- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-115-768/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37175-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos R. A. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsniu, iš A. D. konfiskuotas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. D., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, pareigūnams patikrinus jos neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, 2024 m. rugsėjo 22 d., 15:47 val., nustatytas 3,00 prom. neblaivumas, o 2024 m. rugsėjo 22 d., 16:05 val., 2,95 prom. neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. gynėjas advokatas U. Čižiūnas prašo panaikinti skundžiamo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamai A. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VTN kodas: (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės nuosavybėn.
2.1. Nurodo, jog teismas šią baudžiamojo poveikio priemonę skyrė nepagristai, tai yra netinkamai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis (įrodymus), pažeisdamas BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių bei 305 straipsnio 4 dalies nuostatas bei kartu netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą – BK bendrosios dalies nuostatas, susijusias su turto konfiskavimu ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu. Dėl šių priežasčių nepagrįstai skyrė nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamai A. D. baudžiamojo poveikio priemonę - turto (automobilio) konfiskavimą, kas savo esme prilygsta bausmės skyrimui ir iš esmės paneigia atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esmę, nes suvaržo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos A. D. teises daugiau nei tai yra būtina ir sukelia jai itin sunkias neigiamas pasekmes.
2.2. Nurodo, jog transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose turto (automobilio) konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (nuteisiant) ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skiriasi (BK 67 straipsnio 2 dalis). Šios kategorijos baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo pirmiausia turi būti įvertintas tokios teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Išvados dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo tokiais atvejais gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar turtas buvo įgytas teisėtai, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Taikant turto (ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, turi būti įvertintas šios priemonės taikymo proporcingumas. Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis.
2.3. Pažymi, jog esant panašioms sąlygoms, kokios yra nustatytos šioje byloje, teismai atleisdami asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu už BK 281¹ straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ne visada taiko turto (automobilio) konfiskavimą. Kaip tokios praktikos pavyzdį nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2019, kuomet asmuo vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o spręsdamas turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui, nes nusikaltimu niekam žala nepadaryta. Šioms išvadoms pritarė tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, jog kaltininkas patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją, o automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
2.4. Taigi, tiek teisinis reglamentavimas ir formuojama teismų praktika suponuoja, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, asmuo neturėtų patiri tokių suvaržymų ir prievartos priemonių, kurios savo esme atitinka bausmę, nes priešingu atveju būtų paneigiama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto esmė.
2.5. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė kokių tikslų yra siekiama skiriant automobilio konfiskavimą. Taip pat šiuo atveju buvo nustatytos visos sąlygos atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, taigi esant padarytai išvadai, jog yra pagrindas manyti, kad A. D. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nebetenka prasmės, o teismo sprendimas konfiskuoti automobilį stokoja teisinės argumentacijos nuoseklumo.
2.6. Akcentuoja, jog iš byloje esančio VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio kaina (su PVM) - 32 140 Eur. Neabejotina, kad tokio brangaus turto konfiskavimas yra ženklus turtinis praradimas bet kuriam asmeniui, pagal poveikį ir sukeliamas finansines pasekmes prilygintinas bausmei (baudai). Gynėjo vertinimu, tokia griežta (sunki) finansinio poveikio priemonė gal ir būtų pateisinama, jei šioje byloje A. D. būtų nuteista pagal BK 281¹ straipsnį, tačiau ji yra atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta. A. D. paskyrus tokią griežtą ir didelę finansinę žalą darančią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri akivaizdžiai prilygtų bausmės (baudos) paskyrimui, yra eliminuojama atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esmė, nes asmuo patirs tokią finansinę netektį, kaip ir būtų nuteista ir nubausta už nusikaltimo padarymą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (A. D. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimu nepadaryta jokia žala (automobilį A. D. vairavo vos kelis metrus automobilių stovėjimo aikštelėje), pripažino kaltę, anksčiau nėra bausta už vairavimą esant neblaiviam, yra dirbanti, charakterizuojama teigiamai), tokio brangaus turto konfiskavimas akivaizdžiai neatitinka protingos ir teisingos valstybės reakcijos į tokio pobūdžio nusikalstamą veikimą, o tokį sprendimą įtvirtinantis teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
2.7. Be viso to, pirmosios instancijos teismą neįvertinus, jog automobilis faktiškai priklauso ne A. D., o UAB (duomenys neskelbtini), todėl konfiskavus automobilį neigiamas pasekmes pajus ir įmonė, nes A. D. neturi lėšų, kad galėtų skubiai atsiskaityti su įmone, o įmonė UAB (duomenys neskelbtini) neturi kito automobilio ir lėšų jam įsigyti.
3. Teismo posėdžio metu atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. gynėjo advokato U. Čižiūno apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu gynėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo klausimų ar sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą bei A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nesutinka su viena iš teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – transporto priemonės konfiskavimu. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.
6. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
7. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
8. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentu, jog sprendimo atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės esmė yra paneigiama kartu A. D. paskyrus itin griežtą ir didelę finansinę žalą darančią baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, kadangi tai iš esmės prilygsta bausmės (baudos) paskyrimui. Visgi, teisėjų kolegija sutikti su šiais argumentais neturi teisinio pagrindo.
9. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad A. D., būdama apsvaigusi nuo alkoholio bei suvokdama, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį „Mercedes Benz”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo A. D. nebūtų galėjusi padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuriai, siekiant prevencinio tikslo, taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos. Taip pat nustatyta, jog veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 22 d., šis automobilis priklausė pačiai A. D..
10. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimo, taikymo A. D., atsižvelgė į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, apibūdinančią tiek A. D. įvykdytą nusikalstamą veiką tiek jos asmenybę. Pastaroji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu pirmo patikrinimo metu jai buvo nustatytas 3,00 prom. neblaivumas (be paklaidos), o antro patikrinimo metu – 2,95 prom. neblaivumas (be paklaidos)). Nors automobilį vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip skunde akcentuoja gynėjas, tačiau buvo pastebėta liudytojų, kurie ir išvietė policijos pareigūnus. Kaip akcentavo ir teismas, A. D. yra sveika ir darbinga, užimanti bendrovės vadovės pareigas, kaip pati nurodė teisiamojo posėdžio metu jos vadovaujama įmonė vykdo veiklą, aktyviai dalyvauja mugėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad automobilio konfiskavimas jai būtų nepakeliama finansinė našta. Taip pat sprendė byloje nesant nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų iš kaltinamosios išieškoti tik dalį transporto priemonės vertės. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su šiais argumentais.
11. Taip pat pažymėtina, jog automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-511/2024).
12. Kaip ir minėta, nagrinėjamu atveju yra nustatyti BK 72 straipsnio taikymo pagrindai bei nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti esant pagrindui priteisti tik dalį konfiskuotino turto vertės ar tuo labiau iš viso netaikyti nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės, kaip, kad prašoma skundu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu A. D. gynėjo pateiktos Pažymos apie A. D. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (2 t., 39 bl.), iš kurių matyti, jog 2024 m. A. D. buvo išmokėta 13 636,23 Eur darbo užmokesčio („į rankas“), 2025 m. per sausio – balandžio mėnesius – 4644,72 Eur, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės.
13. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas automobilio konfiskavimo klausimą, įvertino jo faktinę priklausomybę bei konstatavo, jog transporto priemonė veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė būtent A. D. 2023 m. vasario 14 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Vien tai, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo, 2025 m. sausio mėnesį, A. D. su pačios vadovaujama įmone UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė susitarimą dėl pirmiau minėtos sutarties pažeidimo, nesudaro išimtinių aplinkybių leidžiančių spręsti esant teisiniam pagrindui išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (ar jų dalį). Kaip akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, pirmiau nurodyti susitarimai yra pasirašyti pačios A. D. kaip pirkėjos, ir kaip juridinio asmens atstovės (vadovės) ir, netgi ir laikant, jog šiai dienai automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini), šiai įmonei vadovauja ir dėl jos turto, taip pat ir dėl minėto automobilio, naudojimo kaip vadovė sprendžia būtent pati A. D., todėl šiuo atveju negalima būtų daryti ir išvados, kad UAB (duomenys neskelbtini) nežinojo ir negalėjo žinoti, jog A. D. vairuos neblaivi.
14. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde itin pabrėžiamas procesinis sprendimas atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat nereiškia, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ji neturi patirti jokių nepatogumų ar suvaržymų. Priešingai, baudžiamasis įstatymas numato, jog tokiam asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinti privalomą nusikaltusiam asmeniu pobūdį bei padedanti įgyventi bausmės paskirtį. Taigi, skiriant asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ja yra siekiama tokio paties rezultato kaip ir kriminaline bausme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021). Šiuos tikslus visiškai pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas.
15. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir šis procesinis sprendimas nėra ginčijamas, atleidus A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi ji išvengė ir neigiamų teisinių bei socialinių pasekmių, susijusių su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu. Skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytos gana švelnios laidavimo sąlygos – be užstato ir artimam minimaliam galimam nustatyti laidavimo terminui (1 metams 6 mėnesiams), taip pat kitos iš skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymo terminas (2 metai) nustatytas gerokai mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis. Taigi, nagrinėjamų aplinkybių visumos kontekste, spręsti, jog A. D. skundžiamu nuosprendžiu kyla neproporcingai griežtos teisinės pasekmės nėra pagrindo.
16. Dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, nesuderinamumo su priimtu sprendimu atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, teisėjų kolegija pažymi, jog gynėjas iš esmės sutapatina du skirtingus teisinius institutus. Priešingai skundo argumentams, procesinis sprendimas esant nustatytiems, įstatyme numatytiems, pagrindams atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nepaneigia galimybės tokiam asmeniui taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir būtent teismas yra laisvas spręsti dėl tokių priemonių taikymo tikslingumo. Priešingu atveju, laikantis apeliacinio skundo argumentų, iš esmės visiems nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamiems asmenims nebūtų pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonių, esant padarytai išvadai, jog jie tiesiog nedarys naujų veikų.
17. Atsižvelgdama į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas, reikšmingas aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. D. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas) yra tarpusavyje suderintos, atitinka įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės asmenybę, nėra aiškiai per griežtos bei jų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. D. gynėjo advokato Ugniaus Čižiūno apeliacinį skundą atmesti.