- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 1-288-1046/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37175-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Ugnius Čižiūnas
- Kategorijos
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, gyv. ir gyv. vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji A. D., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, pareigūnams patikrinus jos neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, 2024 m. rugsėjo 22 d., 15:47 val., nustatytas 3,00 prom. neblaivumas, o 2024 m. rugsėjo 22 d., 16:05 val., 2,95 prom. neblaivumas.
Kaltinamoji A. D. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu išgyveno labai stiprų emocinį, psichologinį periodą, buvo sunku, ištisinė įtampa ir buvo truputį paslydusi gyvenime. Buvo išgėrusi vyno, iki 1 butelio. Nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) bus iki 16.00 val., buvo nevalgiusi, yra smulkaus kūno sudėjimo, gal todėl taip paveikė alkoholis. Prieš užkurdama automobilį jau buvo paskambinusi sūnui ir perspėjusi, kad pati negalės vairuoti, prašė, kad sūnus atvažiuotų paimti ir jos, ir automobilį parvarytų. Noras buvo tiesiog patraukti automobilį į kitą vietą, užleidžiant kitus dalyvius, kad susikrautų daiktus ir išvažiuotų. Labai gailisi, iš tiesų padarė išvadas. Pradėjo gydytis priklausomybę alkoholiui. Susiėmė ir pradėjo lankyti tiek psichologinę terapiją, tiek ir gydymo periodą, anoniminių alkoholikų klubą, kas labai stipriai padėjo, ir šiai dienai jaučiasi labai stipri. Automobilis tuo metu priklausė jai. Situacija su automobiliu buvo tokia, kad jis buvo registruotas įmonės vardu, po to persirašiau automobilį sau. Buvo pasirašyta išsimokėjimo sutartis. Tada pašlijo santykiai su sutuoktiniu, visa tai paveikė finansinius reikalus, įmonės veikla turėjo būti pristabdyta, pajamos ir atlyginimas mažėjo, neįvertino galimybių, kad negalės išsimokėti už automobilį. Iš pradžių atidėliojo automobilio perrašymą, todėl buvo priimtas sprendimas perrašyti automobilį įmonės vardu jau po įvykio. Automobilį iš įmonės pirko už 30000 eurų. Automobilis buvo reikalingas daugiau įmonės veikalai, nes beveik viską įmonėje daro pati, intensyviai dalyvauja mugėse, parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Kad ir be automobilio ir vairuotojo pažymėjimo, veiklos nenutraukia, o automobilis yra pagrindinė darbo priemonė. Palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Su R. A. yra artimos draugės gal nuo 2014 m., bendrauja kasdien, palaiko artimus santykius, ji, kaip (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje pagal sutartį. Po įvykio iš karto paskambino draugei, ji pirmoji atskubėjo į pagalbą, patarė kur reikia kreiptis, kol gydėsi, buvo šalia.
Kaip liudytoja apklausta galima laiduotoja R. A. parodė, kad palaiko prašymą dėl laidavimo ir prašo jį tenkinti. Santykiai su A. D. tęsiasi gal 10 metų, kažkada keliavo, paskui pradėjo sieti verslo santykiai, netoli gyvena viena nuo kitos, dažnai susitinka, turi bendrų interesų – sportas, pramogos. Draugės poelgis nėra geras pavyzdys. Mano, kad tai vienkartinis atvejis, nes A. D. yra atsakinga. Apie įvykį sužinojo iš jos pačios, tai buvo staigmena, nes anksčiau tokių atvejų nebuvo. Kalbėjosi apie tai su A. D., ji labai gailisi. Gali draugei padėti ir patarti. Su A. D. labai daug bendrauja, pati nevartoja alkoholio, sportuoja.
Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdomas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodoma:
Iš liudytojo J. S. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2024 m. rugsėjo 22 d. dirbo renginyje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vyko mugė. Kiti darbuotojai pasakė, kad viena iš dalyvių moterų yra neblaivi. Apie 14.30 val. moteris pradėjo rinktis savo daiktus ir juos nešėsi į automobilį. Jis moterį pradėjo stebėti ir pastebėjo, kad ši nešėsi daiktus į automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Būdamas prie moters pajuto, kad nuo jos sklinda alkoholio kvapas. Kai pamatė, kad nusinešusi daiktus moteris sėda už vairo, palaukė stebėdamas, ar ji pradės važiuoti, ar ne. Pamatęs, kad moteris užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti, iškart pribėgo prie jos automobilio ir pasakė, kad sustotų, atiduotų raktelius. Iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams perdavė jiems automobilio raktelius, parašė paaiškinimą dėl įvykio (b. l. 47-52).
