- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-80-468/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- D.K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-20 nutarties, kuria iš dalies patenkintas D.K. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-09-26 nutarimo dalis dėl eismo įvykio sukėlimo inkriminavimo, panaikinta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D.K. 2024-07-30, apie 13.03 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 157 punktą. Institucijos 2024-09-26 nutarimu D.K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas D.K. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-20 nutartimi D.K. skundas tenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo vertinimu vieno eismo dalyvio padarytas administracinis nusižengimas, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, savaime nešalina kito asmens atsakomybės, jeigu jo veiksmai taip pat neatitiko KET reikalavimų. Apylinkės teismas sprendė, jog D.K. savo veiksmais pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, įpareigojančius vairuotojus sukant į kairę (apsisukant), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms, todėl jo kaltė šioje dalyje ir administracinė nuobauda paskirtos pagrįstai. Vis tik įvertinus tai, jog transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas S. S. prieš įvykstant eismo įvykiui į sankryžą įvažiavo kirtęs ištisinę liniją, pradėjo judėjimą sankryžoje iš juostos, kuria judėjimas tiesiai yra galimas tik visuomeniniam transportui, kelis kartus keitė judėjimo kryptį, taip klaidindamas eismo dalyvius ir šių aplinkybių papildomai netyrus, negalima daryti išvados, jog būtent D. K. padarytas KET pažeidimas priežastiniu ryšiu sietinas su kilusiu eismo įvykiu. Atsižvelgiant į tai Institucijos nutarimo dalis šioje dalyje panaikinta. Nesutikdamas su priimta nutartimi D.K. pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D.K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-20 nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, D.K. prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti jam nepadarius KET 157 punkto pažeidimų ir savo veiksmais nesukėlus eismo įvykio, tačiau teismas, nagrinėdamas jo skundą, nevertino kitų KET normų, nustatančių eismo tvarką sankryžoje. Mano, jog kad priešinga kryptimi tiesiai važiavusi transporto priemonė nelaikytina teisėtai važiuojančia, turinčia pirmumo teises D.K. atžvilgiu, todėl teismas šiuo atveju nepagrįstai suabsoliutino reikalavimą duoti kelią. Eismo tvarka sankryžoje nustatyta kelio ženklu Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, pastatytu tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje taip pat kelio ženkle matomas draudžiantis reikalavimas vairuotojams, važiuojantiems pirma eismo juosta, važiuoti už sankryžos tiesiai ir horizontalus kelio ženklinimas, ką patvirtina liudytojo H. M. parodymai bei 2024-08-12 prašyme Institucijai pateiktas „Google“ žemėlapio (duomenys neskelbtini) gatvės atvaizdavimas, todėl eismo įvykio vietos schemos sutartiniuose ženkluose klaidingai padarytą prierašą, jog eismą sankryžoje reguliuoja ir KET ženklas Nr. 520, prašė aiškinti jo naudai, arba, vadovautis KET 3 priedo horizontaliojo kelio ženklinimo 1.16 punkto reikalavimais. Nurodo, jog S. S. ir pats pripažino, kad norėjęs aplenkti priekyje stovėjusį automobilį išvažiavo į pirmą eismo juostą bei toliau sankryžoje važiavo tiesiai. Tas pats teismas 2021-09-30 administracinėje byloje Nr. II-485-1033/2021 išaiškino, kad KET ženklas Nr. 507 draudžia sankryžoje važiuoti tiesiai, kai leidžiama sukti tik į kairę (ir apsisukti) ir sprendė, kad pažeidus šiuos KET reikalavimus įvažiavus į sankryžą nekyla pirmumo teisė kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir šie neturi pareigos tokio vairuotojo praleisti, dėl ko minėtoje byloje, nukentėjusiajam nors ir pažeidus KET 157 punkto reikalavimus, administracinio nusižengimo teisena pradėta nebuvo. Pažymi, jog automobilio „Toyota“ vairuotojui S. S. iš pirmos eismo juostos pasukus į dešinę nebūtų įvykęs eismo įvykis ir D. K. