąskaita 15 800 Lt, tačiau ji neapmokėta. Šiuo atveju atsakovas vienas sudarė sandorį, tačiau sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, siekiant parduoti sutuoktiniams priklausantį turtą ir grąžinti bankui kreditą už šį butą (CK 3.109 str. 1d. 1, 2, 5 p.). Įmonės ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai. Iš sutuoktinių išieškoma skola, delspinigiai, metinės palūkanos už priteistą sumą ir žyminis mokestis (CK 6.37 str. 2 d.,6.256 str. 1, 2 p.,6.258 str. 1 d., 6.261 str.).
Dalintinų pinigų suma yra 72 393,76 Lt. Šios lėšos yra notaro sąskaitoje. Buto pardavimo sutartyje yra numatyta jų išmokėjimo sutuoktiniams sąlygos. Skola įmonei, kuri yra sutuoktinių kreditorius, yra 16 859,80 Lt (su žyminiu mokesčiu). Tad dalinamo turto balansas yra 55 533,96 Lt. Viso dalintino turto yra už 55 595 Lt ir 16 859,80 Lt skola įmonei (CK 3.117 str., 3.118 str.).
Ieškovės reikalavimai dalinti turtą nelygiomis dalimis atmesti kaip nepagrįsti, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau iš atsakovo vaikams yra priteistas ženklus išlaikymas. Ieškovė uždirba mažiau nei atsakovas, tačiau turi daugiau ir vertingesnio nekilnojamojo turto nei atsakovas. Kadangi nė vienas iš sutuoktinių neįrodė egzistuojant realiam pagrindui netaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, teismas visą sutuoktinių įgytą turtą (ir skolą) dalija lygiomis dalino lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį kiekvienam. Šalims tenka po 27 766,98,50 Lt (55 533,96:2) piniginių lėšų ir po 8 429,90 Lt (16 859,80:2) skolos įmonei. Įmonei skola priteista lygiomis dalimis iš kiekvieno sutuoktinių, tenkinant įmonės ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) J. D. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti tokiu būdu: nutraukti santuoką, sudarytą 2007 m. sausio 13 d. Vilniaus miesto CMS, tarp ieškovės V. D. ir atsakovo J. D. dėl V. D. kaltės; priteisti iš atsakovo J. D. sūnaus P. K. D. ir J. K. D. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-09-06) iki jų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Valstybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti tėvo J. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, nustatant konkretų grafiką; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
1) Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, konstatuojant atsakovo kaltę, yra priimtas, nesant jokių objektyvių įrodymų, neišnagrinėjus bylos duomenų viseto (CPK 185 str.). Byloje pateikti garso įrašai bei vaizdo medžiaga patvirtina aplinkybes, kad V. D. sistemingai žemino, niekino savo sutuoktinį, vartodama necenzūrinius, pažeminimą, nepagarbą, paniekinimą, visuotinai moralėms normoms nepriimtinus ir itin neigiamus jausmus sukeliančius išsireiškimus. Iš garso įrašų matyti, kad tai kartojosi sistemingai. Apeliantas, kentėdamas pažeminimus, paniekinimus ir nepagarbą, nesivėlė į sutuoktinės intensyviai provokuojamas situacijas. Sutuoktiniams gyvenant skyrium, atsakovas rūpinosi ir bendravo su vaikais, jie buvo ir gyveno su juo, o tai reiškia, kad apeliantas visapusiškai atliko savo pareigas, dėjo maksimalias pastangas šeimos išsaugojimui.
2) Bylos medžiaga įrodo, kad dviejų vaikų poreikiai per mėnesį nesiekia net ir 2 000 Lt (kiekvienam vaikui poreikiai nesiekia net po 1 000 Lt), o tai reiškia, kad pirmos instancijos teismas visą vaikų išlaikymo naštą perkėlė vien tik atsakovui. Teismas nenustatinėjo ir neanalizavo vaikų poreikių turinio, o išlaidos nėra apskaičiuotos pagal vaikų poreikiams patenkinti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje būtinas realias pinigų sumas. Papildomų ženklių išlaidų dėl sūnui konstatuotos diagnozės nėra, kadangi gydymas šiuo atveju yra nemokamas, papildomas rūpestis - per pusę metų du kartus vaiką pristatyti į gydymo įstaigą tyrimams ir pagal poreikį kompensuojamų vaistų išrašymui. Vaikui taip pat nebuvo suteiktas neįgalimas, nes, vaikui pritaikius gydymą augimo hormonu, ligos požymiai išnyko. Pažymėjo, kad jis niekada nesutiko mokėti vaikams 2 000 Lt per mėnesi, kadangi jo turtinė padėtis to neleidžia, be to, vaikų poreikiai tokios sumos nereikalauja. Prašydamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, prašė teismo vaikams priteisti po 1 000 Lt išlaikymo sumą, tačiau dėl to, kad ieškovės turtinė padėti yra ženkliai pagerėjusi, o atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai sunkesnė. Priteisus tokio dydžio išlaikymą vaikams, jam lieka 550 Lt, iš kurių turi pragyventi.
3) Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, sutuoktiniams gyvenant skyrium, atsakovas taip pat rūpinosi ir bendravo su vaikais, jie buvo ir gyveno su juo, ką patvirtina bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai. Todėl teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo vaikams įsiskolinimą, kadangi sutuoktiniams gyvenant skyrium, atsakovas rūpinosi vaikais, teikdamas ir visapusišką materialinę pagalbą.
4) Bylos duomenys įrodo, kad ieškovė V. D. sudaro kliūtis bendrauti jam su vaikais. Tokią aplinkybę byloje konstatavo ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai, todėl pirmos instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su motina, vadovaujantis vaikų interesų užtikrinimu, turėjo spręsti klausimą dėl konkretaus grafiko, tikslu atsakovui užtikrinti bendravimą su vaikais, kadangi pirmos instancijos teismui nepatenkinus atsakovo prašymo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su J. D., liko neišspręstas atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos klausimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pateikia tokius argumentus:
1) Apeliantas neginčija, kad santuokos metu jis paliko gerai apmokamą darbą farmacijos įmonėje, paliko šeimą ir išsikėlė gyventi atskirai. Jis neneigia ir to, kad neieškojo bendro sutarimo, nebandė išsaugoti santuokos, nebuvo lojalus šeimai, o pasirinko jam lengviausią santykių problemų sprendimo būdą - paliko sutuoktinę vieną su mažamečiais vaikais (CK 3.60 str. 2 d.). Teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo teikiamais įrašais, nes negalima apie sutuoktinės kaltę spręsti pagal neleistinu būdu surinktus įrodymus bei pagal konfliktus, kylančius dėl įtampos ir neigiamų emocijų, susijusių su šeimos iširimu. Atsakovas, užuot stengęsis išsaugoti šeimos santykius, sąmoningai sudarinėjo konfliktines situacijas, sukūrė sąlygas konfliktams, neapykantai, žeminimui.
2) Teismas teisingai sprendė, kad abi šalys pripažino faktą, kad tas iš tėvų, su kuriuo nėra nustatyta vaikų gyvenamojo vieta, turi mokėti po 1 000 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui. Abiems tėvams nurodžius, kad vaikų išlaikymui turi būti mokama po 1 000 Lt, teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti šia šalių nustatyta aplinkybe, juolab kad ji vaikų interesų tikrai nepažeidžia (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.). Apeliantas skunde nurodo melagingus teiginius apie tai, kad neva teisme nebuvo sutikęs mokėti po 1 000 Lt. Posėdžio protokolo garso įrašas įrodo, kad apeliantas nurodė, jog tėvai turi skirti lėšų po lygiai, t.y. po 1 000 Lt kiekvienam vaikui. Patvirtino, kad, vaikams gyvenant su motina, jis gali dirbti didesniu darbo krūviu, todėl gauna didesnes pajamas. Uždirba apie 4 500 Lt, paskolų neturi. Apeliantas prašo atsižvelgti tik į jo darbo užmokestį, nors jis turi ir kitokio turto. Ieškovės pajamos yra nestabilios, nes pajamos priklauso nuo veiklos sėkmės, autorinių sutarčių skaičiaus, ieškovės paslaugų poreikio. Priešingai nei teigia apeliantas, vaiko ligos požymiai ir gydymo poreikis neišnyko. Vyresnysis sūnus Pijus taip pat turi sveikatos problemų ir yra gydomas. Be to, jis pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado papildomi poreikiai, susiję su mokymo priemonių įsigijimu.
Šalies argumentai
3) Apeliantas bendrauja su vaikais panašiai, kaip nurodė savo siūlomos bendravimo tvarkos paskutiniame punkte - kada pats nusprendžia, kada jau laikas. Dėl tokio neapibrėžtumo ieškovė negali planuoti savo užimtumo ir darbinės veiklos, todėl rengia ieškinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal CPK 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ir ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą
CPK 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė V. D. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad iki skundo nagrinėjimo pasikeis vaikų gyvenimo aplinkybės, todėl ji pageidauja teikti teismui paaiškinimus apie jos turtinę padėties, vaikų sveikatos būklės, vaikų poreikių ir kitų aplinkybių pasikeitimus. Atsižvelgiant į tai, jog, teisėjų kolegijos vertinimu, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir išsamiais šalių paaiškinimais procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžių metu, o ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, kurias ji nori paaiškinti žodžiu, galėjo būti išdėstytos raštu, pateikiant tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, tačiau to nepadarė dėl nežinomų priežasčių, todėl prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantas J. D. su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais grindžia apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl juos prijungia prie bylos.
