Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2022 m. lapkričio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos) – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dėl 2023 m. birželio 3 d. padarytos nusikalstamos veikos) – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 3 d. veika) ir BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, skirta už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2022 m. lapkričio 12 d. veika), prie apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedant dalį (30 parų) bausmės, jam paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. lapkričio 12 d. veika), ir A. K. skirta subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, įskaitant draudimą tokią teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. birželio 6 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš A. K. valstybės naudai priteista konfiskuotino automobilio ,,VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 5 360 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja Elena Gylienė palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Erikas Rugienius, kurie neginčijo nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, šių veikų kvalifikavimo ir kaltės klausimų, taip pat ir apylinkės teismo sprendimo paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones bei turto konfiskavimą, tik prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl A. K. paskirtos bausmės. O būtent prašė nuteistajam skirti ne arešto, o baudos bausmę. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant A. K. bausmę.

8. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Paminėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

9. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu. Tuo tarpu baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parinkdamas nuteistajam A. K. bausmes už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad veikdamas tiesiogine tyčia nuteistasis padarė du nesunkius baigtus nusikaltimus ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, kad jis buvo baustas administracine tvarka, dėl psichikos sutrikimų, priklausomybės ligų negydytas. Taip pat teismas įvertino ir tai, jog nustatyta viena A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, o kartu įvertinęs ir tai, kad dėl vairavimo esant neblaiviam A. K. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nepraėjus metams nuo laidavimo taikymo pradžios jis padarė analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, apylinkės teismas nusprendė, kad tinkamo nubaudimo ir prevenciniai tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam arešto bausmes.

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog sutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir nuteistajam, tiek skirdamas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (pastarųjų nebuvimą), ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus A. K. arešto bausmę.

12. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu, kuris buvo patvirtintas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi, A. K., vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios pagal laidavimą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (nusikalstama veika įvykdyta 2022 m. lapkričio 12 d.), o ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tačiau, nepaisydamas prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjo jam parodyto pasitikėjimo, nepraėjus nustatytam vienerių metų laidavimo laikotarpiui, A. K. įvykdė analogišką nusikalstamą veiką – 2023 m. birželio 3 d. apie 19.53 val. (duomenys neskelbtini), kelyje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, (duomenys neskelbtini) km, jis vairavo automobilį ,,VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Dėl šios priežasties, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatomis, nutrauktas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimas ne tik dėl 2023 m. birželio 3 d. įvykdytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų, bet ir 2022 m. lapkričio 12 d. įvykdyto nusikaltimo. Itin svarbu paminėti ir tai, kad 2023 m. birželio 3 d., vairuodamas neblaivus, nuteistasis pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 14 punktą, bet ir nesilaikė Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Be to, nuo minėto prokuroro nutarimo priėmimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo A. K. dar buvo baustas administracine tvarka taip pat už Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad 2023 m. gegužės 20 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,31 promilės neblaivumas.

13. Taigi, net po to, kai kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, jam esant neblaiviam, apeliantas nepasimokė iš savo klaidų ir dar kartą padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems kelių eismo dalyviams. Visais trimis atvejais nuteistajam nustatytas girtumas labai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), o dar dviem atvejais ir ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Paminėtos aplinkybės rodo didelį A. K. neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris privalo būti įvertintas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.

14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. gruodžio 1 d. nutarimu be baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimas naudotis specialia teise), A. K. taip pat buvo skirtos ir BK 71 straipsnyje bei 72 straipsnyje reglamentuotos baudžiamojo poveikio priemonės – jis įpareigotas sumokėti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei nutarta išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto – automobilio „AudiA4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 730 Eur. Tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje 2023 m. birželio 14 d., ne teismo tvarka priimtu nutarimu apeliantui buvo paskirta 1 200 Eur dydžio bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams bei automobilio konfiskavimas.