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Teigia, kad teismas nevertino ir aplinkybės, jog D. K. nusižengimo tyrimo metu nebuvo suteikta teisė pasinaudoti teisine advokato ar įgalioto asmens pagalba ir kad įrodinėjimo našta buvo perkelta asmeniui, kurio atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas V.Butkevič prašo skundą atmesti. Atstovo vertinimu apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje ištyrė ir tinkamai įvertino įrodymus, neteikdamas nei vienam jų išskirtinės reikšmės ir vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą Institucijos nutarimą dalyje dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje inkriminavimo ir nuobaudos paskyrimo palikimo galioti. Tai kad D. K. nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateikia savo įvykio versiją bei įrodymų vertinimą, kritikuodamas kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesant faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai įvertinti neteisingai ir skundžiama nutartis neteisėta bei nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu D. K. nesutinka su apylinkės teismo nutartimi ir Institucijos nutarimu ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. D. K. vertinimu į sankryžą neleistinai įvažiavus automobilio „Toyota“ vairuotojui S. S., šis neprivalėjo duoti jam kelio, dėl to nepažeidė KET 157 punkto reikalavimų, nepadarė administracinio nusižengimo ir nesukėlė eismo įvykio, ką, apelianto teigimu, patvirtina liudytojo parodymai, sankryžos ženklinimas ir paties S. S. pripažinimas dėl įvažiavimo į sankryžą neleistinu būdu. Mano, jog tiriant administracinio nusižengimo bylą buvo pažeista jo teisė turėti atstovą, kartu įrodinėjimo naštą perkeliant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Institucijos manymu byloje buvo tinkamai ir išsamiai atliktas įrodymų vertinimas ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas, todėl D. K. apeliacinis skundas turi būti atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs D. K. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepakankamai įsigilino į teisės aktų nuostatų turinį bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ANK 417 straipsnio 3 dalies objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių kontekste. Šiuo atveju apylinkės teismas, nustatęs, jog eismo įvykis tiesioginiu priežastiniu ryšiu nėra sietinas su D. K. veiksmais, padarė prieštaringą ir bylos duomenims prieštaraujančią išvadą dėl D. K. kaltės padarius inkriminuojamą nusižengimą.
7. D. K., nors įvykio vietoje nurodė sutinkantis su administracinio nusižengimo protokolu, vis tik toliau viso proceso metu iš esmės neigė padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, teigdamas, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta ir aktyviai teikė paaiškinimus bei prašymus, paneigiančius jo kaltės buvimą. Apelianto teigimu jis, įvažiavęs į sankryžą sukimo į kairę manevrą atliko, kai tai daryti buvo saugu, tokį pat manevrą pradėjus daryti priešinga eismo kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, jau mirksint žaliam šviesoforo signalui, tačiau tuo pat metu, į sankryžą draudžiamu būdu įvažiavo transporto priemonės „Toyota“ vairuotojas, dėl ko įvyko eismo įvykis, todėl jis neturėjo pareigos jam duoti kelio ir važiuodamas sankryžoje jo nepraleido ne veikdamas tyčia, o dėl to, kad negalėjo numatyti „Toyota“ vairuotojo neteisėto elgesio.
8. Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu šioje byloje įrodymų rinkimo, patikrinimo ir vertinimo pažeidimai buvo padaryti tiek Institucijai, tiek apylinkės teismui nesiimant aktyvių priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir abejonėms pašalinti.
9. Institucijos 2024-07-30 nutarimu D. K. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad pažeisdamas KET 157 punkto reikalavimą, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukdamas į kairę nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiuojančios transporto priemonės, ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Skundžiama teismo nutartimi aplinkybė dėl eismo įvykio kilimo pašalinta iš kaltinimo. Pažymėtina, jog D. K., važiavusiam (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje eismą nustatė KET 507 kelio ženklas, leidžiantis antra eismo juosta sukti į kairę, o pirma – važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę. Tuo tarpu S. S., važiavusiam (duomenys neskelbtini) gatve, galiojo tas pats kelio ženklas, leidžiantis antra eismo juosta sukti į kairę arba važiuoti tiesiai, o pirma – sukti į dešinę ir tik visuomeniniam transportui važiuoti tiesiai. Prieš sankryžą eismo juostos buvo atskirtos ištisine linija, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog eismo įvykio vietos schemoje kelio ženklinimas užfiksuotas klaidingai ir šios aplinkybės nei Institucijos, nei apylinkės teismo ištirtos nebuvo.
10. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, <..>. Apelianto teigimu jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, dėl kurio įvyko eismo įvykis, buvo konstatuota tik vertinant objektyviuosius aptariamo nusižengimo požymius, nevertinant bendrųjų KET nuostatų, kelio ženklinimo ir subjektyviosios nusižengimo pusės – tyčios atliekant sukimo į kairę manevrą neduoti kelio eismo dalyviui, priešinga kryptimi važiuojančiam tiesiai arba į dešinę.
11. Nagrinėjamu atveju D. K. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir ketindamas sukti į kairę, įvažiavęs į sankryžą sustojo, o į jo stovinį automobilį įvažiavo priešinga eismo kryptimi važiuojantis automobilis „Toyota“, kuris, buvęs antroje eismo juostoje, kirto ištisinę liniją ir apvažiavo priekyje stovėjusį automobilį iš dešinės bei iš šios juostos, kuria galima sukti tik į dešinę, važiavo tiesiai (b. l. 20). Šias aplinkybes patvirtino ir „Toyota“ automobilį vairavęs S. S., nurodęs, jog apvažiavęs priekyje stovėjusį automobilį iš dešinės, važiavo tiesiai, tačiau jam įvažiavus į sankryžą jo nepraleido D. K., dėl ko įvyko eismo įvykis (b. l. 20, 25). D. K. savo rašytiniuose paaiškinimuose, teiktuose įvykio dieną, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog įvažiavęs į sankryžą jis sustojo, nes automobilio „Toyota“ vairuotojas, važiavęs priešinga eismo kryptimi, eismo juosta, leidžiančia sukti į dešinę, staiga pakeitė kryptį ir įvažiavo į vidurinę eismo juostą, atsitrenkdamas į D. K. automobilį (b. l, 24). Papildomai paaiškindamas įvykio aplinkybes D. K. nurodė, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas įvažiavęs į sankryžą pradėjo rodyti kairio posūkio signalą (b. l. 56). Teikdamas skundą apylinkės teismui ir apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. K. paaiškino, kad jau atlikdamas posūkio manevrą pamatė, jog priešinga kryptimi pirmoje eismo juostoje link važiuojamųjų kelio dalių sankirtos, rodydamas posūkį į kairę, artėja S. S. vairuojamas „Toyota“ automobilis, todėl jis susuko automobilio vairą į kairę, pavažiavo iki kelio važiuojamosios dalies krašto ir sustojo, tokiu būdu pilnai atlaisvindamas visas eismo juostas, išskyrus eismo juostą, į kurią priešinga kryptimi atvažiuojančios transporto priemonėms draudžiama įvažiuoti, tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko. Bylos tyrimo metu liudytoju apklaustas H. M. paaiškino, kad automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas pradėjo sukti į kairę kartu su pirmu, liudytojo eismo juostoje stovėjusiu automobiliu, tačiau už jo stovėjęs „Toyota“ automobilio vairuotojas neiškentęs kirto ištisinę eismo juostą, persirikiavo į pirmą eismo juostą, nuvažiavo tiesiai ir susidūrė su „Volkswagen Golf“ automobiliu (b. l 30). Iš eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko D. K. automobiliui jau esant priešingos krypties pirmoje eismo juostoje, S. S. automobiliu praktiškai pravažiavus kelių sankryžą, o S. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į D. K. automobilio priekinę dalį (b. l. 23). Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu I. K. 2024-07-31 pateikė prašymą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl važiavimo per (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos tvarkos (b. l. 31). Institucijos atsakyme į prašymą nurodyta, vairuotojas, persirikiuodamas ir kirsdamas ištisinę liniją bei į sankryžą įvažiuodamas iš pirmos eismo juostos pažeistų KET reikalavimus (b. l. 53–54).
