Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę faktą, kad jos tėvas B. V. Š. priėmė palikimą po sutuoktinės (atitinkamai pareiškėjos motinos) O. Š. mirties, o pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties (b. l. 3–4).Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus reikalinga paveldėjimo tikslu, nes pareiškėja, kaip įstatyminė tėvo įpėdinė nustatytu terminu priėmusi palikimą, paveldėtų savo tėvo paveldėtas turtines teises.Pareiškėjos tėvai, gyvendami santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1992 m. vasario 19 d. nusipirko dviejų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), o 2001 m. rugpjūčio 21 d. – vieno kambario butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).Pareiškėjos tėvui 1994 m. gruodžio 23 d. atkurtos nuosavybės teisės į 650/1310 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas – asmeninė pareiškėjos tėvo nuosavybė.Pareiškėjos motina mirė 2014 m. balandžio 15 d. Po motinos mirties palikimą priėmė tėvas, jis liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jam atiteko motinos asmeniniai daiktai – rūbai, dokumentai, įskaitant asmens dokumentus, jis naudojosi paminėtu turtu. Pareiškėja į motinos palikimo dalį nepretendavo, nors su šeima gyveno ir dabar gyvena tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Palikimą pareiškėjos tėvas priėmė faktiškai pradėdamas juo naudotis, valdyti, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą notaro biure neįformino.Pareiškėjos tėvas mirė 2016 m. kovo 14 d. Po tėvo mirties palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama faktiškai jį valdyti, kitų įpėdinių nėra. Pareiškėja gyvena tėvui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), moka mokesčius už abu tėvui priklausiusius butus, juos tvarko ir prižiūri, visi nuosavybę patvirtinantys dokumentai yra saugomi pas pareiškėją.

Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu prašo teismo pareiškimą tenkinti, jeigu pareiškėja įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (b. l. 50–52).Pareiškėja prie pareiškimo yra pridėjusi mokėjimus už butą (duomenys neskelbtini), kas leidžia manyti, kad pareiškėja nepraleidusi įstatyme numatyto termino atliko aktyvius veiksmus priimti mirusio tėvo palikimą. Tačiau pareiškėja nėra pridėjusi jokių rašytinių įrodymų pagrįsti, jog pareiškėjos tėvas nepraleidęs įstatyme numatyto termino atliko aktyvius veiksmus priimti sutuoktinės palikimo.Suinteresuotas asmuo iki 2016 m. spalio 6 d. nebuvo gavęs pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei.Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu prašo teismo pareiškimą tenkinti, jeigu teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, įsitikins pareiškimo pagrįstumu (b. l. 63–64). Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių palikėjų paliktojo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina (b. l. 14, 15) mirė 2014 m. balandžio 15 d. (b. l. 10), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 12). Palikėjos sutuoktinis (b. l. 9), atitinkamai pareiškėjos tėvas (b. l. 14, 15), mirė 2016 m. kovo 14 d. (b. l. 11), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 13). Palikėja nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturėjo (b. l. 5), palikėjui nuosavybės teise priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) ir 650/1310 dalių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motinos palikimo atsiradimo metu buvo registruoti pareiškėjos tėvo vardu (b. l. 6, 7).Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, butų įregistravimo pagrindas – 1992 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-782 (b. l. 7) ir 2001 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 5-6479. Palikėjų santuoka sudaryta 1957 m. spalio 24 d. (b. l. 9). Kadangi minėti butai įgyti palikėjų santuokos metu, jie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (kaip kad šiuo atveju palikim sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po pareiškėjos motinos mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis (pareiškėjos tėvas), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po pareiškėjos motinos, mirusios 2014 m. balandžio 15 d. (b. l. 10), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko.Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.Pareiškėja (palikėjos dukra) nurodo, kad į motinos palikimo dalį nepretendavo, nors su šeima gyveno ir dabar gyvena tėvams priklausančiame bute (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimą pretenduoja jos sutuoktinis (b. l. 9). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia, kad palikėjos įstatyminis įpėdinis (sutuoktinis) palikimą būtų priėmę faktiniu valdymu.Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai gyveno kartu kaip šeima viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jam atiteko motinos asmeniniai daiktai – rūbai, dokumentai, įskaitant asmens dokumentus, jis naudojosi paminėtu turtu. Šias aplinkybes patvirtina kaimynų A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), V. J. K., gyv. (duomenys neskelbtini), Ž. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas (b. l. 78), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos tėvas per trijų mėnesių terminą po žmonos (atitinkamai pareiškėjos motinos) mirties 2014 m. balandžio 15 d. faktiškai atliko aktyvius veiksmus pradėdamas valdyti visą turtą. Jam atiteko žmonos asmeniniai daiktai, rūbai, dokumentai ir asmens dokumentai. Jis liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo naudojosi ir rūpinosi kaip savo turtu, jį prižiūrėjo ir mokėjo mokesčius padedamas savo dukros (pareiškėjos), kuri su šeima gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame daugiabučiame name. Byloje yra įrodymai, kad už butą (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. mokėjo mokesčius (b. l. 20–42).Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina Gyventojų registro 2016 m. rugsėjo 14 d. pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-4712 ir Nr. GR.1A-4713, kuriose nurodyta, kad tiek pareiškėjos motina, tiek tėvas nuo 2001 m. rugsėjo 7 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17). Taip pat šią aplinkybe patvirtina 2014 m. balandžio 16 d. (b. l. 81) ir 2016 m. kovo 15 d. (b. l. 84) prašymai laidojimo pašalpai gauti, kuriose palikėjų deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini).Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjos tėvas po pareiškėjos motinos mirties likdamas gyventi palikėjos paskutinėje gyvenamojoje vietoje, perimdamas jos asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkas, pareiškėjos pagalba mokėdamas mokesčius už butą, priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė jos tėvas (sutuoktinis), prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo tėvo mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