15. Kadangi nei prokuroro nutarimu, nei ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priimtu nutarimu taikytos finansinio pobūdžio poveikio priemonės (tiek įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tiek bauda, tiek turto konfiskavimas) nesulaikė A. K. nuo naujos analogiškos nusikalstamos veikos įvykdymo, jo nepaveikė, nuteistasis ir toliau vairavo padidinto pavojaus šaltinį būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas tam teisės, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas šiuo atveju yra galimas paskyrus jam baudos bausmę, ar, juo labiau, vos 40 MGL dydžio galutinę baudą, kas atitinka 2 000 Eur, kaip to prašoma apeliaciniu skundu. Tokio pagrindo nesudaro ir negali sudaryti apeliacinio skundo teiginiai apie tariamas nuteistojo pastangas keisti savo elgesį. Nors skunde tvirtinama, kad nuteistasis kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, stengiasi pasitaisyti ir tam ėmėsi realių priemonių – yra „užsikodavęs“ nuo alkoholio vartojimo, pastoviai lankosi pas psichiatrą, vartoja paskirtus vaistus, gydymo metu jo būklė gerėja, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, jų nebuvo pateikta ir su apeliaciniu skundu. Kartu su skundu teismui buvo pateiktas tik 2023 m. spalio 30 d. medicininių dokumentų išrašas/siuntimas, kuris įrodo tik pavienio apsilankymo gydymo įstaigoje faktą, tačiau jokiu būdu ne pastovų nuteistojo lankymąsi pas psichiatrą, siekiant kovoti su turima priklausomybės nuo alkoholio problema ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais, kurie nulemia nuteistojo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, jam taikomo gydymo režimo laikymąsi ir to efektyvumą. Vien tai, kad nuo 2023 m. birželio 3 d. iki šiol naujų ikiteisminių tyrimų A. K. atžvilgiu pradėta nebuvo, taip pat neleidžia manyti, jog ateityje jis nebedarys analogiško pobūdžio ar kitokių nusikalstamų veikų. Nuo 2023 m. birželio 3 d. (1.2 punkte aprašytos nusikalstamos veikos padarymo) iki šios nutarties priėmimo dienos praėjo vos vienuolika mėnesių. Toks trumpas laiko tarpas nėra pakankamas daryti išvadai, jog nuteistasis iš tiesų pakeitė savo nuostatas ir elgesį ir nuo šiol teisės aktais įtvirtintų, ypač su eismo dalyvių elgesiu susijusių privalomų elgesio taisyklių jis laikysis nepriekaištingai. Be to, ši aplinkybė niekaip nepaneigia jau aukščiau aptartų aplinkybių, į kurias pagal BK 54 straipsnio 2 dalį privaloma atsižvelgti skiriant kaltininkui bausmę.

16. Skunde apeliantai akcentuoja, kad dėl arešto bausmės atlikimo A. K. turės nutraukti vykdomą individualią veiklą, dėl ko neigiamas finansines pasekmes patirs ne tik jis, tačiau ir jo mažametė dukra. Taip pat apeliantai pažymi, jog arešto bausmės paskyrimas turės ne tik neigiamus finansinius padarinius, bet paveiks ir nuteistojo ir jo dukters ryšius, teigia, kad baimė prarasti ryšius su dukra bei pareiga jai teikti išlaikymą turės esminį poveikį nuteistajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma pastebi, jog A. K. buvo paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, todėl nėra pagrindo manyti, kad toks trumpalaikės su laisvės atėmimu susijusios bausmės atlikimas galėtų turėtų reikšmingą įtaką tėvo ir vaiko ryšio praradimui, itin paveiktų vaiko psichologinę savijautą ir asmenybės raidą. Juo labiau, kad arešto bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę tris kartus per savaitę paskambinti ir gauti vieną pasimatymą per trisdešimt parų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 27 straipsnio 2 dalis), kas reiškia, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis galės palaikyti ryšius su dukra tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu. Kadangi nuteistajam neabejotinai buvo žinoma aplinkybė, kad jis turi mažametę dukrą, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis vis tiek vairavo transporto priemones neblaivus, neabejotinai suvokdamas, kad dėl tokių pakartotinių jo veiksmų valstybės atsakas bus kur kas griežtesnis, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog baimė prarasti socialinius ryšius su dukra šiuo atveju iš tiesų galėtų būti pakankama priežastimi sulaikysiančia jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. A. K. neabejotinai žinojo ir tai, kad vykdo individualią veiklą, kad iš jos gaunamos pajamos yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, tačiau pats pasirinko nusikalstamai veikti. Taigi, tik jis pats, o ne kas kitas yra kaltas dėl to, kad trumpalaikėje perspektyvoje (atlikęs arešto bausmę jis ir toliau galės užsiimti individualia veikla) pablogino savo ir savo mažametės dukters turtinę padėtį.