12. Tai gi, bylos duomenimis nustatyta, jog D. K., laikydamasis kelių eismo taisyklių reikalavimų, lygiareikšmių kelių sankryžoje ketinęs atlikti posūkio į kairę manevrą, jį pradėjo atlikti tuo metu, kai tai daryti buvo saugu – pirmoje eismo juostoje nebuvo transporto priemonės, galinčios važiuoti tiesiai ar sukti į dešinę. D. K. jau pradėjus posūkio manevrą, priešingos krypties antroje eismo juostoje, antrasis eilėje stovėjęs S. S., savo automobiliu kirto ištisinę eismo juostą ir įvažiavęs į pirmą eismo juostą, taip iš dešinės aplenkdamas priekyje stovėjusį automobilį, taip pat ketinantį sukti į kairę, sankryžoje toliau važiavo tiesiai, atsitrenkdamas į D. K. automobilį, už ką jam įvykio vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 20). Vis tik, Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą sprendė, kad D. K. esamoje situacijoje privalėjo duoti kelią priešinga eismo kryptimi važiuojančiai transporto priemonei ir pripažino jį pažeidus KET 157 punkto reikalavimus. Apylinkės teismas, iš esmės pritardamas Institucijos nutarimui, vertindamas šio administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius sprendė, kad D. K., remiantis KET 9, 101 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ir prieš pradedant važiuoti, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams ir šių reikalavimų nesilaikęs pažeidė kartu ir ANK 157 punkto nuostatas, todėl pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą. Apylinkės teismo vertinimu nors eismo įvykio kilimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu sietinas su S. S. padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimas, vis tik tai nepašalina D. K. atsakomybės, jam, savo veiksmais taip pat pažeidus KET nuostatas, dėl to vairuojant transporto priemones galiojantis pasitikėjimo principas nereiškia, kad vienam eismo dalyviui darant KET pažeidimą, jį gali daryti ir kitas vairuotojas. Apygardos teismas konstatuoja, jog tokios išvados neatitinka byloje nustatytoms aplinkybėms .
13. Sprendžiant dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas nevykdė reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį. Iš Institucijos nutarimo matyti, jog D. K. inkriminuotas nusižengimas grindžiamas KET 157 punkto, numatančio reikalavimą vairuotojui, sukančiam į kairę (apsisukančiam), duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog D. K., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje suko į kairę, o S. S. lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi važiavo tiesiai, vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant vairuotojui tenkančios pareigos laikytis KET 157 punkto reikalavimų kilimo momentą ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės turinį, svarbu įvertinti objektyviai buvusią situaciją sukimo į kairę momente ir vairuotojo subjektyvų situacijos suvokimą bei vertinimą.
14. Šiuo atveju D. K., kaip minėta šio nutarimo 12 punkte, prieš pradėdamas sukti į kairę, laikydamasis KET 9, 101 punktuose įtvirtintų reikalavimų, įsitikino, kad tą daryti yra saugu: į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, priešinga eismo kryptimi antroje eismo juostoje stovėjęs vairuotojas automobiliu pradėjo sukti į kairę, tai gi jų judėjimas vienas kitam netrukdė ir buvo galimas, pirmoje eismo juostoje, transporto priemonių, turinčių teisę kirsti sankryžą ir važiuoti tiesiai ar sukančių į dešinę nebuvo, tai gi kelias buvo visiškai laisvas. Atsižvelgiant į tai valinio veiksmų pasirinkimo momentu D. K., pradėjęs sukimo į kairę manevrą, neturėjo pareigos praleisti jokios atvažiuojančios transporto priemonės. Vis tik, jam jau sukant į kairę, priešingos krypties antroje eismo juostoje, antras eilėje stovėjęs S. S., ne tik pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. draudimą kirsti ištisinę liniją, ją kirto, bet ir nesilaikydamas KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“ ir kelio ženklinimo, numatančio, jog pirma eismo juosta lengvųjų automobilių vairuotojai gali sukti tik į dešinę, o visuomeninis transportas – važiuoti tiesiai, kirto ištisinę eismo juostą, įvažiavo į pirmą eismo juostą, bet ir sankryžoje toliau važiavo tiesiai, taip suklaidindamas D. K. ir sukeldamas eismo įvykį. Šiuo atveju, D. K. pradėjo sukimo manevrą, kai tai daryti buvo saugu, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, jog kiti eismo dalyviai laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jam pradėtą manevrą pavyks pabaigti sėkmingai. Įvertinus paties D. K., liudytojų parodymus bei eismo įvykio schemą ir fotonuotraukas akivaizdu, jog D. K. negalėjo numatyti, jog neleistinu būdu pakeitęs eismo juostas priešinga kryptimi važiuojantis vairuotojas pasirinks sankryžoje važiuoti tiesiai. Nors tai pastebėjęs D. K. stabtelėjo ir susuko vairą visuomeniniam transportui skirtos eismo juostos link, ką patvirtina kelių eismo įvykio schemoje atvaizduotas transporto priemonių išsidėstymas (D. K. vairuojamas automobilis buvo eismo juostos, paženklintos „A“ žyma priekyje, netoli kelio kelkraščio, o S. S. vairuojamas automobilis atsitrenkė į D. K. automobilio dešinę priekinę pusę ties automobilio ratu), vis tik neturėjo galimybės išvengti susidūrimo.
