Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-08-31 · Civilinė byla Nr. e2A-1039-232/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2018-08-31Vilniaus apygardos teismas
  2. e2VP-12165-892/2018Nutartis · 2018-10-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-31
Bylos Nr.
e2A-1039-232/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03764-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
L. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1039-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03764-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės, Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei L. T. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo antstolė D. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 15 719,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 08 10 įvykusiose varžytinėse įgijo nuosavybės teise priklausantį turtą – ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Prieš įsigydamas būstą jį apžiūrėjo bei susipažino su turto ekspertizės aktu. Ieškovo teigimu, turtas apžiūros metu buvo tinkamas gyventi: jame veikė šiluminis mazgas ir vandentiekis, buvo židinys, pilna virtuvės įranga, jo būklė buvo įvertina kaip „gera“, nebuvo matyti jokių griovimo, ardymo žymių, nekyšojo jokie vamzdžiai, laidai, buvo visos langų rankenos, nepažeistos grindys, butas nebuvo sugadintas ar suniokotas. Ieškovui įgijus teisę persikelti į įsigytą būstą 2016 08 31 buvo pastebėti apdailos ir inžinerinės įrangos sugadinimai, dingę daiktai bei kiti daikto trūkumai. Kartu su antstoliu buvo užfiksuoti tokie apgadinimai – šilumos katilas aprūkęs, šalia matomi ištraukti vamzdžiai, apgadintas vonios kambarys, sienoje matomi neapsaugoti laidai, apgadinta koridoriaus apdaila; virtuvėje nėra plautuvių, baldų, ant sienų matyti anksčiau stovėjusiu baldų žymės, palei sienas matomi laidai bei vandens vamzdžiai; pirmajame kambaryje apgadinta apdaila, nuplėštas elektros lizdo dangtelis, dailylentės, sienos pertvaroje išmušta skylė; antrajame kambaryje apgriautas židinys, sienų apdaila ties kampais apgadinta, išplėštos kelios grindų lentos, nėra lango rankenos. Nurodė, kad atsakovė iki turto perdavimo buvo paskirta turto saugotoja, ši pareiga jai buvo išaiškinta pateikiant pranešimą apie turto areštą, taip pat atsakovė papildomai buvo informuota apie pareigų vykdymą 2016 08 22 antstolės laišku, todėl atsakovė privalėjo užtikrinti iki nuosavybės teisės perdavimo momento parduodamo turto būklę, tačiau dėl atsakovės veiksmų – netinkamo turto saugojimo, turto suniokojimo, sugadinimo, daiktų paėmimo, įrangos išardymo, ieškovas patyrė žalą, kuri pasireiškia ieškovo privalomoms išlaidoms siekiant atstatyti nekilnojamojo turto padėtį į būklę iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo. 2017 05 19 ieškovas pateikė atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 7 736,96 Eur priteisimo bei prašė priteisti iš atsakovės 7 982,16 Eur žalos atlyginimą reikalavimą, grįsdamas 2017 04 06 teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta žala buto šildymo sistemai, elektros instaliacijai, židiniui, santechnikai. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovas neįrodė, jog tariamą žalą namui padarė atsakovė, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagrindžia tik namo būklę jo apžiūros metu, tačiau negali apibūdinti jo natūralaus nusidėvėjimo ar daiktų, kurie turėjo jame būti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovės veiksmų namas neatitiko ekspertizėje nustatytos jo būklės, neįrodė, kad namo trūkumai atsirado vėliau, tai yra po turto vertinimo atlikimo. Pažymėjo, kad vertinant turtą nebuvo tiriama jo inžinerinė infrastruktūra, kiti objekto vertę lemiantys faktoriai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, apklausiamas policijos dėl atsakovės pateikto skundo yra pripažinęs, kad nėra buvęs namo viduje, pirmą sykį į jo vidų pateko būtent 2016 08 31, tai paneigia jo ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad pirkdamas namą jį apžiūrėjo 2016 08 10. Pažymėjo, kad įsigytas namas buvo senas, inžinerinė įranga nusidėvėjusi, todėl ieškovo reikalaujamos žalos priteisimas prieštarautų kompensacinei civilinės atsakomybės paskirčiai ir leistų ieškovui nepagrįstai pasipelnyti ieškovės sąskaita, be to, ieškovas neįrodė, kad dabartinė namo būklė yra susijusi su atsakovės veikimu ar neveikimu, o ne paties ieškovo nesąžiningumu ar atliktais veiksmais, taigi, neįrodė atsakovės neteisėto elgesio, dėl kurio patyrė nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovės 1 640,02 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 233,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei iš ieškovo 1373,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui 131 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 09 13 mokėjimo nurodymu. Priteisė iš ieškovo 20,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sumažino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 09 16 nutartimi ieškovo prašymu taikytų bei 2017 06 16 nutartimi pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 1 640,02 Eur sumos nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad turto areštas įregistruotas 2015 12 14. Laikė, kad atsakovei nuo minėtos datos tapo žinoma jos