17. Arešto bausmės skyrimą reglamentuojančio BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą asmeniui nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Skundžiamu nuosprendžiu už anksčiausiai jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistajam buvo paskirta 40 parų arešto bausmė, t. y. mažesnė arešto bausmė, nei už nusikaltimą galimos skirti arešto bausmės vidurkis. Už vėliau įvykdytą analogišką nusikaltimą A. K. buvo paskirta 60 parų arešto bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, - 30 parų arešto bausmė. Pastarieji arešto bausmių dydžiai, nors ir kiek didesni, tačiau labai artimi šios bausmės rūšies vidurkiui, nustatomam už baudžiamojo nusižengimo bei nusikaltimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes, iš pradžių pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 3 d. veika) ir 243 straipsnį paskirtas bausmes subendrinęs apėmimo būdu, ir šią subendrintą bausmę sudėjimo būdu bendrindamas su bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. lapkričio 12 d. veika). Bendrindamas bausmes sudėjimo būdu teismas parinko nuteistajam palankesnį, dalinio sudėjimo, o ne visiško sudėjimo būdą ir paskyrė apeliantui subendrintą bausmę – 90 parų areštą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo A. K. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek prie apėmimo būdu subendrintos bausmės pridėta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. lapkričio 12 d. veika) paskirtos bausmės dalis, tiek galutinė subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, įvertinus tyčinį jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų įvykdymo laikotarpį, taip pat baustumo administracine tvarka faktą, negali būti laikomos netinkamomis, per griežtomis, neproporcingomis tiek nuteistojo asmenybei, tiek jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Jos taip pat nėra pažeidžiančios teisingumo principą bei yra reikalingos siekiant pasiekti visus bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, o ne tik nubaudimo, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde.

18. Atsižvelgdama į visa tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

19. Kauno apygardos teisme buvo gauta 2024 m. kovo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-03394. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. K., sudaro 158,33 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

21. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš A. K. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis privalės atlikti arešto bausmę, dėl ko jo galimybės gauti pajamas kurį laiką bus ribotos. Be to, jis po šios nutarties paskelbimo taip pat turės į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą savanoriškai įmokėti konfiskuotino turto – automobilio ,,VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 360 Eur, o jei to nepadarys, šios pinigų sumos priverstinis išieškojimas bus perduotas antstoliui. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nuteistasis buvo sudaręs susitarimą su advokatu Eriku Rugieniumi, tačiau jo pasirinktas gynėjas neatvyko net į tris teisiamuosius posėdžius, nedalyvavo juose ir garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių pagalba, nors jo paties prašymu buvo sudaryta tokia galimybė, nepateikė teismui pateisinamų tokio elgesio priežasčių, po ko, siekiant kuo operatyvesnio bylos išnagrinėjimo, ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl gynėjo A. K. parinkimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto aukščiau aptarto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria

nuteistojo A. K. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. K. valstybės naudai 158,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. kovo 26 d. pažymą Nr. APD-2024-03394.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.