15. Pritartina tiek apeliaciniame skunde, tiek skundžiamoje nutartyje nurodomiems argumentams, jog pagal teismų praktiką vairuojant transporto priemones galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-368/2015). Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, reaguojant į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada šias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014). Sutinkant su skundo argumentais, jog reikalavimas duoti kelią nėra absoliutus, pažymėtina, jog sistemiškai aiškinant KET nuostatas bei teismų praktiką dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, pareiga duoti kelią, vadovaujantis KET 157 punkto nuostatomis, kyla tuo atveju, kai priešinga eismo kryptimi tiesiai važiuojantis ar į dešinę sukantis vairuotojas tai daro teisėtai, o vairuotojas, sukantis į kairę tai mato ar turi galėti pamatyti. Aukštesniojo teismo vertinimu nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šio nutarimo 12, 14 punktuose išdėstytus motyvus, šio principo ir laikėsi D. K., kadangi atlikdamas manevrą dviejų juostų kelyje ir įsitikinęs, kad priešingos krypties pirmoje eismo juostoje nėra atvažiuojančios transporto priemonės, o antroje eismo juostoje stovėjęs automobilis suko į kairę, negalėjo tikėtis, jog šioje atkarpoje gali atsirasti kitų transporto priemonių, judančių jo kryptimi, tai gi neturėjo ir pareigos joms duoti kelio, todėl KET 157 punkto reikalavimų pažeidimas ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas jam inkriminuotas ir pripažintas įrodytu nepagrįstai.
16. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi keturi elementai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).
17. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo padarymo neturi kilti abejonių dėl jo fakto ir asmens kaltės, kadangi sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, tuo tarpu šioje byloje patikimų ir neabejotinų įrodymų dėl D.K. inkriminuoto nusižengimo nėra. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. sąmoningai pasirinko pažeisti KET 157 punkto reikalavimus ir neduoti kelio priešinga kryptimi tiesiai važiavusiai transporto priemonei, ir nustačius, jog inkriminuotas KET 157 punkto pažeidimas padarytas nebuvo, nes atlikdamas posūkio manevrą į kairę D. K. galėjo objektyviai nesitikėti, jog S. S. automobiliu, neleistinu būdu pakeis eismo juostą ir pasirinks važiuoti tiesiai, t. y. nustačius, jog nėra specialiosios normos, kurią savo elgesiu būtų pažeidęs D. K. teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, neįrodyta, todėl jo atžvilgiu byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės nusižengimo sudėties. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai apie tai, jog bylos tyrimo metu buvo padaryti proceso pažeidimai, nesudarant galimybės D. K. pasinaudoti atstovo teise, nagrinėjant skundą teisme nesivadovauta to paties teismo ir teismų praktikos išaiškinimais ir kiti skundo argumentai, priėmus sprendimą skundą tenkinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, aukštesniojo teismo toliau nevertinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2024-09-26 nutarimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-20 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį D. K. nutraukti.
Nutarimas yra neskundžiama.