pareiga nebloginti areštuoto turto būklės.Pažymėjo, kad UAB „Capital vertinimas“ 2016 01 05 ekspertizės akte nėra jokių konkrečių duomenų apie ieškovo įsigyto namo šildymo sistemos, elektros instaliacijos, židinio, santechnikos būklę, jos atlikimo metu, objekto inžinerinės įrangos būklės įvertinta kaip vidutinė, tai yra nepilnai atitinka tokios paskirties, statybos metų ir konstrukcijų patalpoms keliamus reikalavimus ar reikalaujanti remonto. Ekspertizės akto priede II pateiktos nuotraukos taip pat nesuteikia konkrečių (įvardinta ekspertizės objekto fragmentai) bylai aktualių duomenų – tų parduodamo objekto elementų (įrangos) būklės, dėl kurių apgadinimo ieškovas yra pateikęs ieškinį.Antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kokie apgadinimai buvo matomi 2016 08 31 nuvykus į butą. Pažymėjo, kad šiame akte nėra duomenų, kada nurodyti buto defektai (neapsaugoti laidai, nuplėštas elektros dangtelis) atsirado. Nurodė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad įgydamas būstą, jį apžiūrėjo ir su jo būkle susipažino, yra paneigta ieškovo paaiškinimais teismo posėdyje.Sutiko su atsakovės argumentais, kad eksperto nurodomos žalos šildymo sistemai priežastis įvardijama kaip prielaida, todėl yra nepakankama konstatuoti priežastiniam ryšiui tarp atsakovės pripažinto veiksmo – šildymo katilo atjungimo, radiatorių nuėmimo ir pakartotinio jų pritvirtinimo bei eksperto nurodomų padarinių – vamzdžių ir įrenginių sugadinimo dėl užšalusio vandens įrenginiuose. Pažymėjo, kad ekspertizės akte nėra konkrečiai nurodyta, kada ir dėl kokių priežasčių šildymo sistemos pažeidimai (perpjauti vamzdžiai) atsirado, ekspertizės akte fiksuojama turto būklė 2017 03 21, tai yra praėjus daugiau nei pusei metų nuo patalpų perdavimo ieškovui, turto sugadinimai nebuvo nurodyti 2016 09 01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas padarė išvadą, kad neįrodytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys dėl ieškovo prašomos priteisti žalos šildymo sistemai visa apimtimi. Reikalavimą dėl žalos šildymo sistemai priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant 90,45 Eur už kieto kuro katilo montavimą, nes kuro katilo atjungimo nuo sistemos aplinkybę atsakovė pripažino, atsakovės paaiškinimų visuma nesuponuoja išvados, kad jis buvo atjungtas pagrįstai.Nustatė, kad patalpoje 1-3 buvo sumontuotas židinys, kuriam padarytos 1 582,68 Eur dydžio žalos atstatymo kaštus sudaro sugadintos židinio apdailos ir karkaso pilnas perstatymas, demontuotos ir dingusios kapsulės ir ventiliatoriaus sumontavimas naujai. Padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįsta reikalavimą dėl žalos židiniui padarymo tenkinti iš dalies priteisiant iš atsakovės ieškovui 1 197,79 Eur žalos, padarytos dėl židinio išardymo atlyginimo iš ekspertizės akte nurodomos žalos dydžio eliminuojant židinio kapsulės kainą (318,09 Eur ir PVM), nes tiek atsakovės paaiškinimai, tiek liudytojos parodymai patvirtina aplinkybę, kad jau ilgą laiką židinys nebuvo funkcionuojantis.Pažymėjo, kad konkrečių duomenų apie elektros instaliacijos būklę turto perdavimo saugoti atsakovei momentu bei jo perdavimo ieškovui momentu ieškovas į bylą nepateikė – UAB „Capital vertinimas“ 2016 01 05 ekspertizės akte tokių duomenų nėra, nurodytas tik bendras namo inžinerinės įrangos būklės vertinimas – vidutinė, tai yra nepilnai atitinka tokios paskirties, statybos metų ir konstrukcijų patalpoms keliamus reikalavimus ar reikalaujanti remonto. Antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad pagadintas vonios kambarys, sienoje matomi neapsaugoti laidai, pirmajame kambaryje nuplėštas elektros lizdo dangtelis, tačiau aplinkybę dėl bute buvusios netvarkingos elektros instaliacijos (nebuvo elektros jungiklių, išlaužytas elektros lizdas) parodė tiek liudytoja R. T., tiek A. A.. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes, be to, ekspertizės akte nėra nurodytas elektros instaliacijos pažeidimų laikas. Dėl nurodyto, sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl 734,47 Eur žalos atlyginimo nesant pakankamai įtikinimų įrodymų, pagrindžių atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį su ieškovo prašoma priteisti ekspertizės akte nurodoma žala elektros instaliacijai, todėl ieškinio reikalavimus šioje dalyje atmetė.Teismas nustatė, kad santechnikai padarytos žalos atstatymo kaštai sudaro 1 195,48 Eur. Nurodė, kad ieškovas, perėmęs įgytą turtą būdamas sąžiningu ir rūpestingu savininku turėjo pareigą pasirūpinti turto priežiūra, tai yra užkirsti kelią galimam žalos kilimui. Pažymėjo, kad eksperto išvada dėl žalos santechnikos sistemai priežasties yra tik prielaida. Ieškovo reikalavimą dalyje dėl padarytos žalos buto santechnikai priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovės 351,78 Eur žalos atlyginimą už demontuotą vandens šildytuvą, likusioje dalyje reikalavimą atmetė ieškovui neįrodžius sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys atsakovės atžvilgiu, toje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės 6 342,14 Eur žalos atlyginimo, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsižvelgiant į 2017 01 11 teismo posėdžio metu atsakovės duotus paaiškinimus ir liudytojų, kurie tiesiogiai dalyvavo apelianto įsigyto busto išsikraustymo