Iš liudytojos A. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų nustatyta, kad ji dirba su įvairiais renginiais pagal individualią veiką. 2024 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini), kurioje ji buvo renginio koordinatorė. Dirbdama pastebėjo, kad viena iš dalyvių, kuri prekiavo mugėje, į mugę atėjo su prekių maišeliu, kuriame galimai buvo butelis. Kiek pamena, moteris buvo žemo ūgio, daugiau jokių išvaizdos bruožų neatsimena. Iš pradžių tai nesukėlė jokio įtarimo. Vėliau, po įvykio, kai moteriai buvo nustatytas neblaivumas, suprato, kad tas butelis tikriausiai buvo alkoholinio gėrimo. Viso renginio metu moters elgesys neatrodė keistas. Nebūtų pasakiusi, kad moteris yra neblaivi. Tik vėliau renginiui artėjant į pabaigą apsaugos darbuotojams ir dar keliems renginio darbuotojams moters elgesys pasirodė keistas. Kadangi matė, kad į renginį moteris atvažiavo viena, įtarus, kad ji galėjo būti neblaivi, pradėjo ją stebėti, kad neblaivi nesėstų už vairo. Kai vienas iš darbuotojų pamatė, kad moteris sėdo už vairo, ją sustabdė ir išvietė policiją (b. l. 53-58).
Iš 2024 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 22 d., apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, A. D., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 ARPK-0182, metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 22 d., 15.47 val., A. D. buvo nustatytas 3.00 promilių neblaivumas (be paklaidos). Buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir užpildytas ,,Neblaivumo nustatymo aktas“, o 16.05 val., atliktas pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, kuriuo metu buvo nustatytas 2,95 promilių girtumas. A. D. nepageidavo būti pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kad būtų atlikta medicininė jos apžiūra. A. D. buvo sulaikyta vadovaujantis BPK 140 straipsniu (b. l. 6-10).
Iš 2024 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, stovi ant asfalto dangos, priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Automobilis be apgadinimų, vertingų daiktų salone nebuvo, bagažinėje dėžėse kosmetikos priemonės (b. l. 11-26).
Iš 2024 m. rugsėjo 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad specialistas L. K. A. D. nustatė neblaivumo požymius: iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą. Įvertino bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos – gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą gali, asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 15 valandų, atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest 7520, ARPK-0182, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmuoju tikrinimu 15:47 val. 3,00 prom., antruoju 16:05 val. 2,45 prom., asmuo su tikrinimo rezultatas nesutiko (b. l. 30).
Iš AB „Regitra“ išrašo matyti, kad nuo 2023 m. vasario 21 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas A. D. vardu (b. l. 33).
Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) laidos visureigio (duomenys neskelbtini) kategorija (duomenys neskelbtini), pavarų dėžė – automatinė, kuras – dyzelis, variklio darbinis tūris 2987 cm³, variklio galia 190 kW (258AG), kaina be PVM: 25 390,60 Eur, kaina su PVM: 32 140,00 Eur (b. l. 34).
Iš (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto L. K. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad (duomenys neskelbtini) dirbant ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su specialistu G. N. buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas sulaikė neblaivią (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, laukia policijos, atėmė raktelius. Atvykus nurodytu adresu pasitiko (duomenys neskelbtini) administracijos darbuotojas J. S., kuris paaiškino, jog sulaikė neblaivią moterį, kuri vairavo (duomenys neskelbtini) aikštelėje ir atėmė jos raktelius, kad toliau nevažiuotų. Moteris, kuri vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė savo asmens dokumentą. Paaiškėjo, kad tai – A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Ši aiškino, jog pavažiavo tik truputį, nes norėjo perstatyti mašiną, teigia jog į kelią nebūtų išvažiavusi. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0182, patikros Nr. (duomenys neskelbtini) pirmu pūtimu 15.47 val. buvo nustatytas 3.00 prom. girtumas, antru putimu 16.05 val. nustatytas 2,95 prom. girtumas. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Surašytas neblaivumo nustatymo aktas. A. D. sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą, laikino sulaikymo patalpas, esančias adresu Panevėžys, Beržų g. 46, sulaikymo laikas 15.47 val. (b. l. 45).