Dėl santuokos iširimo priežasčių
Pagal CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-399/2013). Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (CK 3.27 str. 1 d.). Bet kokios minėtos pareigos pažeidimas, netgi moraliniu požiūriu nepriimtinas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys, nes abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs ir pagarbūs vienas kitam, bendro gyvenimo taisyklėms, todėl iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Teismas, spręsdamas dėl santuokos iširimo priežasčių, nesiremia (apelianto) J. D. pateiktais garso ir vaizdo įrašais, nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, jie padaryti pažeidžiant įstatymų reikalavimus (slapta) ir prasidėjus santuokos nutraukimo procesui (CPK 177 str. 2 d.). Įrodymų, kad savo, kaip sutuoktinės pareigas, iš esmės būtų pažeidusi tik ieškovė V. D., apeliantas nepateikė, todėl teigti, kad dėl santuokos iširimo yra tik išimtinai ieškovės kaltė, nėra pagrindo.
Dėl išlaikymo iš išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 str. 1 d., – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-303/2008).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vaikų išlaikymo klausimą, iš esmės nenustatinėjo vaikų poreikių bei tokiems poreikiams patenkinti būtinos pinigų sumos. Bylos duomenys įrodo, kad ginčo šalių sūnus J. K. turi sveikatos problemų, todėl akivaizdu, kad jam reikalinga didesnė išlaikymo suma, nei minimali mėnesinė alga, tačiau byloje neįrodyta, kad kitam vaikui (P. K.) reikalingas didesnis nei minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio sumos išlaikymas (1 035 Lt). Kaip paminėta, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Bylos duomenys įrodo, kad ieškovės V. D. turtinė padėtis yra iš esmės geresnė nei atsakovo (ieškovė turi butą Vilniuje ir ½ buto Jonavoje, o atsakovas – negyvenamąsias patalpas Vilniuje), tačiau ieškovės gaunamos pajamos nėra stabilios (dirba pagal autorines sutartis), o atsakovas turi galimybes užsidirbti iki 10 000 Lt mėnesinio atlyginimo, neatskaičius mokesčių. Nuo 2012 m. sausio iki 2014 m. gegužės mėn. ieškovei buvo priskaičiuota 1 714,67 Lt motinystės pašalpa. Teismas, spręsdamas dėl kiekvienam iš tėvų priskirstinos vaikų išlaikymo dalies, atsižvelgia ir į tai, kad vaikai gyvena kartu su ieškove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-243/2010), todėl, įvertęs nurodytas aplinkybes, nusprendžia, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo (apelianto) P. K. išlaikymui 700 Lt/mėn., o J. K. – 800 Lt, todėl šioje dalyje keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas nesutinka dėl teismo sprendimu iš jo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos, tačiau atsakovas (apeliantas) nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog 2013 m. birželio – liepos mėn. teikė savo vaikams išlaikymą, todėl už šiuos mėnesius pagrįstai priteistas iš jo 2000 Lt (po 500 Lt kiekvienam per mėn.) išlaikymo įsiskolinimas. Apeliaciniu skundu atsakovas J. D. pareiškė naują reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, kuris nebuvo pareikštas bei išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl toks reikalavimas nespręstinas (CPK 312 str.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tėvai gali pareikšti savarankišką ieškinį įstatymų nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Už ieškinio reikalavimą dėl mėnesinio išlaikymo priteisimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl, proporcingai ieškovės patenkintų šių reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 540 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 720 Lt žyminio mokesčio, šį žyminį mokestį paskaičiuodamas nuo 2 000 Lt išlaikymo per mėnesį sumos, todėl šioje dalyje priteista žyminio mokesčio dalis mažintina iki 540 Lt.
Nors šiuo atveju iš dalies keičiamas teismo sprendimas, tačiau, net ir sumažinus priteistą mėnesinį išlaikymą, iš esmės nepasikeitė šalių patenkintų bei atmestų proporcijų dalis, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šalims nekeistinas.
Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudarė 144 Lt, nes atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 d.). Kadangi apeliacinio skundo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės netenkintas, todėl apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Įrodymų apie kitas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta (CPK 178 str., 179 str.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė (CPK 178, 179 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnums P. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), 202,73 EUR (700 Lt (septynis šimtus litų)) ir J. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), 231,69 EUR (800 Lt (aštuonis šimtus litų)) išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013-09-06) iki jų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymą Valstybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir 579,24 EUR (2 000 Lt) išlaikymo įsiskolinimą 289,62 EUR (po 1 000 Lt kiekvienam vaikui). Paskirti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jų motiną V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. D. į valstybės biudžetą 156,39 EUR (540,00 Lt) žyminio mokesčio bei 12,51 EUR (43,20 Lt) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 168, 90 EUR (583,20 Lt).
Likusias teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.