darbuose, parodymus, teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė pripažino, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kuriu turtas buvo apgadintas, buvo padaryti nuostoliai.Teigė, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat pareigą sprendimą pagrįsti faktiniais argumentais. Nurodė, kad teismas nevertino atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad asmuo pripažino neteisėtus veiksmus, liudytojų parodymų, kurie patvirtino iš esmės atsakovės paaiškinimus dėl atliktų neteisėtų veiksmų.Nurodė, kad byloje pateiktas 2016 08 22 antstolės D. P. raštas atsakovei paneigia teismo sprendime nurodytą argumentą, kad apeliantas neįrodė, kad atsakovei buvo žinomos jos, kaip turto saugotojos pareigos.Faktines aplinkybes, kad turto apgadinimai buvo atlikti po 2016 01 05 UAB „Capital“ turto vertinimo, ir kad tokius sugadinimus lėmė atsakovės ir jos artimu giminaičiu veiksmai, patvirtino pati atsakovė 2017 01 11, 2017 05 19 teismo posėdžiuose, konkrečiai nurodydama, kad ji ir jos šeimos nariai atliko šiuos veiksmus: pradėjo atlikti židinio ardymo darbus, išmontavo ir išvežė radiatorius, išvežė vandens boilerį, židinio kapsule, virtuvės plautuve, nupjovė vamzdžius.Pažymėjo, kad butas buvo naudojamas pagal paskirtį – gyventi. Turto vertintojas, atlikdamas šaltuoju sezonu nekilnojamojo turto vertinimą, vertino, ar butas atitinka higienos normas, susijusias su šildymu. Vertintojas ekspertizės akte pateikė išvadą, kad nekilnojamasis turtas atitinka visus reikalavimus, tame tarpe ir higienos normas, susijusias su šildymo sistema. Šildymo sistema iki apeliantas įsigijo nekilnojamąjį turtą, veikė. Apeliantui įsigijus nekilnojamąjį turtą, šildymo sistema neveikė, todėl apelianto teisėtas lūkestis įsigijus turtą juo naudotis pagal paskirtį, buvo pažeistas dėl atsakovės veiksmų. Pažymėjo, kad antstolio D. K. 2016 08 31 užfiksuotus turto sugadinimus patvirtino atsakovė, teikdama teismui paaiškinimus.Nurodė, kad atsakovei pripažinus neteisėtus veiksmus, byloje iškilus klausimui tik dėl sugadinto turto atstatymo kainos ir teismo ekspertui buvo pateikti klausimai susiję išskirtinai tik su turto atstatymo kainomis. 2017 04 10 Ekspertizės akte yra vienareikšmiškai konstatuota, kad katilas nėra kūrenamas, šildymo nėra dėl esančių vizualiai matomu vamzdžių ir prietaisu pažeidimu, paleisti ir eksploatuoti pažeista sistema nėra saugu. Teismo sprendime nurodyti argumentai, kad nėra įrodyta, kad atsakovės veiksmai lėmė šildymo sistemos pažeidimus pilna apimtimi, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Teismo ekspertas, vertindamas santechnikos pažeidimus, vienareikšmiškai nustatė ne tik sugadinimus, tačiau nurodė ir priežastinį ryšį – atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog prieš žiemos sezoną šildymo sistema buvo sugadinta (nuimti radiatoriai, nuo kolektoriaus prie katilo nuplėšti vamzdžiai) ir dėl šios priežasties butas nebuvo šildomas, vanduo buvęs vandentiekio vamzdžiuose užšalo ir besiplėsdamas galėjo sugadinti vamzdžius. Faktinė aplinkybė, kad dėl atsakovės veiksmų neveikė šildymo sistema, įrodyta pačios atsakovės pateiktais paaiškinimais.Aplinkybė, kad paliktas saugoti daiktas išsaugotas netinkamai, objektyviai rodo, kad saugotojas neįvykdė teisinės pareigos ir atliko neteisėtus veiksmus.Atsakovė L. T. atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas ne materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimu (kas sudaro apeliacinio skundo pagrindą), bet ieškovo siekiu dar kartą pervertinti byloje esančius įrodymus. Ieškovas nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad teismas priimdamas Sprendimą pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat pareigą sprendimą pagrįsti faktiniais argumentais.Nurodė, kad ekspertizės aktu, kuriuo remiasi ieškovas buvo siekiama nustatyti viso nekilnojamojo turto objekto vertę, bet ne atskirų jo dalių ar įrangos. Byloje, kurioje nustatinėjama konkrečiam daiktui padaryta žala negalima remtis ekspertizės aktu, kuriame nėra atskirai aptariami bute esantys daiktai, įranga. Turto vertintojas buto vertę nustatė jį įvertinęs bendrai, tačiau ne atskirus jo daiktus ar dalis. Analizuojant ekspertizės akte bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte esančias nuotraukas, matyti, kad ekspertizės metu nebuvo analizuojama šildymo sistemos, elektros instaliacijos būklė. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdinių įrodymų, dalis apelianto nurodomų bute esančių pažeidimų nebuvo matyti, nes jie buvo nematomi už baldų. Antstolio S. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ką patvirtino ir teismas, nepatvirtina turto apgadinimo, dėl kurio ieškovas pareiškė ieškinį, fakto, jų masto ir atstatymo kainos. Apeliantas vadovavosi įrodymais, kurie nagrinėjamoje byloje neturėjo pakankamos įrodomosios galios, kad jo reikalavimas būtų tenkinamas. UAB „Capital“ ekspertizės akte nurodyta, kad bute esanti santechnikos, šildymo įranga ir elektros instaliacija yra vidutinės būklės. Ši ekspertizės akte nurodyta išvada sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tam, kad būtų galima gyventi bute jį reikia remontuoti. Bute esanti inžinerinė įranga UAB „Capital“ ekspertizės akte buvo įvertinta pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis. Tai reiškia, kad jau ekspertizės atlikimo metu bute galėjo neveikti arba netinkamai veikti tam tikra inžinerinė įranga.Ieškovas ieškinyje pats nurodė, kad įgydamas būstą, jį apžiūrėjo ir su jo būkle susipažino, tačiau vėliau teismo posėdžio metu pats šią aplinkybę paneigė. Tokie apelianto veiksmai įrodo, kad jis pirkdamas būstą elgėsi neapdariai ir nerūpestingai, dėl ko nusipirkęs butą nusivylė pirkiniu.Trečiasis asmuo antstolė D. P. atsiliepimu prašė tenkinti apeliacinį skundą ir priimti naują sprendimą. Nesutiko su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad atsakovei nebuvo žinoma, kad ji yra nekilnojamojo turto, kurį varžytynių metu įsigijo ieškovas, saugotoja ir negali/neturi jokio teisinio pagrindo atlikti veiksmus, kurių metu turto vertė sumažėtų. Pažymėjo, kad ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, turėjo teisėtą lūkestį įsigyti tokį nekilnojamąjį turtą, koks buvo įvertintas UAB „Capital“ 2016 01 05 Ekspertizės aktu. Ekspertizės akte nebuvo konstatuoti nekilnojamojo turto sugadinimai. Kartu su ekspertizės aktu pateiktos nuotraukos patvirtina, kad 2016 01 05 atsakovei tuo metu priklausančiame name nebuvo išmontuoti/nuimti radiatoriai, išardytas židinys ar atlikti kiti turto sugadinimai, kurie buvo konstatuoti, ieškovui įsigijus nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo, kad 2016 01 05 atliktos ekspertizės metu buvo vertinama nekilnojamojo turto visuma, t. y. tiek elektros instaliacija, tiek santechnika, šildymo sistema, nes tik tokio vertinimo metu, galima konstatuoti, ar varžytynėse parduodamas nekilnojamas turtas gali būti naudojamas pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. VĮ Registrų centro pažymėjimas byloje patvirtina, kad 2015-12-14 antstolės D. P. patvarkymu areštuotas atsakovės nekilnojamasis turtas, areštas buvo išviešintas nekilnojamojo turto registre. Antstolė patvirtino, kad atsakovė buvo supažindinta su pareiga išsaugoti areštuotą turtą tokios būklės, kokia buvo prieš jo areštą. Byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės. 2016-08-10 įvykusiose varžytinėse Nr. 124616 antstolė D. P. (trečiasis asmuo byloje) pardavė apeliantui (ieškovui), atsakovei (L. T.) nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą už 44 696 Eur.Iš varžytinių parduotas turtas ½ gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) ir 447/1232 dalys žemės sklypo ieškovui buvo perduotas 2016 08 31 turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. 11024;10862.Prieš paskelbiant varžytines parduodamo nekilnojamojo turto vertei nustatyti antstolė D. P. 2015 12 14 patvarkymu buvo paskyrusi ekspertizę, kurią atliko ir 2015 01 05 surašė ekspertizės aktą UAB „Capital vertinimas“ turto vertintoja K. V.. Ekspertizės akte nurodyta, kad turto apžiūra ir vertinimas atlikti 2016 01 05. Ekspertzės akte užfiksuota, jog pastato konstruktyvo elementų ir inžinerinės įrangos būklė vidutinė, buto apdailos būklė gera. Pagal ekspertizės akto išnašose pateiktą šių vertinamųjų sąvokų išaiškinimą būklė gera reiškia, kad patalpos atitinka standartinius tokioms patalpoms keliamus reikalavimus, būdingus tokios paskirties, statybos metų ir konstrukcijų patalpoms; būklė vidutinė reiškia, kad nepilnai atitinka tokios paskirties, statybos metų ir konstrukcijų patalpoms keliamus reikalavimus ar reikalauja remonto.Iš ekspertizės akte pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpos (gyvenamojo namo dalis), jų apžiūros metu 2016 01 05 (žiemą) buvo apgyvendintos, atsakovė pasisakydama teisme taip pat pripažino, kad ginčo patalpose pastoviai gyveno jos giminaičiai. Taigi, darytina išvada, jog buto inžinerinė įranga tame tarpe ir skirta apšvietimui bei buto šildymui veikė tiek ekspertizės akto, kuriuo buvo nustatyta buto vertė surašymo, tiek varžytinių metu. Kaip jau minėta turto areštas buvo išviešintas, atsakovė apie vykdomą išieškojimą žinojo, kilus konfliktui tarp buto savininkės giminaičių, gyvenusių bute iki varžytinių ir apelianto antstolė, dar kartą raštu įspėjo atsakovę apie atsakomybę dėl turto išsaugojimo tokios vertės, kokia buvo nustatyta ekspertizės akte. 2016 09 01 t.y. sekančią dieną po akto apie turto pardavimą iš varžytinių pasirašymo, ieškovo prašymu antstolis D. K. apžiūrėjo parduotą iš varžytinių butą ir surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo tokius patalpų apgadinimus: šilumos katilas aprūkęs, šalia matomi ištraukti vamzdžiai; apgadintas vonios kambarys, sienoje matomi neapsaugoti laidai; apgadinta koridoriaus apdaila; virtuvėje yra tik garų surinktuvas ir viryklė, nėra plautuvių, spintelių, jokių baldų, ant sienų matyti anksčiau stovėjusiu baldų žymės, palei sienas matomi laidai bei vandens vamzdžiai; pirmajame kambaryje, matosi apgadinta apdaila, nuplėštas elektros lizdo dangtelis, dailylentės, sienos pertvaroje išmušta skylė; antrajame kambaryje apgriautas židinys, sienų apdaila ties kampais, apgadinta, išplėštos kelios grindų lentos, nėra lango rankenos.Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2016 09 07. Atsakovei nesutinkant su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą skirti ekspertizę turto sugadinimų vertei pavedant ekspertui nustatyti ginčo turtui padarytos žalos atstatymo rinkos kainą dėl buto šildymo sistemos, elektros instaliacijos, židinio, santechnikos, sugadinimų. Teismas 2017 02 07 nutartimi paskyrė ekspertizę, pavesdamas ekspertui atsakyti į ieškovo užduotus klausimus dėl sugadinimais padarytų pažeidimų pašalinimo kaštų.Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: asmens neteisėtus veiksmus žalą (nuostolius) priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų asmens veiksmų, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltę, kuri preziumuojama. Taigi ieškovas reikšdamas reikalavimus dėl žalos (nuostolių) atlyginimo privalo įrodyti tris sąlygas neteisėtus veiksmus, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Gindamasis nuo tokio pobūdžio ieškinio atsakovas turi pateikti jo kaltę paneigiančius įrodymus. Tuo tarpu šioje byloje nustatyta, jog atsakovė pripažino neišsaugojusi turto tokios būklės, kokios jis buvo iki varžytinių 2017-01-11 teismo posėdžio metu atsakovė pasiūlė atstatyti šildymo sistemą, pripažino, kad Jos sūnus ir anūkas pasikarščiavo, nuėmė radiatorius, juos išvežė į (duomenys neskelbtini), atsakovės gyvenamąją vietą (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 44-45 min), kad 2016 m. sausio mėnesį atliekant turto vertinimą, šildymo sistema veikė, o židinio kapsulę išėmė 2016 m. ir ji yra (duomenys neskelbtini)“, (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 53-57 min.), kad šildymo sistema neveikia, buvo nupjauti vamzdžiai, išvežtas boileris, išnešta virtuvės kriauklė“ (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 56-1:07 min.). Minėto posėdžio metu apklausta liudytoja A. A. (kaimynė) paneigė Atsakovės iškeltą namo remonto versiją, nurodydama, kad lankydavosi pas atsakovę 1-2 kartus per savaite ir nematė, kad bute būtu daromas remontas (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 1:19 min- 1:25 min).Liudytoja apklausta R. T. patvirtino, kad Apelianto įsigytame bute gyveno nuolat iki 2016-08-15, nurodė, kad, 2016-01-05 bute lankantis UAB „Capital“ turto vertintojui, ji jame gyveno (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 1:43 min - 1:46 min), patvirtino, kad boilerį, židinio kapsulę, virtuvės plautuvę išsivežė, nuėmė radiatorius (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 1:58 min - 2:01 min), patvirtino, kad buvo atlikti židinio ardymo darbai (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 1:52 min - 1:54 min).To paties posėdžio metu apklaustas liudytoju atsakovės sūnus S. P. taip pat patvirtino, kad vamzdžiai buvo nupjauti, radiatoriai nėra pajungti, židinio ardymo darbai buvo pradėti (2017-01-11 teismo posėdžio garso įrašo 2:09 min -2:12 min). 2017-05-19 teismo posėdžio metu atsakovė taip pat siūlė atstatyti apgadintą šildymo sistemą ( 2017-05-19 teismo posėdžio garso įrašo 11:25 min), taip pat pripažino davusi melagingus parodymus 2017 01 11 teismo posėdyje apie neva vykusį bute remontą, kurio metu neva buvo padaryti turto apgadinimai ( 2017-05-19 teismo posėdžio garso įrašo 43:08 min).Išklausius teismo posėdžio įrašo pasitvirtino apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog atsakovė pripažino, kad jos giminaičiai atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių iš varžytinių parduotas turtas buvo apgadintas, ir apgadinimais padaryti nuostoliai. Byloje ginčijamasi buvo tik dėl atlygintinų nuostolių (žalos) dydžio: šildymo sistemos, elektros, židinio ir santechnikos sugadinimų atstatymo kaštų dydžio. Ieškovas šiuos kaštus įrodinėjo prašydamas paskirti teismo ekspertizę, kurią teismas paskyrė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Jeigu ne visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję su sugadinimų pašalinimu (nėra susiję priežastiniu ryšiu), tai teismas atkreipia į tai dėmesį ir siūlo šaliai pateikti įrodymus, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su padarytos žalos pašalinimu. Jeigu šalis tokių įrodymų nepateikia, tai teismas turi atmesti tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas kaip neįrodytas priežastiniu ryšiu su sugadinimais, o jeigu skaičiavimai sudėtingi – pasiūlyti, kad šalis atliktų ekspertizę ar pateiktų kitokių įrodymų dėl tam tikrų sąmatos dalių. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje nurodyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos atliktu įrodymų vertinimu šioje byloje, teismas nukrypo nuo minėtų įrodymų vertinimo taisyklių ir apsiribojo tik ekspertizės aktų kritika. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas grindė sprendimą turto vertinimo antstolio faktinių aplinkybių protokolo kritika, tačiau nevertino byloje nustatytų faktų visumos.Byloje nustatyta, kad prieš ieškovui įsigyjant ginčo butą, jame pastoviai (tame tarpe ir žiemą) gyveno atsakovės giminaičiai, kas savaime suponuoja, jog buto inžineriniai įrenginiai tokie kaip šildymo sistemos, kanalizacija, vandens pašildymo sistema ir kt. veikė, ko neneigia ir pati atsakovė, kuri pripažino, jog sąmoningus tyčinius veiksmus, kurie lėmė inžinerinių sistemų apgadinimus taip pat atliko jos sūnus ir anūkas ir kad ji tam neužkirto kelio šiems tyčiniams veiksmams, kuo pasireiškė jos, kaip turto saugotojos neteisėtas neveikimas. Vertinant įrodymus būtina atsižvelgti, jog civiliniame procese egzistuoja rungtyniškumo principas. Šiuo aspektu kolegija sutinka su apelianto