Iš 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrimi ir aprašomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistams L. K. ir G. N. priskirtų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašo pavadinime fiksuojama vaizdo įrašo data ir pradžios laikas (b. l. 59-62).
Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji A. D. 2024 m. rugsėjo 22 d. apie 15:40 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, pareigūnams patikrinus jos neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, 2024 m. rugsėjo 22 d., 15:47 val., nustatytas 3,00 prom. neblaivumas, o 2024 m. rugsėjo 22 d., 16:05 val., 2,95 prom. neblaivumas. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamoji A. D. ir R. A. teisme palaikė pateiktus prašymus atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą R. A. atsakomybei, nes mano, kad ši galės kaltinamajai daryti teigiamą įtaką.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nesunkų nusikaltimą, sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. A. prašymą palaikė nurodydama, kad sutinka būti savo draugės A. D. laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra nebausta ir neteista, draugė jos nuomonės visada paiso, su ja puikiai sutaria ir nuolat bendrauja. Laiduotoja nurodė, kad stengsis kaltinamajai daryti teigiamą įtaką.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja R. A. sutinka laiduoti už kaltinamąją, yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos R. A. atsakomybei ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis), nustatant 1 metų 6 mėnesių laidavimo laikotarpį be užstato. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad R. A. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji laikoma neteista, nebausta, dirba. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti R. A. kaip laiduotoja, byloje nėra.
Teismui nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo. Prokuroras prašo skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – dalies vertės, t. y. 6000 Eur, konfiskavimą valstybės nuosavybėn.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Prokuroras kaltinamajai prašė skirti uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismas, įvertinęs kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą (dirba, anksčiau neteista, niekada nėra bausta už vairavimą neblaiviai), sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga taikyti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.
Teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajai yra pagrindas skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. D. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikos padarymo metu buvo registruotas pačios A. D. vardu ir nuosavybės teise priklausė jai. Byloje pateiktais dokumentais taip pat nustatyta, jog šį automobilį kaltinamoji pirko išsimokėtinai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove ji pati ir yra. Nurodė, jog šio automobilio kainos – 30 000,00 Eur, nėra išmokėjusi.
Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).
Nors teisiamojo posėdžio metu tiek prokuroras, tiek ir pati kaltinamoji bei jos gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, o konfiskuoti tik labai mažą jo vertės dalį, teismas neturi pagrindo su tokiu prašymu sutikti. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kaltinamoji su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove yra, veikianti juridinio asmens vardu, sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir šis automobilis perėjo A. D. nuosavybėn. Veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 22 d., šis automobilis taip pat priklausė pačiai A. D. Ir nors kaltinamoji nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos nėra sumokėjusi jokių įmokų už automobilį, tačiau pažymėtina, kad susitarimą dėl sutarties pažeidimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadove yra pati, A. D. sudarė tik (duomenys neskelbtini) mėnesį, t. y. po nusikalstamos veikos padarymo. Be to, susitarimas yra pasirašytas pačios kaltinamosios kaip pirkėjos, ir kaltinamosios kaip juridinio asmens atstovės (vadovės). Netgi ir laikant, jog šiai dienai automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarbu pažymėti tai, jog minėtai įmonei vadovauja ir dėl jos turto, taip pat ir dėl minėto automobilio, naudojimo kaip vadovė sprendžia būtent pati A. D., todėl šiuo atveju negalima būtų daryti išvados, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo ir negalėjo žinoti, jog A. D. vairuos neblaivi. Įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, kad A. D. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kad ji yra sveika ir darbinga, užimanti bendrovės vadovės pareigas, kaip pati nurodė teisiamojo posėdžio metu jos vadovaujama įmonė vykdo veiklą, aktyviai dalyvauja mugėse ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse, nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti, kad automobilio konfiskavimas jai būtų nepakeliama finansinė našta. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų iš kaltinamosios išieškoti tik dalį transporto priemonės vertės.
Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti AB „Regitra“.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), panaikintinas įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
A. D., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos R. A. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, paskirti A. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 23 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsniu, iš A. D. konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, skirtą 2025 m. sausio 10 d. prokuroro nutarimu automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), panaikinti įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.
Išaiškinti A. D., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai R. A., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.