Nustatyta, kad po pareiškėjos tėvo, mirusio 2016 m. kovo 14 d. (b. l. 11), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko.Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Siekiama įrodyti, kad palikimą faktiniu valdymu priėmė palikėjo dukra. Daugiau vaikų palikėjas neturėjo (b. l. 95).Pareiškėjo tėvo mirties dieną – 2016 m. kovo 14 d., jo dukra pareiškėja (b. l. 14, 15) faktiškai gyveno palikėjui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl mirus pareiškėjos tėvui, jo turėtas turtas atiteko įstatyminei įpėdinei dukrai, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Minėtas aplinkybes patvirtina 2016 m. rugsėjo 13 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2016-47741-PD)-2242, kurioje nurodyta, kad pareiškėja nuo 1977 m. gegužės 24 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). O už kitą palikėjui priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), pareiškėja nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. mokėjo mokesčius (b. l. 20–42). Kas neabejotinai patvirtina, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, įgyvendindama savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus atliko per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).Šias aplinkybes taip pat patvirtina kaimynų A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), V. J. K., gyv. (duomenys neskelbtini) ir Ž. Č., gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas (b. l. 78), kuriame nurodyta, kad pareiškėja per trijų mėnesių terminą po tėvo mirties, t. y. po 2016 m. kovo 14 d., palikimą priėmė. Pareiškėja su šeima gyveno ir dabar gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji perėmė visą tėvui priklausiusį turtą, pradėdama faktiškai jį valdyti, juo naudojasi, rūpinasi juo kaip savu, moka mokesčius už abu butus, juos tvarko ir prižiūri, daro remontą, saugo visus nuosavybę patvirtinančius dokumentus.

Teismo nuomone, pareiškėja, perimdama palikėjo turtą, mokėdama mokesčius už palikėjui priklausiusius butus (b. l. 20–42), rūpindamasi savo tėvo laidotuvėmis ir apmokėdama jų išlaidas (b. l. 87–88, 92), priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis). Šioje byloje įrodymai įvertinti pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles bei remiantis logikos dėsniais.

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios 2014 m. balandžio 15 d., mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis B. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs 2016 m. kovo 14 d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio 2016 m. kovo 14 d., mirties palikimą priėmė dukra L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.