pastebėjimais, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui priimant nutartį dėl ekspertizės skyrimo, proceso šalims buvo suteikta galimybė pateikti klausimus ekspertui, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Taip pat sutiktina, kad atsakovei pripažinus neteisėtus veiksmus, ieškovui iškilo pareiga įrodyti sugadinto turto atstatymo kaštų dydį dėl ko teismo ekspertui buvo pateikti klausimai susiję išskirtinai tik su turto atstatymo kainomis. Kadangi pati atsakovė nurodė, kad visi nekilnojamojo turto neteisėti veiksmai buvo atlikti po 2016-01-05 atlikto po turto vertinimo. Atsakovei nurodžius neteisėtų veiksmų laikotarpį, nebuvo tikslinga užduoti teismo ekspertui klausimus, susijusius neteisėtų veiksmų laiko nustatymu. Todėl teismo argumentai, kad ekspertas neatsakė į bylai reikšmingus klausimus, laikytinas nepagrįstu, ekspertas atsakė į tuos klausimus, kurie buvo nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, o kitų klausimų atsakovė neuždavė.Sutiktina su apelianto nuomone, jog statybos teismo ekspertas, turintis specialių žinių, turi teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kas sudaro šildymo sistemą, ir kokiems jo pažeidimams esant, pripažįstama, kad šildymo sistema yra neveikianti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime nurodyti argumentai, kad nėra įrodyta, jog atsakovės veiksmai lėmė šildymo sistemos pažeidimus pilna apimtimi, yra nepagrįstas, prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams.Trečia, teismo ekspertas, vertindamas santechnikos pažeidimus, vienareikšmiškai nustatė ne tik sugadinimus, tačiau nurodė ir priežastinį ryšį: „atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog prieš žiemos sezoną šildymo sistema buvo sugadinta (nuimti radiatoriai, nuo kolektoriaus prie katilo nuplėšti vamzdžiai) ir dėl šios priežasties butas nebuvo šildomas, vanduo buvęs vandentiekio vamzdžiuose užšalo ir besiplėsdamas galėjo sugadinti vamzdžius“. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais jog aplinkybė, kad dėl atsakovės veiksmų neveikė šildymo sistema, įrodyta pačios atsakovės pateiktais paaiškinimais. Atsakovė ekspertizės akto nekvestionavo, neteikė prašymo dėl papildomos ekspertizės atlikimo, nekėlė abejonių dėl ekspertizės akto pagrįstumo, išsamumo kas patvirtina, kad apeliantas, įsigijęs nuosavybės teise ginčo objektą, juo naudotis pagal paskirtį negalėjo ir tik atlikęs ekspertizės akte atlikus statybos/remonto darbus, galėtų šią namo dalį naudoti pagal jos paskirtį jame gyventi pats arba išnuomoti kitiems asmenims gyventi. Ekspertas, atsakydamas į klausimą dėl šildymo sistemos apgadinimų ir jos atstatymo kaštų, nurodė, jog buto šildymo sistemą sudaro kieto kuro katilas „Vienybė“ sumontuotas 1-6 patalpoje prijungtas prie išorinio dūmtraukio ir plieninių šildymo radiatorių lanksčiais daugiasluoksniais vamzdžiais, kolektoriaus mazgu vamzdžiai, pravesti tiek sienų ir grindų vidumi, tiek išore plastikinėse dėžėse, vietomis su izoliuotu kevalu patalpos 1-6 grindimis išvedžiotas grindinis šildymas vandeniu. Ekspertas nurodė, jog atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad prieš žiemos sezoną šildymo sistema buvo sugadinta, nuo kolektoriaus prie katilo nuplėšti vamzdžiai, prie radiatorių matyti vandens pratekėjimai ir kt. pažeidimai ir dėl šių priežasčių sistema nebuvo naudojama (kūrenama) žiemos metu dėl vandens užšalimo taip pat galėjo atsirasti kai kurie sistemos pažeidimai, Ekspertas atsitiktinės atrankos būdu patikrinęs patalpoje 1-2 esantį šildymo vamzdį, atidengęs plastikinį kanalą ir poliuretaninį kevalą rado tyčią perpjautą vamzdį, atsižvelgdamas į netiesioginius požymius prasiskverbusio vandens dėmes ekspertas priėjo tikėtinos išvados, kad tokių tyčinių sistemos pažeidimų gali būti ir daugiau dėl ko šildymo sistemą eksploatuoti yra nesaugu. Ekspertas taip pat nurodė, kad dėl tyčinio šildymo sistemos apgadinimo dėl ko ji nebuvo naudojama per žiemos šalčius, vanduo, buvęs vamzdžiuose ir įrenginiuose užšalo bei besiplėsdamas vamzdžius ir įrenginius galėjo sugadinti; sugadinimo dėl užšalimo priežastį patvirtina ir 1-6 patalpoje (katilinėje) kreivas, iškilotas betoninis paviršius, kadangi grindyse esantys šildymo vamzdžiai su vandeniu galėjo užšalti, išsipūsti ir išstumti grindų betoną. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos išvadomis, kad dalis šildymo sistemos pažeidimų atsirado ir dėl paties ieškovo kaltės jo nerūpestingumo nepasirūpinant perduotu turtu, kad jis suprasdamas ar galėdamas suprasti, jog žiemos metu dėl esamos būklės gali kilti žalos, turėjo imtis priemonių jai užkirsti, nes tokia išvada neparemta jokiais byloje nustatytais faktais, ekspertas aiškiai pasisakė, kad šildymo sistemą negali būti naudojama dėl tyčinių jos paslėptų apgadinimų supjaustant paslėptus šildymo vamzdžius atjungiant radiatorius. Teismas taip pat netyrė ir nepasisakė kokiu būdu esant tokiam šildymo sistemos stoviui žalai galėjo būti užkirstas kelias ar tam atsižvelgiant į tokį sistemos stovi buvo techninės galimybės. Todėl turi būti atlyginami visi šios sistemos atstatymo kaštai įvardijami eksperto išvadoje.Ekspertizės akte ekspertas taip pat pažymėjo, kad pagal atsakovo neginčytą informaciją atsakovas radiatorius buvo išvežęs, vėliau atvežė ir užkabino atgal apžiūrėjus jų paviršių užfiksuoti pažeidimai (dažų nudaužymai, nubrozdinimai vandens prasiskverbimo žymės, paviršiaus sulankstymai, trūkstamos detalės), kurie įprastai rūpestingai ir apdairiai eksploatuojant nuosavybės teise priklausantį turtą atsirasti negali, ekspertas pažymėjo, kad radiatorių dažymas yra atliktas gamykliniu būdu, buities sąlygomis nurodyti pažeidimai neremontuojami, kaštai radiatorių dažymo specializuotuose cechuose ir sandarumo tikrinimui yra žymiai didesni nei jų keitimo, todėl žalos atstatymui paskaičiavo ekonomiškesnį radiatorių keitimą naujais būdą.Teismas šią eksperto išvadą sukritikavo nurodydamas, jog byloje nėra konkrečių duomenų apie radiatorių būklę tuo metu, kai atsakovė buvo paskirta turto saugotoja. Tačiau neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad duomenų apie antstolės patvarkymo priėmimo metu ir turto vertės nustatymo buvusią radiatorių būklę įrodymų ieškovas negalėjo pateikti, nes neturėjo jokių teisių rinkti tokius įrodymus. Atsakovė tokių įrodymų taip pat nepateikė, todėl eksperto išvada apie tikėtinas radiatorių pažeidimo priežastis byloje nėra paneigta. Todėl reikalavimas dėl žalos šildymo sistemai priteisimo teismas be pagrindo tenkino iš dalies, priteisdamas tik 90,45 Eur. Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.1.1 punkte nurodoma, kad patalpoje 1-3 sumontuotas židinys: buvusi židinio kapsulė, išorės 2 briaunos aptaisytos marmuro plokšte, kitos plokštumos sumontuotos iš gipso kartono plokščių ir metalinio karkaso, plytų ir silikatinių blokelių, iš išorės apdaila įrengta iš dekoratyvinės, marmuro imitacijos plėvelės, akmens imitacijos plėvelėmis. Ekspertizės akto 2.1.4 punkte nurodoma, kad židiniui padarytos 1 582,68 Eur dydžio žalos atstatymo kaštus sudaro sugadintos židinio apdailos ir karkaso pilnas perstatymas, demontuotos ir dingusios kapsulės ir ventiliatoriaus sumontavimas naujai. Teismas be pagrindo remdamasis vien tik pačios atsakovė L. T. bei suinteresuotų liudytojų paaiškinimais teismo posėdyje, kad židinys buvo neveikiantis jau daugiau nei 10 metų, iš židinio atstatymo išlaidų eliminavo kapsulės vertę - 384,89 Eur, nes ieškovė pripažino, kad kapsulė kartu su kita šildymo įranga buvo išvežta į jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kas kelia abejones atsakovės parodymų teisingumu, nes jei židinys nefunkcionavo dėl kapsulės gedimo nelogiški atsakovės giminaičių veiksmai išardant židinio apdailą išimant ir išvežant jo neveikiančią kapsulę. 2017-04-10 ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.2.1 punkte nurodoma, kad buto elektros instaliaciją sudaro konstrukcijos (tiek po tinku, tiek po gipso kartonu) išvedžioti laidai, kištukiniai lizdai, automatiniai jungikliai (saugikliai), apžiūros metu elektros įtampa išjungta ir nejungiama, dėl esančių elektros instaliacijos pažeidimų įjungti ir eksploatuoti pažeistą sistemą nėra saugu. Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.2.2 punkte nurodyta, kad elektros instaliacijos prietaisai yra paslėpti tinko ar gipso kartono, lentelių konstrukcijų, tačiau pagal jų išvesties galus ties prietaisais ir 1-4 bei 1-5 patalpoje, kur laidai atidengti, darytina išvada, kad elektros laidų yra keletas rūšių – senovinio tipo aliumininio dvigysliai plokšti laidai sienų tinkle (1-4 patalpa), nauji variniai trigysliai, dvigysliai laidai ir jėgos kabeliai, padidintos galios laidai. Įvardijant elektros instaliacijos pažeidimus nurodyta, kad po 1-2 kambaryje esantį kištukinį lizdą, nuėmus plastiko apdailą pastebėta, kad po juo tuščia, nėra kištukinio lizdo, virtuvėje 1-5 pastebėta plastiko sienos ir kištukinio laido apdegimai, pajuodavimai sukelti karščio ar lokalaus ugnies židinio prie ar pačiame elektros prietaise, toje vietoje apžiūrėjus laidus vizualiai užfiksuota nutrinta laido izoliacija, patalpoje 1-4 ardant lenteles kištukiniai lizdai palikti kyboti laisvai ant laidų, kas sukelia atitrūkimo per sujungimus tikimybę, turintys būti pritvirtinti laidai laisvai kaba atidengti, paskirstymo dėžutė atidengta, kas taip pat sukėlė atsitiktinio jų pažeidimo kraustantis arba ardant galimybę, vykdytos apžiūros metu užfiksuota demontuotų šviestuvų paliktais neizoliuotais laidų galais, nuimtų šveistuvų gaubtų (tiriamosios dalies 2.2.3 punktas). Ekspertas daro išvadą, kad elektros instaliacijai padarytos žalos atstatymo (kaštai rinkos kaina) yra 734,47 Eur, kurią sudaro ekspertizės akte skaičiuojamų visų elektros prietaisų demontavimo ir sumontavimo darbai (vizualiam patikrinimui), elektros instaliacijos laidų 1-4 kambaryje ir 1-5 virtuvėje keitimas, trūkstamų šviestuvų demontavimas naujai (Ekspertizės akto tiriamosios dalies 2.2.4 punktas). Teismas ieškovo reikalavimų šioje dalyje netenkino dėl tų pačių motyvų nurodydamas, kad konkrečių duomenų apie elektros instaliacijos būklę turto perdavimo saugoti atsakovei momentu bei jo perdavimo ieškovui momentu ieškovas į bylą nepateikė - UAB „Capital vertinimas“ 2016-01-05 ekspertizės akte tokių duomenų nėra, nurodytas tik bendras namo inžinerinės įrangos būklės vertinimas – vidutinė, tai yra nepilnai atitinka tokios paskirties, statybos metų ir konstrukcijų patalpoms keliamus reikalavimus ar reikalaujanti remonto, antstolio D. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad pagadintas vonios kambarys, sienoje matomi neapsaugoti laidai, pirmajame kambaryje nuplėštas elektros lizdo dangtelis, aplinkybę dėl bute buvusios netvarkingos elektros instaliacijos (nebuvo elektros jungiklių, išlaužytas elektros lizdas) teismas laikė įrodyta remdamasis vėlgi tik suinteresuotų liudytojų R. T., ir A. A. (kaimynės) parodymais. Tačiau pažymėtina, jog ekspertizės akte aiškiai užfiksuota, kad elektros instaliacijos būklė po atsakovės išsikraustymo yra tokia elektros instaliacija palikta tokios būklės, kad pavojinga ją įjungti iš viso, nors atsakovės giminaičiai gyvendami ja naudojosi todėl reikalavimą dalyje dėl 734,47 Eur žalos atlyginimo taip pat turi būti tenkinami 14. Teismo ekspertizės akto 2.3.4 dalyje nurodoma, kad santechnikai padarytos žalos atstatymo kaštai sudaro 1 195,48 Eur, 2017-04-10 ekspertizės akto 2.3.4 dalyje nurodoma, kad ekspertizės akte skaičiuojamas vandentiekio šilto ir šalto vandens vamzdžių įskaitant ir lanksčiąsias žarneles keitimas, dingusio tūrinio vandens šildytuvo ir plautuvės montavimas. Ekspertizės akto 2.3.3 dalyje nurodoma, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, jog prieš žiemos sezoną šildymo sistema buvo sugadinta (nuimti radiatoriai, nuo kolektoriaus prie katilo nuplėšti vamzdžiai) ir dėl šios priežasties butas nebuvo šildomas, vanduo, buvęs vandentiekio vamzdžiuose užšalo ir besiplėsdamas galėjo sugadinti vamzdžius, todėl tokią sistemą eksploatuoti nėra saugu, žalos atstatymui skaičiuotinas jos keitimas, yra demontuotas tūrinis vandens šildytuvas, virtuvės plautuvė, žalos atstatymui skaičiuojama dingusių prietaisų montavimas naujais. Šioje dalyje atmesdamas ieškinį teismas taip pat rėmėsi argumentu jog ieškovas, perėmęs įgytą turtą būdamas sąžiningu ir rūpestingu savininku turėjo pareigą pasirūpinti turto priežiūra, tai yra užkirsti kelią galimam žalos kilimui, tačiau teismas nepasisakė kokiais konkrečiais veiksmais ieškovas galėjo tai atlikti techniškai esant neveikiančiai demontuotai šildymo sistemai, tokiai kokią ją paliko atsakovė. Todėl teismo teiginiai apie tai kad ieškovas turėjo galimybę užkirsti kelią tolimesniam žalos atsiradimui yra tik deklaratyvūs bet jų neatliko yra tik deklaratyvūs. todėl žalos atstatymui priteistina visa ekspertizės akte nurodyta suma visos sistemos keitimo nauja kaštus nėra teisinga ir pagrįsta atsižvelgiant ir į tai, kad eksperto išvada dėl žalos santechnikos sistemai priežasties yra tik prielaida (CPK 185 str., CK 1.5 str., CK 6.247 str., 6.253 str. 5 d.). Kita vertus, atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ji išsivežė vandens šildytuvą, teismo posėdyje nurodė sutinkanti jį grąžinti, tačiau duomenų, kad minėti veiksmai buvo atlikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta. Teismo posėdyje atsakovės atstovas argumentavo, kad naujo vandens šildytuvo (boilerio) kainos priteisimas neatitiks teisingumo principo, tačiau duomenų, koks buvo vandens šildytuvas (būklė, nusidėvėjimas) turto arešto metu į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas dalyje dėl padarytos žalos buto santechnikai priteisimo tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovės 351,78 Eur (ekspertizės akto priedo Nr. 2 lokalinė sąmata Nr.4 šešta eilutė (290,73 Eur plius PVM)) žalos atlyginimą už demontuotą vandens šildytuvą, likusioje dalyje reikalavimas atmestinas ieškovui neįrodžius sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CPK 178 str., 185 str., CK 6.245 str. – 6.249 str.). Remiantis išdėstytų sprendimas naikinamas priimamas naujas sprendimas ieškinys tenkinamas visiškai. Ieškinį patenkinus visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos jo turėtos pirmojoje instancijoje. Ieškovas teikdamas radinį ieškinį teismui sumokėjo 354 Eur žyminį mokestį, 700 Eur už ekspertizės atlikimą 1300 Eur sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 115,80 Eur nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos. Bylos eigoje ieškovas atsisakė ieškinio dalyje dėl 7 736,96 Eur žalos atlyginimo. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-06-16 nutartimi buvo priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio ir šioje dalyje byla nutraukta, todėl 75 procentai žyminio mokesčio skaičiuojant nuo ieškinio dalies, kurios buvo atsisakyta, tai yra 131 Eur žyminio mokesčio grąžintina ieškovui Visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2338,80 Eur, bylinėjimosi išlaidas apelianto patirtas apeliacinėje instancijoje sudaro 300 Eur už apeliacinio skundo surašymą bei 180 Eur žyminis mokestis sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, visa išlaidas apeliacinėje instancijoje sudaro 480 Eur. .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies 2 punktu

nusprendžia:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 7 982,16 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 16 euro centų) žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines nuo priteisto sumos, nuo 2016 metų rugsėjo 7 d, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

Priteisti iš atsakovės L. T., ieškovo R. Š., naudai 2 338 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje ir 480 Eur ( keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Liuda UckienėRita KisielienėTomas Venckus